Neįgaliesiems net pas medikus patekti – problema | Diena.lt

NEĮGALIESIEMS NET PAS MEDIKUS PATEKTI – PROBLEMA

Didžioji dalis sostinės valstybinių gydymo įstaigų vis dar iki galo nepritaikytos neįgaliesiems – tokie duomenys paaiškėjo paskelbus neseniai atlikto tyrimo apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose vertinimo rezultatus.

Situacija apgailėtina

Tyrimą apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliko Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. – žmonėms su regos negalia. Keisčiausia, tačiau sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kurios nepritaikytos žmonėms su negalia, gausu net sostinėje.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo tyrimo grupės narė Ugnė Šakūnienė, Vilniuje buvo apklaustos 27 valstybinės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos.

Dešimties įstaigų atstovai tyrėjus užtikrino, kad prie jų įrengtos parkavimo vietos yra pritaikytos žmonėms su negalia (vietos pažymėtos, yra palikta vietos išlipti, žmogui besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, vaikštyne ar ramentais, lygių skirtumas tarp automobiliu stovėjimo aikštelės ir šaligatvio yra ne didesnis nei 150 mm). Penkios įstaigos atsakė, kad prie jų parkavimo vietos neįgaliesiems neįrengtos, o prie keturių įstaigų parkavimo vietų iš viso nėra.

Tik viena įstaiga užtikrino, kad jos pagrindinis įėjimas į pastatą yra lygus, be jokių slenksčių. Prie šešiolikos įstaigų įrengtas išorinis nuolydis (pandusas) arba keltuvas, į tris įstaigas neįgalieji gali patekti ne per pagrindinį įėjimą, net į septynias įstaigas žmonėms su negalia patekti neįmanoma.

Devyniolika įstaigų teigė, kad pandusas jose įrengtas laikantis visų Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų. Į pastatą žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, gali įvažiuoti savarankiškai, be kitų pagalbos. Dviejose įstaigose – Vilkpėdės ligoninėje ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje –  pandusai įrengti visiškai nesilaikant STR reikalavimų. Net ir su asistento pagalba tokiu pandusu važiuoti pavojinga.

Tik aštuoniolikoje įstaigų durys ne siauresnės nei 85 cm pločio – pro tokias duris žmogus su neįgaliojo vežimėliu gali laisvai įvažiuoti. Kitų įstaigų durys, deja, siauresnės.

Į klausimą, ar įstaigoje yra galimybė žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, judėti tarp pastato aukštų, trylika įstaigų atsakė, kad pastate yra liftas, kurio durys platesnės nei 85 cm, kabina yra bent 110 cm pločio ir 140 cm ilgio, valdymo mygtukai įrengti 90–120 cm aukštyje. Aštuoniose įstaigose judėti tarp aukštų nėra galimybių.

Tik viena įstaiga – Šv. Roko ligoninė – pritaikyta žmonėms su regėjimo negalia. Kai kurios įstaigos turi tik vieną kitą pritaikymo silpnaregiams elementą, pavyzdžiui, ryškiai pažymėtos durys, laiptų pakopos, įrengti apsauginiai borteliai nuo atsikišusių elementų ir konstrukcijų, ant liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų informacija pateikta Brailio raštu. Tačiau net penkiolika įstaigų visiškai nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia.

Tik šešiose įstaigose įrengtas informacinis langelis, kurio aukštis neviršija 85 cm. Vos viena įstaiga – Šeškinės poliklinika – turi sensorinius prietaisus ar kitą paslaugų registracijos įrangą ir ji įrengta tokiame aukštyje, kad ja galėtų pasinaudoti žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje. Trylika įstaigų registratūros nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Tik trijose įstaigose – Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, Vilniaus gimdymo namuose ir Šv. Roko ligoninėje – visuose aukštuose yra tualetai, dušai ar vonios, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir atitinkantis visus STR reikalavimus. Žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais gali savarankiškai jais naudotis. Kitose įstaigose yra tik po vieną pritaikytą tualetą, dar kitur tualetas pritaikytas tik iš dalies, bet net vienuolikoje įstaigų žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, visiškai negali pasinaudoti tualetu.

Tik keturiose įstaigose visos palatos pritaikytos neįgaliesiems.

