Išleisdami vaikus į mokyklą vilniečiai rizikuoja savo vaikų sveikata. Paaiškėjo, kad tik šeštadalis sostinės mokyklų atitinka higienos reikalavimus.

Mokykla netesi pažadų

Vakar Šv. Kristoforo mokyklos auklėtiniai nuo 8 val. rinkosi į pamokas. Po poros valandų mokyklos prieigose jau lūkuriavo ir patalpų saugumo tikrinti atvykę Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai. Prie jų netrukus prisijungė ir mokykloje besimokančių tėvų asociacijos pirmininkė Goda Alesienė bei tėvų ir jų atžalų interesus ginantis advokatas Ričardas Varno.

Delegaciją pasitikusi laikinoji mokyklos direktorė Ramutė Šainer aprodė vasarą suremontuotos mokyklos patalpas: padažytos sienos, suklijuotos grindjuostės, suremontuota pusė tualetų, baigiamas lopyti mokyklos stogas.

Tačiau tėvų akys krypo kitur. Juos papiktino tai, kad už Vilniaus miesto savivaldybės skirtus 250 tūkst. litų buvo atlikti ne svarbiausi darbai. Esą labiau, nei perdažyti mokyklos sienas, reikėjo pakeisti sutrūnyti baigiančius langus, kurių stiklai vietomis sudurstyti, kiti – lipnia juosta suklijuoti. Nepasirūpinta pakeisti apšvietimo. Dabar ne visos lempos turi apsaugos groteles, tad nukritus nors vienai jų, koridoriuje pažirtų ne tik stiklo šukės, bet ir išsilietų nuodingas gyvsidabris. Taip pat nesutvarkyta sporto salė, joje net vinys į grindis nesukalti, ką jau kalbėti apie vietomis sienose išdužusius stiklo blokelius.

Tiesa, tėvams prieš pat mokslo metų pradžią buvo žadėta, kad nesaugioje sporto salėje kūno kultūros pamokos nevyks, tačiau pažadas netesėtas. Kūno kultūros mokytoja vakar prasitarė, kad jokio draudimo vesti pamokas sporto salėje iš mokyklos vadovybės negavusi, tad dvi pirmas pamokas leidusi moksleiviams sportuoti ne lauke, o vaikų sveikatai pavojingoje patalpoje.

Papiktino nešvara

Direktorė R.Šainer prieš tėvų priekaištus dar galėjo atsilaikyti aiškindama, kad viskam suremontuoti pristigo pinigų, tačiau į Vilniaus visuomenės sveikatos Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės pretenziją dėl nešvaros ir muilo trūkumo pateisinimo nebuvo.

"Visos mokyklos Vilniaus mieste nugyventos, todėl negaliu teigti, kad šita mokykla pati baisiausia. Vilniaus mieste higienos reikalavimus atitinka tik 22 mokyklos iš 128 mokyklų. Šioje mokykloje trūksta sanitarinių mazgų. Dalis tualetų neremontuoti ir primena Lukiškių kalėjimo sanitarinius mazgus. Taip pat nesaugūs mokyklos koridoriai, sporto salė, kiemas. Jų kapitaliniam remontui lėšų nebuvo skirta. Tačiau yra dalykų, kuriems atlikti nereikia milžiniškų lėšų. Pavyzdžiui, mokykloje dirba penkios valytojos, tačiau nei langai, nei šviestuvai nevalomi, darbai apsiriboja tik grindų plovimu. Atnaujintuose tualetuose nėra muilo. Neįsivaizduoju, kaip mokykla gali kovoti su gripo ir kitomis epidemijomis, jeigu neužtikrinami elementarūs higienos reikalavimai", – stebėjosi A.Razmienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos Saugos kontrolės skyriaus vedėja ketina siūlyti Vilniaus savivaldybei, visų mokyklų steigėjai, sumažinti mokinių skaičių Šv. Kristoforo pagrindinėje mokykloje, dalį jų perkelti į buvusios Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos patalpas. Likusiems, turint papildomą finansavimą, būtų galima užtikrinti bent patenkinamas sąlygas mokytis. Tik kitais metais, po numatytos mokyklos renovacijos, iškeltus vaikus būtų galima grąžinti.

Atsiims vaikus

"Aš privalau savo vaiką leisti į šitą mokyklą, todėl, mano nuomone, tai ne pasiteisinimas, kad yra ir blogesnių mokyklų. Juk ne vakar šita mokykla sugriuvo! Jau pavasarį buvo aišku, kad mokykla nesaugi, o lėšų jos renovacijai nėra. Dabar esame apimti nevilties – likti čia nesaugu, o grįžti į seną mokyklą galimybės nulinės. Bet mes, tėvai, padarysime viską, blogiausiu atveju atsiimsiu savo vaiką iš šitos ugdymo įstaigos. Juk mūsų vaikų saugumas yra pagrindinis prioritetas", – apmaudo neslėpė G.Alesienė, kurios dukra nuo šiandien pradėjo mokytis Šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos ketvirtoje klasėje.

"Nuolat žadama, jog kas nors bus padaryta, pavyzdžiui, kad atidės pamokas sporto salėje, bet esmė – pinigų remontui tai nėra. Ir direktorė negali pasakyti, iš kur jų gauti. Valdininkai visiškai nepasidomėjo, į kokią mokyklą po reorganizacijos bus keliami pagrindinių klasių moksleiviai. Tik kai tėvai iškėlė klausimą, buvo desperatiškai pulta ieškoti lėšų mokyklos remontui, bet akivaizdžiai matome, kad jų neužteko. Dėl to tėvai apskundė Vilniaus miesto tarybos sprendimą teismui ir kausis iki galo", – tikino advokatas R.Varno.

Teismo sprendimu laikinai sustabdyta Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizacija į gimnaziją ir pagrindinę mokyklą. Tačiau teismo nutartis priimta pavėluotai – iki jo jau buvo įsteigtos dvi naujos mokyklos, todėl pamokos teisėtai vyksta nesaugiose patalpose. Kitas teismo posėdis vyks spalio 19 d.

Teismui tėvai pateikė reikalavimą uždrausti vesti pamokas Šv. Kristoforo pagrindinėje mokykloje. Tačiau jeigu teismas patenkintų tėvų reikalavimą, pagrindinių klasių moksleiviams apskritai gali tekti išbraukti šiuos mokslo metus. Mat fiziškai vaikų tarsi jau nebėra kur iškelti mokytis.

Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto vicemeras kultūros, švietimo ir sporto reikalams

Kai gegužės pradžioje buvo priimtas Vilniaus miesto tarybos sprendimas dėl mokyklų pertvarkos ir buvo įsteigta nauja mokykla, susidūrėme su štai kokia problema. Turėjome apleistą pastatą, iš kurio išsikėlė rusų kalba besimokę vaikai. Manėme, kad už 250 tūkst. litų pastatą galbūt pavyks pašalinti higienistų nurodytus trūkumus. Tuos darbus atlikome (remontą vykdė savivaldybės bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" – red. past.) ir dabar laukiame higienistų išvadų. Jos bus rytoj.

Esu davęs žodį tėvams, kad jeigu tos išvados bus neigiamos, tose patalpose ugdymo procesas nebus tęsiamas. Šito žodžio laikysiuosi. Tokiu atveju bus ieškoma galimybių, kaip bent dalį iškeltų vaikų grąžinti į senas patalpas. Tam turėtų pakakti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo.

Bet gal higienistų išvados bus kitokios ir gal tėvai nuspręs, kad jų vaikai gali metus pakentėti tokiose patalpose. Juk mes kitais metais šią mokyklą esame numatę renovuoti. Bet gal higienistų išvados bus kitokios ir gal tėvai nuspręs, kad jų vaikai gali metus pakentėti tokiose patalpose. Juk mes kitais metais šią mokyklą esame numatę renovuoti.

Tokia padėtis ne naujiena

Visuomenės sveikatos centro gydytojos A.Razmienės teigimu, tokia padėtis Vilniuje egzistuoja jau seniai. "Situacija keista. Pasas lyg ir privalomas, bet mokyklos dirba", – teigė A.Razmienė.

Specialistės teigimu, mokyklose apstu higienos normų pažeidimų: nesuformuotos teritorijos aplink mokyklą, kiauri stogai, seni langai, per žemi laiptų turėklai, daug nedegančių lempų, nėra karšto vandens, nepakanka drabužinių, nesaugi sporto salės įranga, nepritaikyti suolai ir pan.

"Visuomenės sveikatos specialistai tikrai nekimba prie detalių, bet iš tiesų mokyklose vaikams yra nesaugu", – pabrėžė A.Razmienė.

Pasak jos, specialistai apie susidariusią padėtį nuolat informuoja savivaldybę. Tačiau visuomenės sveikatos specialistės įsitikinimu, padėčiai pakeisti būtinas politinis sprendimas, nes tik renovavus švietimo įstaigas, padėtis pagerėtų. Visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja priminė, kad tik pernai sostinėje pradėta įgyvendinti mokyklų renovavimo programa. Visoje Lietuvoje maždaug 40 proc. bendrojo lavinimo mokyklų turi leidimus-higienos pasus.

BNS inf.