Per ateinančius dvejus metus Vilniaus savivaldybė užsimojo panaikinti vidurines mokyklas, perskirstyti moksleivių srautus ir panaikinti pustuštes tautinių mažumų įstaigas. Be to, rasti pinigų renovacijai.

Liks tik gimnazijos

Švietimo ir mokslo ministerija pristatė projektą, pagal kurį iki 2012 m. Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų. Jų Vilniuje šiuo metu veikia 47, tad savivaldybė jas per dvejus metus privalo išskaidyti į pagrindines, arba progimnazijas, ir gimnazijas.

Iki tų pačių 2012-ųjų privalu baigti mokyklų reorganizaciją: panaikinti antras pamainas veikiančiose mokyklose, dalį šių moksleivių perkelti į pustuštes mokyklas, o merdinčias visai uždaryti. Šis planas pradėtas vykdyti 2005 m. Dauguma Lietuvos savivaldybių užbaigė arba yra bebaigiančios mokyklų reorganizaciją. O Vilniaus miesto savivaldybė koja kojon žengia su Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio savivaldybėmis, kuriose pertvarka vos įpusėjusi.

"Pernai rugsėjo 1-ąją numatyta reorganizuoti 47 Vilniaus mokyklas, bet pertvarka įvykdyta tik 15-oje jų. Įgyvendinta mažiau nei trečdalis viso plano. Šiuo metu Vilniuje veikia 15 mokyklų, dirbančių dviem pamainomis, o pustuščių kone dukart daugiau. Dar likę mokyklų, kur vaikai mokosi jungtinėse klasėse: pirmų, antrų, trečių ir ketvirtų klasių mokiniams tuo pat metu dėsto vienas mokytojas. Tokios jungtinės klasės veikia lenkiškoje "Kregždutės" pradinėje mokykloje, rusų kalba dėstomoje Liudvinavo pagrindinėje mokykloje. Grįžtame į kaimo daraktorių gadynę", – problemas vardijo savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.

Išnyks pustuštės mokyklos

Mokyklų pertvarka Vilniuje stūmėsi itin sunkiai, nes klausimas miesto taryboje tyčia būdavo paverčiamas politinių šou arena. Mat ne paslaptis, kad pertvarkant tinklą dažniausiai tenka naikinti tautinių mažumų mokyklas, kuriose moksleivių skaičius drastiškai mažėja. Lenkų ir rusų bendruomenės karštai gina pustuštes mokyklų patalpas, stengiasi išsaugoti mokytojų darbo vietas. Konfliktus taryboje pakursto tautinėms mažumoms atstovaujantys politikai, taip siekiantys užsitikrinti savo rinkėjų paramą.

Miesto valdžia įsitikinusi, kad per artimiausius dvejus metus politinių intrigų pavyks išvengti. Mat nuo šių metų pradžios Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė uždrausti savivaldybėms perskirstyti mokinio krepšelio lėšas. Vadinasi, pustuštės mokyklos jau šiemet pristigs lėšų mokytojų atlyginimams ir mokymo priemonėms.

"Ekonomika padeda greitai sureguliuoti visus nepagrįstus norus. Per 2007–2008 m. Vilniuje nebuvo reorganizuota nė viena mokykla, pernai – tik penkios. Šiemet ketiname pertvarkyti daugiau nei 20 miesto mokyklų", – tikino meras Vilius Navickas.

Šiemet Vilniaus savivaldybė ketina sudaryti specialią darbo grupę, kuri bendradarbiaudama su mokyklų bendruomenėmis ir seniūnijomis iki kovo pabaigos privalės parengti mokyklų pertvarkymo planą ir jį pateikti miesto tarybai.

Renovuos mokyklas ir darželius

Nors miesto iždas skylėtas it rėtis, o savivaldybę smaugia šimtamilijoninės skolos bendrovėms, Vilniaus valdžia žada rasti šių metų biudžete 26 mln. litų 60-ies ugdymo įstaigų renovacijai.

Iš viso užsimota per šiuos metus atnaujinti 25 bendrojo lavinimo mokyklas, 16 vaikų darželių ir dar 20 ugdymo įstaigų. Pastarosios būtų renovuojamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu. Mat šiuo projektu aktyviai domisi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Minėtoms 25 mokykloms savivaldybė iš biudžeto planuoja skirti apie 25 mln. litų, o 16-ai vaikų darželių – 0,7 mln. litų. Tačiau tai sudarytų vos 15 proc. visos renovacijai būtinos sumos. Mat apskaičiuota, kad atnaujinti vieną mokyklą kainuoja 2,5–3 mln. litų. Likusią sumos dalį, apie 150 mln. litų, tikimasi gauti iš Vyriausybės.

Kiekvieno objekto renovacijai savivaldybė ketina skelbti atskirus konkursus. Mero tikinimu, renovacija domisi ne viena statybos bendrovė. Esą kaskart skelbiant konkursą atnaujinti mokyklą ar darželį sulaukiama po 10–12 dalyvių paraiškų.

"Tačiau reikia neužmiršti, kad vaikų skaičius tiek mokyklose, tiek darželiuose keičiasi. Estijos pavyzdys tai įrodo: šiais metais sostinėje, Taline, teks uždaryti apie 30 proc. visų mokyklų. Jeigu mes dabar atnaujinsime visas Vilniaus mokyklas, galbūt ir mums po kokių šešerių metų teks dalį jų uždaryti. Todėl mes intensyviai svarstome galimybę dalį patalpų darželiams ar mokykloms nuomotis, o kai šių nebereikės – jas galbūt galėsime paversti pensionatu ar senelių namais", – idėjomis dalijosi V.Navickas.