Penktadienį savivaldybėje surengtoje konferencijoje vėl prisiminta Neris ir neišnaudotos jos galimybės. Šiuo metu krantinės apleistos, reta vieta prie upės patraukli miestiečiui, o vandeniu daugiausia plaukia ančių būriai.

Virstų pagrindine gatve

Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia aktyviai svarsto, kaip antram gyvenimui prikelti Neries upę ir jos krantines. Miestiečiams piešiama vizija apie didesnius ir mažesnius laivelius, zujančius Nerimi nuo Verkių iki Vingio parko.

Vienais laiveliais galėtų keliauti turistai ar vilniečiai, kurie grožėtųsi senamiesčio panorama, klausytųsi miesto istorijos, upe keliautų iki pat numatyto įrengti botanikos sodo. Kiti laiveliai virstų vandens autobusais. Viešasis vandens transportas pagelbėtų sprendžiant grūsčių problemą, mažėtų tarša. Treti virstų vandenyje plūduriuojančiomis kavinėmis.

Laiveliams švartuotis jau numatytos įrengti ir septynios prieplaukos, kurių viena būtų stacionari, visos kitos – kilnojamosios. Prieplaukos bus rengiamos prie Žirmūnų žiemos uosto, Verkių regioniniame parke, prie T.Kosciuškos gatvės, prie Baltojo tilto, Žvėryne prie Liubarto gatvės, prie Vingio parko pėsčiųjų tilto ir baigtųsi Vilkpėdėje prie Geležinio Vilko gatvės.

Iškils Žiemos uostas

Greta šių prieplaukų galėtų įsikurti kavinės, restoranai, viešbučiai, sveikatingumo kompleksai. Paneriu nutįstų dviračių ir pėsčiųjų takai. Neris vėl taptų miesto traukos objektu, kaip buvo tarpukariu. Tuomet Nerimi plaukė garlaiviai, palengva valtimi irstėsi gyventojai.

Taip pat planuojama greta upės pastatyti ir žiemos uostą. Projektą pristačiusi architektė Virginija Vilutytė siūlo prie Šilo tilto statyti uostą didesniems laivams švartuotis, juos remontuoti. Tolėliau esančioje įlankoje galėtų švartuotis mažesni laivai. Nuo pastarojo uosto krantine nusidriektų pėsčiųjų ir dviračių takai. Kiek aukščiau būtų galima įkurti 3–5 aukštų pastatų kompleksą su viešbučiais, sveikatingumo gydyklomis, sporto centru, restoranais.

Idėja, verta 12 mln. litų

Idėja atgaivinti laivybą Nerimi nėra nauja. Ją dar 2006 m. iškėlė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau po poros metų, Vilnių valdant Tvarkos ir teisingumo partijai, idėja buvo primiršta. Labiausiai šių entuziazmą nuslopino aplinkosaugininkai, kurie pareiškė negalį leisti gilinti upės vagos, kad Nerimi plauktų ir gilesnės grimzlės laivai. Esą toks užmojis būtų pražūtingas upės ekologinei sistemai.

Tuometė Vilniaus valdžia turėjo atsisakyti ambicingo projekto Neries upę pritaikyti turistinei laivybai. Negana to, valdininkai buvo priversti grąžinti ES ir Vyriausybės projektui skirtus daugiau negu 1 mln. litų.

Prie projekto gaivinimo idėjos grįžo dabartinė Vilniaus miesto valdžia. Pasak Vilniaus miesto vicemero Gintauto Babravičiaus, su aplinkosaugininkais tarsi susitarta dėl upės faunos ir floros apsaugos. Bendra vizija jau sukurta, dabar projektui trūksta tik finansavimo – 12 mln. litų.

"Tikimės, kad Ūkio ministerija tesės pažadą ir kitais metais skirs 5 mln. litų, gautų iš ES. Taip pat pačiais įvairiausiais projektais domisi sporto federacijos, kultūrinių renginių organizatoriai. Todėl trūkstamą lėšų dalį tikimės pritraukti iš verslininkų. Neabejotinai atsiras suinteresuotų bendrovių, kurios norėtų pradėti veiklą greta Neries ar net užsiimti transportu", – sakė G.Babravičius.

Siūlo mokysis iš kauniečių klaidų

Šalies architektai sveikina valdžios užmojį atgaivinti laivybą Nerimi, o upės krantines paversti miestiečiams patraukliomis zonomis. Esą jau dabar Nerį bandoma atgaivinti: ant vandens rengiami lazerių, ugnies šou, vyksta lenktynės savadarbiais laiveliais, kyla meno kūriniai.

Tačiau kartu architektai įspėja, kad net ir gražiausios idėjos gali sužlugti. Pavyzdys – greta Nemuno Kaune pastatytas "Akropolis". Dalis nuo prekybos centro iki upės galėjo būti skirta miestiečių poilsiui ir pramogoms. Dabar vieta paaukota didžiulei daugiaaukštei automobilių aikštelei. Architektas Audrys Karalius pažėrė ir daugiau pavyzdžių, kaip Kaune pakrantes okupuoja automobilių aikštelės.

Vilniuje architektams nerimą kelia ir greta Neries planuojamas pastatyti Guggenheimo muziejus. Pagal architektės Zahos Hadid projektą statinys užimtų dalį miestiečių jau pamėgtos vejos. Mat vasarą greta Baltojo tilto vilniečiai traukia pavakaroti, patysoti ant žolės, iškylauti su šeima. Šią teritoriją architektai siūlo ir toliau palikti vilniečiams, o ne paaukoti muziejui.