KODĖL VILNIUI TAIP NESISEKA: KO VALDŽIA IMASI, NIEKAS NEPAVYKSTA?

Vilniečiai jaučiasi pakliuvę į spąstus. Apie stadioną pasakojami anekdotai, kiemai skęsta šiukšlėse, o statomuose baseinuose plaukioja vis atidedami pabaigtuvių pažadai. Kai bus baigti jau turėję veikti lopšeliai-darželiai, jų laukę vaikai, ko gero, jau ir mokyklas baigs. Susidaro įspūdis, ko miesto vadovai ėmėsi, niekas nepavyko.

"Vilniaus diena" klausė mero Remigijaus Šimašiaus, kodėl viskas, ko griebiasi, baigiasi arba skandalais, arba teismais, arba miesto žmonių apgaudinėjimu. Greičiausiai merui gėda apie tai kalbėti, atsisakė. Vietoj savęs davė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį, kuris šiame poste – vos metus. Jis gyvena Kaune. Jis čia tik dirba. P.Poderskiui nereikia čia nei vaikui mokyklą arčiau rasti, nei jo žmonai dusti Vilniaus spūstyse. Jie – Kaune. Iš kur kauniečiui žinoti sostinės problemas...

Stadiono anekdotai

Vilniaus ir, galima sakyti, visos Lietuvos skaudulys – nacionalinis stadionas. R.Šimašius su P.Poderskiu ne taip seniai skelbė, kad projekto derinimas eina į pabaigą, tuoj prasidės nacionalinio stadiono statybos. Tačiau teismas sustabdė nacionalinio stadiono konkursą ir panašu, kad šioje kadencijoje projekto įgyvendinti nebepavyks. Nesėkmė Nr. 1?

Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

P.Poderskis atkirto, kad jie niekad ir nežadėjo, jog projektas bus įgyvendintas šioje kadencijoje. Be to, jis iš pradžių tikino, kad teismas nesustabdė konkurso, o tik įpareigojo grąžinti į jį antrą konkurso dalyvį, UAB "Vilniaus nacionalinis stadionas". Bet paskui ėmė kalbėti kitaip: "Šiuo metu antro konkurso dalyvio pasiūlymas vertinamas, vėliau tikriausiai vyks derybos su abiem konkurso dalyviais, o sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašyta iš karto deryboms pasibaigus."

Visus didesnius pirkimus nuolat lydi ieškiniai – tokia jau viešųjų pirkimų kasdienybė.

Deja, opozicijai atstovaujantis Vilniaus miesto tarybos narys Algis Čaplikas priminė, kad atvertus R.Šimašiaus kompanijos rinkimų programą aiškiai pažadėta: "Pastatysim." Jo manymu, miesto vadovai projektą tikrai galėjo pradėti, jei nebūtų sirgę keistomis fobijomis, atleidinėję žmonių, atsakingų už projektą.

O Kaune, ten, kur gyvena, bet nevadovauja P.Poderskis, stadiono statybos virte verda. Laikinosios sostinės savivaldybė sugebėjo išvengti dešimtmečių tąsymosi po teismus.

Gatves gaubia tamsa

Vilniaus gatvių apšvietimo konkursas. Pastaruosius keletą metų sostinės gatvių ir kiemų apšvietimo situacija – apgailėtina. Miestą valdančios jėgos žadėjo, kad tamsa iš sostinės gatvių pasitrauks pertvarkius apšvietimą. Tačiau procesas užstrigo. Maža to, Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė gatvių apšvietimo atnaujinimo konkursą – privaloma nutraukti vieną iš beveik 22 mln. eurų bendros vertės gatvių apšvietimo modernizavimo rangos konkursų. Vėl nepavyko. Nesėkmė Nr. 2?

P.Poderskis guodė save, kad Viešųjų pirkimų taryba nesustabdė viso konkurso, o tik jo dalį. Bet vis tiek, anot jo, šiuo metu gatvių apšvietimo modernizavimo projektas jau įsibėgėja.