Tyrimai – koridoriuje

Tik viena įstaiga, Šv. Roko ligoninė, į klausimą, ar joje esančios sporto ir fizinės kultūros patalpos, baseinai yra prieinami žmonėms su negalia, atsakė teigiamai. Dar šešiose įstaigose šios patalpos pritaikytos iš dalies.

Į klausimą, ar įstaigoje naudojama medicinine įranga –  ginekologinėmis kėdėmis, rentgeno aparatūra, odontologo ir kita diagnostine įranga – gali pasinaudoti žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais ar turintys kitų negalių, tik penkios įstaigos atsakė teigiamai. Kitos įstaigos turi vieną kitą medicininį įrenginį, kuriuo gali pasinaudoti neįgalieji. Nors didžioji dalis įstaigų paslaugas neįgaliesiems teiktų, ypač, jei neįgalusis ateitų su lydinčiu asmeniu, net ir neturėdami reikalingos įrangos, penkios įstaigos neįgaliųjų iš viso nepriimtų.

Paprašius pačias įstaigas įvertinti savo prieinamumą, tik trys –  Vilniaus gimdymo namai, Karoliniškių poliklinika, Šv. Roko ligoninė – patvirtino, kad jų įstaigos pritaikytos, žmonės su negalia gali savarankiškai judėti visame pastate. Dvi įstaigos – Vilniaus priklausomybės ligų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – atsakė, kad jos yra visiškai neprieinamos, kitos įstaigos pritaikytos iš dalies.

"Neseniai mano kolegei, judančiai neįgaliojo vežimėliu, reikėjo atlikti nosiaryklės tyrimą, tačiau poliklinikoje ji negalėjo įvažiuoti į kabinetą – jis buvo per ankštas. Tad jai, kosinčiai ir žiaukčiojančiai, tą tyrimą atliko koridoriuje, tarp visų laukiančių pacientų, – esamą situaciją realiu pavyzdžiu iliustravo U.Šakūnienė. – Žmogus gydymo įstaigoje, ypač atliekant invazines procedūras, ir taip patiria stresą, o šiuo atveju stresas buvo nepalyginti didesnis."

Pasak jos, ne kartą traumas patyrę ir dėl to neįgaliųjų vežimėliais judantys neįgalieji, kurie visiškai negali atsistoti, buvo prašomi nors trumpam tai padaryti, pavyzdžiui, šviečiant plaučius, nes aparatas nepritaikytas šviesti sėdint ar gulint. Šiuo metu neįgaliesiems pritaikytų aparatų daugėja, bet tikrai ne visos gydymo įstaigos juos turi. Tad apie orumą tokiais atvejais sudėtinga kalbėti.

Būtina imtis priemonių

Minėto tyrimo vadovė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė "Vilniaus dienai" teigė, kad esama situacija pažeidžia neįgaliųjų teises gauti gydymą.

"Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad pasaulyje yra daugiau nei milijardas žmonių, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Tai kas septintas pasaulio gyventojas. Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių sveikatos poreikių, kaip ir kiti gyventojai, tačiau du kartus labiau tikėtina, kad juos gydantys gydytojai neturės tinkamų įgūdžių ir įrangos, tris kartus labiau tikėtina, kad gydymo paslaugos jiems bus nesuteiktos ir keturis kartus labiau tikėtina, kad su jais bus nederamai elgiamasi sveikatos priežiūros sistemoje. Niekas neanalizavo, kiek tokių atvejų pasitaiko mūsų šalyje, tačiau tiek šis tyrimas, tiek neįgaliųjų istorijos parodo, kad mūsų šalyje situacija tikrai liūdna", – sako R.Kavaliauskaitė.

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti neįgaliesiems po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą, tačiau merai atsisakė jį pasirašyti.

Anot jos, situaciją dar pablogina netiksliai pateikiama informacija arba gydymo įstaigų apsileidimas. Pavyzdžiui, įstaigos turi keltuvus neįgaliesiems, tačiau personalas neapmokytas, kaip su jais elgtis, nėra kaip pranešti apie atvykusį neįgalųjį – prie keltuvo nėra nei skambučio, nei nurodyto telefono numerio, keltuvas sugedęs arba personalas, stengdamasis išvengti papildomų rūpesčių, sako, kad jis sugedęs.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų sąjungos vadovės, pernai žmonių su negalia organizacijos Vilniuje surengė eitynes, kurių vienas iš reikalavimų buvo pritaikyta aplinka, užtikrinanti lygias neįgaliųjų galimybes. Šių eitynių metu savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą. Tačiau merai atsisakė jį pasirašyti, teigdami, kad lėšų įstaigų prieinamumui gerinti turėtų skirti Vyriausybė.

