Į gatvę – tik su žibintu rankoje Pereiti į pagrindinį turinį

Į gatvę – tik su žibintu rankoje

2010-01-19 23:59

Vilniaus miesto valdžia dėl lėšų stokos ketina išjungti daugiau gatvės žibintų. Kai kurios gatvelės miesto pakraščiuose gali likti visiškai neapšviestos.

Nuo tamsos gelbės sniegas

Savivaldybėje rengiamas sostinės gatvių apšvietimo planas. Šiuo metu Vilniaus gatvėse dėl sunkmečio išjungtas kas trečias žibintas. Nuo šios savaitės vidurio, greičiausiai ketvirtadienio, situacija gali apvirsti aukštyn kojomis – visame mieste liks šviesti kas trečias žibintas.

Tolėliau nuo pagrindinių gatvių esančiose vietovėse, kuriose yra mažiau pėsčiųjų, ketinama žibintus išvis išjungti. Preliminariai tokia galėtų būti plentas į Naująją Vilnią, kur eismas vyksta tik automobiliais. Tikslus sąrašas, kuriose gatvėse nešvies nė vienas žibintas, paaiškės trečiadienį.

Tokių drastiškų priemonių ketinama imtis dėl lėšų stokos. Mat sostinės gatvėms apšviesti šiemet reikėtų 13–14 mln. litų. Šiemet sostinės biudžete šioms reikmėms numatyta vos 1 mln. litų. Tačiau miesto valdžia nusiteikusi optimistiškai ir mano, kad išjungus du žibintus iš trijų, miestas nenukentės.

"Šviesos negalima išjungti nei senamiestyje, nei kiemuose. Kai ten tamsu – gyventojams nesaugu. Tačiau visose gatvėse, net ir Konstitucijos prospekte, dvi lempas išjungei, trečią palikai – kol sniegas ir visur balta, viskas kuo puikiausiai atsispindės. Visiškai pakaks, turint omenyje, kad žibintai stovi abiejose gatvės pusėse. Vakar grįžau per Uteną – ten šviečia kas trečias žibintas, ir to visai pakanka", – nuomone dalijosi Vilniaus administracijos direktorius Vytautas Milėnas.

Tamsa baugina miestiečius

"Vilniaus dienos" kalbinti gyventojai sutartinai tvirtino esą tik iš dalies patenkinti dabartiniu sostinės gatvių apšvietimu. Pavyzdžiui, garbingo amžiaus vilniečiai, gyvenantys centre, tikino, kad sutemus stengiasi iš namų nosies nekišti. Vairuotojai pasigenda daugiau šviesos ties perėjomis. Mat tamsiu paros metu gatvėje išnirusį pėsčiąjį pastebėti sunku, o žiemą laiku sustabdyti automobilį sudėtinga.

Vilniečiai stebėjosi, kad sostinės valdžia per krizę, kai nusikalstamumas tik didėja, miesto gatvėse ketina dar sumažinti šviesos, o kai kur žibintus ir visai išjungti.

"Nieko sau! Visiška nesąmonė. Jau dabar gatvėse tamsu, o kai dar daugiau šviestuvų išjungs, avarijų ir apiplėšimų kiek bus? Ačiū Dievui, manęs dar nėra niekas užpuolę, bet kiek esu girdėjusi, kad ypač vakare einant iš parduotuvės kažkas kažką primušė, telefoną atėmė... Taupyti rizikuojant miestiečių saugumu – visiška nesąmonė", – piktinosi užmiestyje gyvenanti Regina Palubinskienė.

Statistika negailestinga sostinei

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas ne viename interviu yra pabrėžęs, kad tamsa tik skatina nusikalstamumą. Tai patvirtina ir nusikalstamų veikų Vilniaus mieste statistika.

Vidaus reikalų ministerijos svetainėje iš pateiktų suvestinių matyti, kad Vilniaus miesto viešosiose vietose daugiausia nusikaltimų įvykdoma dieną. Pernai nuo 9 iki 12 val. registruoti 846 atvejai. Tačiau pastebėta, kad sutemus, ypač pasibaigus oficialioms darbo valandoms, nusikaltimų skaičius sostinės gatvėse šokteli keliomis dešimtimis, palyginti su 13–15 val. Tarp 16–18 val. pernai registruoti 786 nusikaltimai, įvykdyti viešose vietose.

Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba skelbia, kad pernai daugiausia eismo įvykių registruota Kauno apskrityje – 933. Antras statistikos lentelėje atsidūrė Vilnius, kuriame pernai registruota 681 eismo įvykių. Tačiau daugiausia žmonių per eismo įvykius žuvo būtent Vilniuje. Skaičius siekia 26, kai kitose miesto savivaldybėse tokių atvejų registruota trečdaliu mažiau.


2009 m. Vilniaus viešose vietose įvykdytų nusikaltimų skaičius pagal paros laiką

1–2 val. – 282

3–5 val. – 305

6–8 val. – 361

9–12 val. 846

13–15 val. 762

16–18 val. 786

19–20 val. 495

21–22 val. – 331

23–24 val. – 175


Miestą smaugia skolos už elektrą

Negana to, kad šiais metais Vilniaus gatvėms apšviesti ketinama skirti grašius iš būtinų 13 mln. litų, dar teks mokėti ir skolas už 2009-uosius. Mat šių metų sausio pradžioje už gatvių apšvietimą sostinės bendrovė Vilniaus gatvių elektros apšvietimo tinklai Rytų skirstomiesiems tinklams (RST) buvo skolingi apie 2 mln. litų. Kai RST pagrasino už skolas miestui išjungti elektros energiją, sostinės valdžia suskato ieškoti lėšų. Sausio viduryje bendrovei sumokėta 700 tūkst. litų. Likusi suma, siekianti apie 1,3 mln. litų, bus atiduodama per 12 mėnesių lygiomis dalimis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų