Po savivaldybės langais vakar piketuodami ugdymo įstaigų atstovai tikino, kad miesto valdžia davusi nurodymą mokyklų ir darželių vadovams ieškoti būdų, kaip padengti įstaigų skolas. Rastas vienintelis – nuo rugsėjo karpyti darbuotojų atlyginimus.

Nurodė taupyti telefonu

Rugsėjį į mokyklas ir darželius suplūdę ugdymo darbuotojai pasijuto apgauti. Negana to, kad valstybiniu lygmeniu jiems karpomi priedai ir algos, staiga sužinoma, jog atlyginimai bus nurėžiami papildomai ir savivaldybės nurodymu. Ir algos papildomai bus mažinamos ne nuo spalio 1 d., kaip to reikalauja Darbo kodeksas, o tuojau pat. Pagal Darbo kodeksą apie besikeičiančią darbo apmokėjimo tvarką visiems darbuotojams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį.

"Nėra jokių Vilniaus miesto savivaldybės vadovų pasirašytų įsakymų. Visoms švietimo įstaigoms buvo paskambinta telefonu ir liepta taupyti. Kokiais būdais – valdžiai nesvarbu. Mokinio krepšelis jau sumažintas, todėl taupyti galima tik mažinant mokos fondą. Bet nuo spalio 1 d. Vyriausybės nutarimu mums ir taip alga bei priedai mažinami vidutiniškai 8 proc.! Savivaldybė žaidžia neaiškius žaidimus", – piktinosi Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Visoms ugdymo įstaigoms liepta taupyt tuojau pat, tik sumos nurodytos skirtingos: vienoms liepta sutaupyti 15 tūkst. litų, kitoms – ir po 80 tūkst. litų. Taip siekiama grąžinti Vilniaus mokyklų ir darželių skolas.

Šildymo išlaidos – savivaldybei

Kiek tų skolų – piketuotojai negalėjo pasakyti. Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai tikino, kad praėjusią vasarą niekas apie jokias skolas nekalbėjo. Tačiau, piketuotojų nuomone, greičiausiai kalbama apie nesumokėtus mokesčius už ugdymo įstaigoms tiekiamą šildymą, vandenį ir elektrą.

Piketuotojai įsitikinę, kad ne jų pareiga sumokėti mokyklų ir darželių komunalinius mokesčius. Mat kiekvienas jų moka tiek už savo buto šildymą, tiek už suvartotą vandenį. Esą visų ugdymo įstaigų steigėja Vilniaus savivaldybė šiuos mokesčius taip pat privalėtų mokėti pati.

Pati R.Osipavičiūtė, dirbdama mokytoja metodininke, gauna apie 2,5 tūkst. litų algos. Vyriausybės nurodymu algą sumažinus 8 proc., ji netektų 200–300 litų per mėnesį. Esą sunkmečiu tokios dalies laikinai atsisakyti dar galima. Tačiau apie kitokį taupymą, kuris nesuderinamas su šalyje galiojančiais teisės aktais, ir kalbos būti negali. Todėl piketuotojai reikalauja, kad pirmiausia Vilniaus valdžia laikytųsi įstatymų ir dėl visų pokyčių, susijusių su ugdymo įstaigomis, konsultuotųsi su Vilniaus miesto švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimu.

Karpys nuo spalio

Su piketuotojais susitikusi savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė paaiškino, kad mokytojai neteisingai suprato taupymo politiką. Kaip ir žadėta, Vyriausybės sprendimas mažinti bazines algas ugdymo įstaigų darbuotojams bus pradėtas taikyti nuo spalio 1-osios.

"Taip, visos ugdymo įstaigos turi skolų, tačiau tai visiškai nesusiję su darbuotojų atlyginimais. Iš mokinio krepšelio negalime imti lėšų skoloms grąžinti. Tačiau galima taupyti mažinant mokytojų krūvį, ypač tautinių mažumų mokyklose, kurios pustuštės. Kadangi ten visiškai nesukomplektuojamos klasės, trūksta mokinio krepšelių. Dėl to neužtenka lėšų mokytojų atlyginimams. Tada mokyklos vadovybė turi sukti galvą, kaip išsiversti su turimomis lėšomis", – sakė L.Kairienė.

Gruodį nemokės algų

Mokyklų veiklai finansuoti savivaldybė lėšų gauna iš Vyriausybės. Tam tikslui pervedamos mokinio krepšelio lėšos. O lopšeliai-darželiai finansiškai visiškai priklauso nuo savivaldybės. Tačiau šiemet į miesto biudžetą nesurenkama dalis planuoto gyventojų pajamų mokesčio, privatizavimo programa taip pat nejuda iš mirties taško. Dėl to savivaldybei priklausančioms ugdymo įstaigoms neužtikrinamas pakankamas finansavimas.

Ugdymo įstaigų darbuotojų algoms šiemet trūksta apie 20,2 mln. litų. Kitaip tariat, pinigų pakaks tik iki lapkričio, o už gruodį atlyginimus ugdymo įstaigų darbuotojams planuojama pervesti kitų metų sausį. Tačiau trečiadienį Vilniaus miesto taryba planuojamas savivaldybės pajamas bei išlaidas sumažino dar 85 mln. litų. Vadinasi, lėšų trūkumas ugdymo įstaigų darbuotojų algoms tik didės. Sumažinus biudžetą mokytojai algų gali nesulaukti ir už lapkritį.