Kodėl niekas nemato įsibėgėjimo? "Vilniečiai negali vizualiai matyti atnaujinimo visose gatvėse, nes atnaujinama palaipsniui, atkarpomis – taip, pavyzdžiui, jau buvo atnaujintas apšvietimas Vingio parke, Sereikiškių gatvėse", – teisinosi sostinės savivaldybės administracijos vadovas. Esą Pilaitėje daugelis šviestuvų atnaujinti, be to, atvežta didžioji atramų ir šviestuvų dalis.

O A.Čapliką stebino, kad per ketverius metus net nesugebėta nustatyti konkurso laimėtojo gatvių apšvietimo atnaujinimo darbams: "Aplink kalti visi, išskyrus juos. Opozicija, teismai, Viešųjų pirkimų tarnyba – kas tik nori. Bet tai – elementari nekompetencija."

Šiukšlės – beveik nemokamai

Gegužę buvo paskelbta, kad Vilniuje gerokai pinga šiukšlių išvežimas. Tačiau paaiškėjo, kad Vilniuje – atliekų krizė, kuri tęsiasi iki šiol, ir kalbama, kad ją sukėlė būtent P.Poderskis. Atliekų vežėjai nespėja vežti šiukšlių, krūvos kaupiasi prie daugiabučių ir net vaikų darželių. Dar savivaldybė žadėjo, kad problema bus išspręsta per keletą savaičių. Tačiau šiukšlių išvežimo konkursas skelbiamas iš naujo, dar iki šiol neįrengti nauji požeminiai konteineriai. Nesėkmė Nr. 3?

Tačiau miesto savivaldybės administracijos direktorius "Vilniaus dieną" tikino, kad šiukšlių kalnai ir pikti gyventojai – ne nesėkmė. Viskas gerai.

"Krizė prasidėjusi gegužę, gegužę ir užsibaigė", – įsitikinęs P.Poderskis, tačiau, ko gero, suabejojo savo žodžiais ir pridūrė: "Nesėdime rankų sudėję ir tobuliname sistemą, todėl ir skelbiami nauji konkursai. Nauji požeminiai konteineriai po truputį įkasami, jų turime įkasti labai daug – iš viso per 1 200 aikštelių. Tai įvyks visame mieste per kitus metus, bet prieš tai, žinoma, turėsime viską suderinti su gyventojais – tai laikome prioritetu šioje srityje."

Deja, "Vilniaus diena" lapkričio viduryje rašė apie sostinės gyventojus, kurie blokavo požeminių konteinerių statybvietes, dėl kurių parinkimo vietos savivaldybė nesiteikia kalbėtis su žmonėmis.

Demokratijos fiasko

Daugiabučių namų administratorių rinkimai. Savivaldybės vadovai juos vadino "demokratijos švente", nes taip numato Civilinis kodeksas. Deja, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad yra visiškai kitaip, rinkimai neteisėti ir turi būti nedelsiant nutraukti. Tiesa, aukštesniosios instancijos teismas sprendimą atšaukė. Administratorių atrankos procedūra paplonino ir vilniečių pinigines. Skaičiuojama, kad vien "demokratijos šventės" biuletenių spausdinimo ir platinimo išlaidos siekė beveik 50 tūkst. eurų. Ar tai sėkmė, ar nesėkmė Nr. 4?

P.Poderskis įsitikinęs, kad viskas daryta teisingai: "Daugiabučių namų administratorių rinkimai buvo sėkmingi."

Jis džiaugėsi, kad daugiabučių namų administratoriai pradėjo aktyviau reikštis, pasakoti apie savo darbus ir paslaugas gyventojams, reklamuotis. Ir tai esą atnešė naujų konkurencijos vėjų.

Ir kiemsargiai – per teismą

Sostinės savivaldybės atstovai teismuose slenksčius mina ir dėl to, kas tvarkys miesto gatves ir valys šaligatvius. Nesėkmė Nr. 5?

"Teismuose dėl miesto tvarkymo kol kas turime du ieškinius, – teisinosi P.Poderskis. – Visus didesnius pirkimus nuolat lydi ieškiniai – tokia jau viešųjų pirkimų kasdienybė. Dviejose teritorijose miestą tvarkys naujas tvarkytojas. Ar bus geriau ir operatyviau tvarkoma tose vietose? Tikėsimės."

Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas A.Čaplikas teigė nelabai suprantantis, kaip dabartiniai miesto vadovai sugeba taip surengti konkursus, kad visi atsiduria teismuose. Jeigu taip būtų atsitikę su vienu konkursu, dar nieko tokio, bet čia taisyklė – beveik visi.

"Savivaldybės prievolė yra asfaltuoti gatves, tiesti dviračių takus, ir girtis čia nėra kuo, – kalbėjo A.Čaplikas. – Pikta, darbai buvo daromi nekokybiškai, atmestinai, vaikantis vien viešųjų ryšių. Svarbu padaryti, o po to žiūrėsime. Arba bandant padaryti pigiai, o po to girtis, kad mes padarėme labai pigiai ir labai gerai. Taip nebūna. Yra paprasta ekonomikos taisyklė, kurią visi žino: pigiau ir geriau – nebūna, kaip nebūna gyvenime stebuklų. Tik Vilniaus vadovams tai kažkodėl nežinoma. Tad nereikia girtis ir apgaudinėti žmonių. Reikėtų tiesiai jiems pasakyti, kad šie darbai, kurie daromi labai greitai, yra laikini, nes ateityje dėl to bus problemų. Pavyzdžiui, Upės gatvės rekonstrukcija. Daroma pėsčiųjų zona, dviračių takas, ir vėl bus nespėta iki žiemos. Kai klausiame, kam jūs pradedate spalio, lapkričio mėnesį darbus, paaiškėja, kad tik tada konkursą laimėjo. Tai gal konkursą protingai reikia skelbti, datas kontroliuoti? Dabar Upės gatvėje žiemą darbai sustos, nes žiemą šaligatvių kloti negalima, bus mokama už visokius saugojimus, po to pavasarį, kai viskas atitirps, reikės grąžinti techniką, vėl žiūrėti, koks ten pagrindas... Panašu, kad Upės gatvė virs Vilniaus gatvės rekonstrukcija."

Pikta, darbai buvo daromi nekokybiškai, atmestinai, vaikantis vien viešųjų ryšių. Svarbu padaryti, o po to žiūrėsime. Arba bandant padaryti pigiai, o po to girtis, kad mes padarėme labai pigiai ir labai gerai. Taip nebūna.

Baseinų pažadai

Dviejų Vilniaus baseinų statybos. Žadėta, kad Fabijoniškių baseinas duris atvers pavasarį, tačiau kada jis atsidarys, vis dar nežinia, nes paaiškėjo, kad neveikia priešgaisrinė sistema. Lazdynų baseino atidarymas vėluos daugiau nei metus. O dar paaiškėjo, kad metus darbuotojams, kurie nedirbo, buvo mokami atlyginimai, dabar dar ir išeitinės. Nesėkmė Nr. 6?

"Lazdynų baseinas vėluos daugiau nei metus. Tai tikrai yra tiesa, – šįkart faktus pripažino P.Poderskis. – Kita vertus, turėjome atsakingai įvertinti daugelį su šiuo didžiuliu projektu susijusių problemų. Projekto pakeitimai, kurie "išlindo", viena vertus, kėlė rimtų klausimų dėl konstrukcijų stabilumo, kita vertus, buvo papildomai įkainoti, todėl atsakingas sprendimo priėmimas dėl šių dalių užtruko."

O štai Fabijoniškių baseinas, turėjęs duris atverti per Velykas, direktorius teigė, jog tikisi, kad pradės veikti dar iki Kalėdų. Deja, naujausias pažadas – tik nuo Naujųjų.

"Kaip galima tikėtis atiduoti vertinti Fabijoniškių baseiną su sporto kompleksu, kai statybos darbai nebaigti? Kažkoks vaikiškas požiūris. Yra institucijos, kurios tikrai laikosi teisės aktų, – priminė A.Čaplikas. – Jos ateina, žiūri, tikrina, ar darbai tikrai baigti… O gal jie čia sąmoningai laukia – prieš pat rinkimus ims ir atidarys baseiną ir tokiu būdu pasieks efektą?"

Žadėtų darželių nėra

Moduliniai darželiai, turėję pradėti veikti rugsėjį, gal bus tik kitų metų pavasarį. Negana to, savivaldybė į dar nepastatytus darželius buvo suregistravusi vaikus. Toks buvo eilių į darželius mažinimo planas? O gal tai nesėkmė Nr. 7?