Susirūpino ir seimūnai

Tokios apverktinos padėties priežastis nusprendę išsiaiškinti keli Seimo nariai sako, kad dar 2001 m. birželio 14 d. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įeigos ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos – registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt. – turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas. Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems. Tad, išduodant licencijas, į tai tiesiog numojama ranka.

Parlamentarai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, ragindami imtis aktyvių veiksmų, kad teisės aktų reikalavimai dėl patalpų ir pastatų, kuriuose teikiamos ar ketinamos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pritaikymo neįgaliesiems būtų tinkamai įgyvendinti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistė Ilona Šakienė, ministerija siekia, kad gydymo įstaigose besilankantiems specialiųjų poreikių, susijusių su bet kokia negalia, turintiems pacientams specialieji poreikiai netaptų kliūtimi gauti kokybiškas paslaugas.

Pasak SAM atstovų, gydymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams procesas yra nuolat stebimas. Paskutinė atlikta analizė parodė, kad iš 60 savivaldybių šeimos gydytojų patalpos ir įranga neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 38 savivaldybėse, iš dalies – 20 savivaldybių, nepritaikyta – dviejose savivaldybėse. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios neįgaliųjų poreikiams pritaikytos iš dalies, nėra liftų, tačiau neįgaliesiems paslaugos yra teikiamos pirmame aukšte. Taip pat kai kuriose iš jų nepritaikyti sanitariniai mazgai, durų plotis, nėra automatiškai atsidarančių durų, reikiamame aukšte įrengtų jungiklių, ne visi slenksčiai reikiamo aukščio.

Pasak SAM ES paramos skyriaus vedėjos Editos Laurinavičienės, siekiant gerinti situaciją, yra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Pasinaudodamos ES parama devynios įstaigos įgyvendino projektus ir pritaikė infrastruktūrą neįgaliesiems, o šiuo metu projektus įgyvendina šešios rajono lygmens įstaigos. Visi projektai pagal šią priemonę turėtų būti baigti įgyvendinti 2019 m.

Planuojant ES struktūrinių fondų lėšas 2021–2027 m. periodui, numatoma tęsti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliesiems. Planuojama ypatingą dėmesį skirti gydymo įstaigų pritaikymui regos negalią turintiems pacientams.

Taip pat finansuojama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas ir jų rėmimas sudarant priežiūros programas. Vykdomas projektas "Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas", kuris pagerins odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. O Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo du gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo projektus, kurių metu numatyta tobulinti kvalifikaciją neįgaliųjų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos, specialiųjų poreikių pažinimo, aplinkos pritaikymo ir panašiomis temomis.

GALERIJA

  • Vilniaus gimdymo namai
  • Rasa Kavaliauskaitė
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Katherine Walton

„Google“ už kiekviena darbo savaite internetu sumokejo nuo 5000 iki 8000 euru. Aš uždirba pirma savAte 7286 € iš „Google“ ir esu nuolatinis studentas, o laisvalaikiu dirbau 2 valandas per diena. kiekvienas žmogus gali prisijungti prie šio darbo ir pradeti uždirbti tik po šios svetaines. >>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­o­­r­­k­­L­­i­­n­­ks3.C­­o­­m

Anonimui

Kalba eina apie neigaliuosius vezimeliuose, jiems neigalumo pirkt nereikia. Pabandyk pagyventi vezimelyje bent menesi - bus pilnos akys, kitaip uzgiedosi.

Anonimas

Baikit jūs čia inkšti dėl tų ”neįgaliųjų”. Didesnė pusė jų tą neįgalumą nusipirkę. Ar žinot, kad Lietuvoj jie sudaro jau 36% visų gyventojų, o Švedijoje—tik 11% ? O Latvijoj—net 45%.....darykit išvadas patys.....beveik visi suaugę latviai , pasirodo, neįgalūs.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS