"Tvirtiname ubago terbos dydžio biudžetą", – reziumavo Vilniaus miesto meras Vilius Navickas. Šiais metais planuojama į miesto iždą surinkti 1,003 mlrd. litų. Jei nepavyks rasti papildomų finansavimo šaltinių, lėšų baigiantis rudeniui neliks nė vienam miesto poreikiui tenkinti.

Viltis – turto išpardavimas

Miesto valdžia sunkiai patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, vos perkopiantį per 1 mlrd. litų. Palyginti: pernai miesto pajamos siekė 1,065 mlrd. litų, 2008 m. – apie 1,029 mlrd. litų, o 2007 m. savivaldybės pajamos siekė 0,884 mlrd. litų.

Projekto nepalaikė opozicija, kuri siūlė klausimą atidėti tobulinti, ir dalis valdančiųjų. Žiūrėdami į realistinį-pesimistinį biudžeto projektą balsuoti nesiryžo Liberalų sąjūdžio frakcija, balsuojant nedalyvavo ir socialdemokratas Audrius Rudys. Šis taip išreiškė protestą prieš beviltišką valstybės finansų politiką, paskui save žemyn tempiančią ir savivaldybes.

Šiemet daugiau nei pusę sumos, apie 562,6 mln. litų, tikimasi į biudžetą surinkti iš mokesčių. Iš jų apie 427 mln. litų turėtų sudaryti gyventojų pajamų mokestis, 119,7 mln. litų – turto mokesčiai ir 15,8 mln. litų – prekių ir paslaugų mokesčiai. Už kitais metais planuojamą parduoti savivaldybės turtą tikimasi surinkti apie 30,3 mln. litų. Likusią biudžeto dalį sudarys apie 342 mln. litų valstybės dotacijos ir kitos įplaukos.

Jau dabar valdžios atstovams akivaizdu, kad tiek lėšų šiems metams nepakaks. Pinigų trūksta visiems departamentams: pradedant Miesto plėtros, baigiant Bendrųjų reikalų departamentu, atsakingu už savivaldybės naudojamą popierių, internetą, telefono ryšį, degalus.

Vieni departamentai tikisi išgyventi bent iki rudens, kiti nežino, ar išsivers iki pavasario. Visos viltys dedamos į privatizavimo programą ir valstybinės žemės išpirkimo planą. Nors šiemet numatyta iš parduodamų objektų surinkti 30,3 mln. litų, tyliai viliamasi, kad pavyks gauti kelis šimtus milijonų litų už parduotas miesto įmones ir nekilnojamąjį turtą. Tuomet miesto ūkio ir švietimo reikmėms būtų skirta 30 proc. gautų lėšų, socialiniams reikalams ir kultūrai – po 20 proc.

Miesto ūkis – iki pavasario

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius patikino, kad šiemet jo kuruojamam Komunalinio ūkio departamentui skirta apie 40 proc. mažiau lėšų nei pernai po to, kai biudžetas buvo apkarpytas dukart. Departamentas per metus privalės išsiversti su 128 mln. litų, nors minimalus poreikis būtiniausioms funkcijoms vykdyti siekia apie 300 mln. litų. Mat departamentas atsakingas už viso miesto tvarkymą, apšvietimą, viešąjį transportą ir kitas būtinąsias paslaugas.

"Komunalinio ūkio departamentas, atidavęs visas skolas, išgyvens iki vasario 26-osios. Suprantama, reikia skolas atiduoti, tačiau tokiu atveju lieka du būdai: norint, kad departamentas atliktų savo funkcijas, arba skoloms atiduoti reikėtų rasti lėšų ir iš kitur, arba jų neatiduoti", – nevilties apimtas praėjusią savaitę svarstant biudžetą kalbėjo R.Adomavičius.

Mokytojai liks be algų

Daugiausia lėšų, 555,5 mln. litų, šiemet skirta Švietimo departamentui, tačiau jo direktorius Gintaras Alfonsas Petronis suka galvą dėl jam pavaldžių įstaigų. Pavyzdžiui, mažiausiai 20 mln. litų trūksta tam, kad būtų užtikrinta bent minimali mokyklų ir darželių veikla. Lėšas būtų galima surinkti apkarpius kultūros renginiams skirtą finansavimą.

Direktorius priminė, kad pernai neliko lėšų vaikų darželių darbuotojų algoms už du paskutinius mėnesius. Šiemet, po įstatymo pataisų, nebeleidžiama savivaldybėms perskirstyti mokinio krepšelio lėšų, kurias kiekvienai ugdymo įstaigai skiria Vyriausybė. Vadinasi, šiemet vaikų darželių darbuotojai algų nesulauks jau už spalį, lapkritį ir gruodį.

"Galimi keli sprendimo variantai. Galbūt reikėtų vasarą dviem mėnesiams uždaryti miesto darželius ir kiekviename rajone palikti veikti tik po vieną. Gal net reikėtų pakelti užmokestį už darželį lankantį vaiką. Šiuo keliu nuėjo Kauno miesto savivaldybė. Kelti užmokestį vaikams prašo ir Vilniaus meno mokyklos. Be to, sutaupytume, jeigu mokyklas prižiūrėtų ne kiemsargiai ir sargai, o viena konkursą laimėjusi bendrovė. Šie pasiūlymai, mano nuomone, padėtų spręsti lėšų trūkumo problemą, bet ne visu 100 proc.", – tikino G.Petronis.

Tarybos posėdyje meras pabrėžė, kad vasarai vaikų darželiai nebus uždaromi.

Projekte numatyta, kad iš kitų metų biudžeto apie 136,5 mln. litų nedelsiant bus atriekiami esamoms savivaldybės skoloms grąžinti. Didžiausios skolos, siekiančios 52,5 mln. litų, yra už miesto infrastruktūros objektų priežiūrą ir atnaujinimą.

2010 m. savivaldybės planuojamos išlaidos

Bendroms paslaugoms – 189 mln. litų

Gynybai – 0,8 mln. litų

Ekonomikai – 14,8 mln. litų

Aplinkos apsaugai – 24,9 mln. litų

Būstui ir komunaliniam ūkiui – 57,4 mln. litų

Sveikatos apsaugai – 8,4 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai – 19,6 mln. litų.

Švietimui – 564,5 mln. litų.

Socialinei apsaugai – 108,2 mln. litų.

Iš viso: 987,6 mln. litų.

2009 m. savivaldybės patirti nuostoliai:

Vilniaus miesto valdžia pernai negavo 22,7 mln. litų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Nesurinkta apie 284 tūkst. litų iš žemės mokesčio.

Apie 46,3 tūkst. litų negauta už paveldimą turtą.

Vietinės rinkliavos negauta beveik 928 tūkst. litų.

Biudžeto nepasiekė ir planuoti 132 tūkst. litų už dividendus.

Apie 6,2 mln. litų negauta iš nuomos mokesčio už valstybinę žemę.

Už patalpų nuomą nesulaukta 382,4 tūkst. litų.

Už atsitiktines paslaugas negauta 206 tūkst. litų.

Miestas nesulaukė kone 4,8 mln. litų už baudas ir konfiskacijas.

Iš kitų planuotų pajamų negauta 2,7 mln. litų.

Už planuotą parduoti žemę negauta 7,5 mln. litų.

Iš viso į pernai metų biudžetą neįkrito beveik 46 mln. litų planuotų pajamų.