Kauno miesto tarybos nariai prisipažino bijantys balsuoti miestui svarbiais klausimais, nes realu sulaukti nemalonumų iš skundikais vadinamų kolegų. Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų painiojimo jau apskųstas ne vienas.

Posėdyje įsivyravo chaosas

Kaip atrodo Kauno politikų baiminimasis balsuoti, akivaizdžiai atsiskleidė paskutiniajame miesto tarybos posėdyje, kai buvo sprendžiama dėl finansinės paramos Kauno sportui. Iškilo grėsmė, kad balsavimas apskritai gali sužlugti, nes politikai vienas po kito ėmė atsisakyti balsavimo teisės. Paaiškėjo, kad jie tiesiog bijo būti apkaltinti viešųjų ir privačių interesų painiojimu.

Balsuoti atsisakė su krepšinio komanda „VIČI-Aistės“ susiję „Vieningojo Kauno“ nariai, visi sutartinai išėję iš posėdžių salės. Nedalyvauti balsavime nusprendė ir dar keli miesto nariai, kurių artimieji dalyvauja įvairių sporto organizacijų ir įstaigų veikloje.

Miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas paaiškino, kad jo vaikai lanko A. Sabonio krepšinio mokyklą ir kad ši aplinkybė gali būti įvertinta kaip savanaudiška paskata priimant sprendimus dėl Kauno miesto sporto finansavimo.

Vis dėlto kalbama, kad A.Kupčinskas ir jo partijos nariai, netekę daugumos miesto taryboje, sukurpė ne vieną skundą, dėl kurių apskųstieji kolegos turėjo ilgai aiškintis.

„Skundus inspiruoja naujokų nežinojimas, noras politikoje elgtis kaip versle“, – savo motyvus „Kauno dienai“ dėstė tuomet mero posto netekęs A.Kupčinskas. Vis dėlto kai kurie skundai nepasitvirtino.

Nekilnojamasis turtas – slidu

„Kauno dienos“ kalbinti politikai tvirtino, kad bijo kolegų, kurie piktavališkai interpretuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (VPIDVT) ir paverčia jį priemone, galinčią gerokai apkartinti politiko kasdienybę.

„Turime šalia skundikų, kurie skundžia bet ką. Jie naudojasi netobulu VPIDVT įstatymu ir labai varžo miesto tarybos darbą“, – tikino miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Jis papasakojo apie balsavimą dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo Kaune.

„Jei tu ar tavo artimieji turi nekilnojamojo turto mieste, balsuoti jau pavojinga, nes gali prikišti interesų supainiojimą. O juk tokio turto turi beveik visi miesto tarybos nariai, ir tai visiškai normalu. Tad išeitų, kad turi nusišalinti visa miesto taryba. O kas tuomet balsuos?“ – įstatymo absurdiškumą siekė parodyti A.Garbaravičius.

Jam iš dalies pritarė ir „Vieningojo Kauno“ narys Povilas Mačiulis, pasak kurio, su nekilnojamuoju turtu visiškai nesusiję gali būti tik keli pensinio amžiaus miesto tarybos nariai.

Mokesčio vertė – automobilis

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), kuriai politikai apskundžia įtartinai balsavusius kolegas, pirmininkas Remigijus Rekerta Kauno politikų svarstymus apie nekilnojamąjį turtą pavadino tendencingais.

„Argumentai, kad nekilnojamojo turto (NT) turi visi ir kad balsavimas dėl NT mokesčių varžo tarybos darbą, atremiami gana lengvai. Kaip žinoma, ne visas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas. Už jį dažniausiai moka tie, kurie užsiima verslu. VTEK ir teismai mano, kad pačiam sau nusistatyti mokesčius yra mažų mažiausiai nepadoru. Kai kurie verslininkai yra labai stambūs, už nekilnojamąjį turtą per metus mokantys tokias sumas, kurios prilygsta prabangaus automobilio kainai. Tad negalime sakyti, kad interesai yra nereikšmingi“, – pareiškė R.Rekerta.

A.Garbaravičius nuomone, dažnai į VTEK siunčiamus skundus gimdo pavydas.

„Jei interesų derinimo įstatymas patenka į liguisto proto žmogaus akiratį, prasideda kvailystės. Reikia tikėtis, kad nagrinėdama skundus VTEK nepraranda sveikos nuovokos. Akivaizdu, kad prieš rinkimus atsiranda pagunda piktnaudžiauti tuo įstatymu. Man teko patirti tokio piktnaudžiavimo vaisius: dėl klastingo skundo daug kartų teko važiuoti į Vilnių, tvarkyti įvairius popierius, kol įrodžiau, kad esu nekaltas“, – apie nelinksmą patirtį pasakojo A.Garbaravičius.

Apskundė už svetimavmą

Galimo piktnaudžiavimo atvejų neneigė ir R.Rekerta. Jis neslėpė, kad kartais nagrinėjami ir anoniminiai skundai.

„Niekam ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie skundžia viską, kas juda", – tarė VTEK vadovas.

"Pastebėjau vieną tendenciją: pirmą kartą su interesų derinimo įstatymu susipažinęs žmogus yra linkęs tokių pažeidimų pastebėti labai daug, panašiai kaip ligoniui gali atrodyti, kad gatvėse daugiausiai važinėja greitosios pagalbos automobilių. Vis dėlto tokių žmonių skundai sudaro tik labai nereikšmingą dalį“, – tikino R.Rekerta.

Jis užsiminė, kad pasitaiko ir gana juokingų skundų: pavyzdžiui, yra gautas skundas apie vieną svetimoteriaujantį valstybės tarnautoją.

R.Rekerta pabrėžė, kad įstatymas leidžia nagrinėti ir anoniminį skundą. Ar toks skundas bus nagrinėjamas, nulemia skunde išdėstyti konkretūs faktai ir aplinkybės, kurias įmanoma patikrinti.

Pabrėžia įstatymo absurdiškumą

Dėl balsavimo už nekilnojamojo turto mokesčio nustatymą apskųstos frakcijos „Vieningas Kaunas“ nariai tvirtina, kad jie tapo įstatymo absurdiškumo įkaitais.

„Vieningo Kauno“ narys P.Mačiulis pabrėžė, kad jis ir kolegos turi problemų ne dėl anoniminio, bet dėl suklastoto skundo: jau nustatyta, kad skundą dėl balsavimo už nekilnojamojo turto mokestį pasirašė kaunietė, kuri iš tikrųjų apie tą skundą nieko nežinojo.

Kas parašė skundą asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkės Eglės Didžgalvienės vardu, iki šiol neaišku.

„Ne kartą teko susidurti su interesų derinimo įstatymo absurdiškumu. Beveik kiekvienas miesto taryboje svarstomas klausimas gali būti susijęs su miesto tarybos nariais, nes juk jie yra to miesto gyventojai. Tad, jei kuris nors narys siekia sumažinti, pavyzdžiui, mokestį už šiukšlių išvežimą, ar kokių nors gatvių rekonstrukciją, gali būti apkaltintas tuo, kad siekia naudos sau, nes ir pats gauna sąskaitas už šiukšlių išvežimą, važinėja gatvėmis, už kurių atnaujinimą balsavo. Prisikabinti labai lengva. Taip gali būti paralyžiuojamas tarybos darbas. Kai kurie, nors ir jausdamiesi teisūs, galvoja: geriau nebalsuosiu ir taip išvengsiu nemalonumų dėl nepagrįstų skundų“, – sakė Kauno miesto tarybos narys P.Mačiulis.

Regi pavojingą retoriką

R.Rekerta tokius nuogąstavimus vadina nepagrįstais.

„Iš politikų pusės yra daug spekuliacijų, bandymų naudoti nekorektišką retoriką siekiant diskredituoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Kai kalbama apie gatvių tvarkymą ir kitus bendruosius miesto reikalus, niekas nekelia klausimo apie interesų konfliktą. Bendrojo pobūdžio klausimai – keliai, infrastruktūra ir kita VTEK tinklalapyje yra įtraukti tarp klasikinių pavyzdžių, kurie nesukelia interesų konflikto. Minėtos sritys yra bendras gėris. Akivaizdu, kad kai kurie politikai hipotetiškai modeliuoja neįmanomas, absurdiškas situacijas, ir tai pateikia kaip įstatymo ydingumą“, – tvirtino VTEK vadovas.

P.Mačiulio nuomone, VTEK bando pernelyg supaprastinti situaciją, o realiai bendradarbiavimas su komisija nėra konstruktyvus.

„Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos esame užklausę, kurie Kauno miesto tarybos nariai gali turėti privačių interesų, balsuodami dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Užklausėme pieš keturis mėnesius, bet atsakymo negavome iki šiol“, – sakė P.Mačiulis.