"Į naujai statomus darželius priimtų vaikų tėvams buvo aiškiai pateikta informacija, kad realiai vaikai lankyti darželius pradės tik tada, kai baigsis statybos", – sakė P.Poderskis.

Na, bet žmonės ir patys žino, kad Žemė yra apvali. Juk mamos ar tėvai, baigę vaiko priežiūros atostogas, planavo, kad eis dirbti, o atžalos bus žadėtuose darželiuose. Tačiau savivaldybės administracijos vadovas rado pasiteisinimą: "Tikrai esame labai nusivylę rangovais UAB "Litcon" ir UAB "Irdaiva", kurie, pasižadėję savo parašais ant sutarčių, nesugebėjo suvaldyti darbo procesų ir nuvylė vilniečius. Iš dalies suprantame, kad rinkoje situacija su statybininkais nėra pati palankiausia, bet rangovai turėjo tai įvertinti prieš dalyvaudami konkursuose."

Pasak tarybos nario A.Čapliko, kartais susidaro vaizdas, kad dabartinės Vilniaus valdžios veikla – nuolatinės viešųjų ryšių akcijos, nepagrįstos jokiais realiais darbais. Tai galioja ir kalbant apie žadėtus modulinius darželius, į kuriuos jau net vaikai buvo užregistruoti, tačiau kurių iki šiol nėra. O jeigu dar pažiūrėtume kainas, už kurias bus statomi moduliniai darželiai – stulbinančios sumos. Už tokias kainas, anot A.Čapliko, normalų pastatą galima pastatyti.

"Negana to, visa procedūra, pasigiriant, kad tai bus laikinų konstrukcijų moduliniai darželiai, buvo pradėta neišsiaiškinus teisinės bazės, – sakė opozicijos atstovas, dirbęs aplinkos ministru. – Tada paaiškėjo, kad yra ir žemės klausimas, ir komunikacijų klausimas, ir dar gausybė klausimų, kuriuos reikia spręsti. Kad Lietuvoje egzistuoja tam tikri įstatymai ir žemės taip paprastai paimti negali, kad komunikacijas privesti kainuoja, kad viską reikia derinti."

Yra neteisėtų darželių

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinęs nustatė, kad daug Vilniaus darželių veikia be higienos pasų, grupės perpildytos, gausu kitų pažeidimų – tiek savivaldybės, tiek privačiuose darželiuose, o pastarieji dar ir gauna kompensacijas iš miesto biudžeto, nors paslaugos kokybės neužtikrina. Nesėkmė Nr. 8?

P.Poderskis tvirtino, kad yra atvirkščiai: "Savivaldybės darželiuose situacija yra stebima, mes žinome, kad faktinis grupių lankomumas siekia maždaug 65 proc. ir visos grupės niekada nebūna perpildytos."

Bet tuoj pridūrė, kad savivaldybė steigia papildomų auklyčių etatų, jog padėtų susidoroti darželiams su... padidėjusiu krūviu. Anot jo, dažnai žmonės būna suklaidinti. Kieno?

Visi kiti – blogi

Bendrasis miesto planas turėjo būti patvirtintas dar pernai, tačiau kažin ar bus patvirtintas ir kitais metais. Nesėkmė Nr. 9?

"Išties – kažin, – pripažino administracijos direktorius. – Daug kas nenori, kad Vilniui sektųsi, kad jis plėstųsi darniai, pamatuotai, pagal aiškias žaidimo taisykles. Visa tai yra numatyta naujame bendrajame plane, o jo patvirtinimui aktyviai priešinasi "valstiečių" vadovaujama Aplinkos ministerija, jos valdoma ir tiesiogiai kuruojama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, taip pat Kultūros paveldo departamentas, tiesiogiai kuruojamas Kultūros ministerijos. Akivaizdu, kad turime konfliktą tarp miesto ir kaimo. Šiame konflikte Vilniaus miestas yra vienišas ir pasiekti tikslų Vilniaus miestui nebus lengva."

Ar tikrai Seimas ir Vyriausybė yra kaimas, o Vilniaus savivaldybė – miestas?

"Galvojama, kad Lietuvoje įstatymai galioja kažkam, bet ne Vilniaus miesto valdžiai. Ne, taip nėra – galioja ir jai", – atsakė A.Čaplikas.

Gyventojai dėkoja?

Savivaldybė didžiuojasi išasfaltavusi kaip niekad daug gatvių, tačiau žmonės praneša, kad ir šen, ir ten, kur asfaltuojama, "lenda" brokas. Kaip taip atsitinka? Sėkmė Nr. 10, kurią gyventojai vertina kitaip?

"Savivaldybė gauna daugybę gyventojų laiškų, kuriuose dėkojama už sutvarkytus šaligatvius, gatves, naujas žaidimų aikšteles, atnaujintus parkus ir skverus, – atsakė P.Poderskis. – Atnaujinimo tempai tokie, kokių miestas nematė ištisus dešimtmečius. Nepastebėti pozityvių pokyčių įmanoma, jeigu gyveni kitame mieste."

O apie R.Šimašių galiu pasakyti, kad kaip jis atėjo į savivaldybę, taip ir išeis net nesupratęs, kas per sudėtingas "mechanizmas" yra miestas.

A.Čaplikas pabaksnojo pirštu į P.Poderskį: "Būtent žmogus iš kito miesto." Anot opozicijos atstovo, šis nėra savarankiškas žmogus, o mero R.Šimašiaus minčių retransliatorius.

"O apie R.Šimašių galiu pasakyti, kad kaip jis atėjo į savivaldybę, taip ir išeis net nesupratęs, kas per sudėtingas "mechanizmas" yra miestas. Deja, reikia pripažinti, kad politikai kartais atsiduria ne savo vietoje, – sakė opozicijos atstovas. – Na, nėra Vilniuje viskas gerai. Kiek darbų pradėta ir nebaigta. Net paminklas J.Basanavičiui atidengtas pusmečiu vėliau, nei turėjo būti. Lukiškių gatvės rekonstrukcija – amžinas skandalas, aikštės suformavimas taip ir neužbaigtas, Neries krantinė... Daug keistų dalykų. O situacija daugumai tų darbų padaryti ir pabaigti buvo labai palanki, nes miestas tikrai gyveno finansiškai labai gerą laikotarpį, nežinia, kada dar tokį turės. Nenoriu būti niurzgliu, bet tikrai galėjo viskas būti ženkliai ženkliai geriau."

Komentaras

Valdas Benkunskas

Vilniaus miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Mano manymu, dažniausiai visuomenės kritika miesto vadovams yra visiškai pagrįsta. Pasižiūrėkime visus vykdomus projektus – nė vienas nevyksta nei sklandžiai, nei laiku, nei galiausiai ta pačia numatytąja sąmatine verte nesibaigia. Tą mes pastebėdavome tiek tada, kai dirbome koalicijoje su liberalų meru R.Šimašiumi, tiek dar akivaizdžiau matome dabar. Tiesiog tokia yra realybė.

Visus procesus administruoti ir vykdyti sklandžiai reikia mokėti. Jeigu žmonės neturi tam gebėjimų, noro ar dar kažkokios priežastys yra, niekas sėkmingai ir nevyksta. O tada, natūralu, kyla ir visuomenės nepasitenkinimas.

Miesto valdymas visų pirma yra ūkinių procesų administravimas. Ir miesto meras su savo komanda pirmiausia turi būti geras administratorius ir šeimininkas. Turime gerų pavyzdžių visoje Lietuvoje, kaip vieniems ar kitiems merams sekasi. O dabartiniam Vilniaus merui, kuris nesusiduria su finansinėmis problemomis, nes pinigų miesto biudžete yra, nesiseka valdyti pačių procesų. Ir taip – kur bepažiūrėsi: nuo darželių statybos iki sporto infrastruktūros projektų vykdymo, iki kelių tiesimo, kur "išlenda" įvairiausi skandalai, kad vykdoma be projektų ir vos ne ant žvyrkelių pilamas asfaltas tiesiog siekiant pasireklamuoti.

Manyčiau, čia tiesiog žmogaus gebėjimų klausimas. Jis gali būti ir visai mielas, bet to nepakanka, kad miestas, ypač tokio dydžio ir tokios svarbos kaip Vilnius, būtų tinkamai valdomas.