Nors tradicinės knygos pavidalas dažnai asocijuojasi su kliše tapusiu posakiu "Nespręsk apie knygą pagal jos viršelį", Vilniaus knygrišių gildija siūlo į knygas pažvelgti būtent taip – iš estetinės perspektyvos, t.y. atsietai nuo rašytinio turinio. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veikiančioje parodoje pristatomi daugiau nei 60 eksponatų, kuriais atskleidžiamos knygų rišimo subtilybės.

Kūrybinės paralelės

Ekspoziciją galima skirstyti į keturias dalis: istorinių knygų stendą centrinėje dalyje; knygos gyvenimui ir išlikimui svarbų restauravimo etapą; knygrišių kurtus šiandieninius, XXI a. objektus. Smalsiausieji lankytojai, paskaitę iš kokių gyvūnų odos kurtas knygos "Mobis Dikas" viršelis, pasisukę į kairę aptiks stendą su šešiolika skirtingo marmurinio popieriaus rašto pavyzdžių.

Restauracijos skiltis – pati kukliausia, čia matomi keturiolika eksponatų, tačiau būtent šioje dalyje ilgiausiai stovėjau prie kiekvienos fotografijos, fiksuojančios knygų transformacijas. Jaučiausi lyg vaikas, bandantis atrasti visus skirtumus tarp dviejų ar trijų tą patį objektą įamžinančių kadrų, kuriuose nušiurusi, purvina knyga restauratorių dėka prisikelia antram gyvenimui.

Matydama tai, ką sunkiai galima vadinti knyga – pluoštą suglamžytų skiaučių, ypač Elonos Marijos Ložytės ir Laimutės Zadvornajos restauruojamos XVI a. knygos prieš ir po nuotraukas, prisiminiau Kazimieros Zimblytės abstrakcijas, kuriose menininkė popierių atraižomis kūrė erdvinius paveikslus. Drobėje matomas medžiagiškumas, iškilus paviršius ir popieriaus faktūros atsikartoja ir restauruojamose knygose, šiuo atveju beveik padrikuose lapuose.

Abiem atvejais dirbama atidžiai ir kruopščiai. Paralelę tarp koliažo principu kuriamų drobių ir restauravimo proceso bei rezultato galima įžvelgti ir restauratorių apeliacijoje į tradicinę meninę idėją. K.Zimblytės atveju neįprastai žvelgiama į tapybos techniką, sulaužomas aliejinės tapybos normatyvas, o knygrišių ekspozicijoje meniniu objektu tampa funkcinės paskirties, rašytinės medijos daiktas ir jo transformacija, plečianti meno objekto rėmus.

Kiekvienas eksponatas savaip įdomus, o skirtingos žinios ir įgūdžiai padeda autoriams savitai interpretuoti net tas pačias knygas.

Atspindį turinį

Nutolstant nuo minėtos restauracijos, parodoje pateikiama knygrišių organizacijos unikali, autorinė kūryba. Vieni grupės narių yra restauratoriai, kiti – menininkai ar mėgėjai savamoksliai, tačiau kiekvienas eksponatas savaip įdomus, o skirtingos žinios ir įgūdžiai padeda autoriams savitai interpretuoti net tas pačias knygas.

Tarp dažnai pasikartojančių ir knygrišiams aktualių temų galima minėti Kristijono Donelaičio "Metus" ar knygas apie knygrišystę. Akivaizdu, kad dažnai knygos pasirinkimą lemia jos istorinė svarba ar išliekamoji informacinė vertė.

Nors apžvalginiame tekste akcentuojama, kad knygų viršeliai kukliai derinami prie atitinkamos temos, tačiau knygos iš tiesų nėra pilkos ir nuobodžios. Vienos jų stebina medžiagų pasirinkimu – pvz., Tatjanos Belokurskajos apipavidalinta "Elgesio kultūra", puošta gulbės plunksna, ar Aušros Vaitiekūnaitės rišta "Seksualumo istorija" su žalvario ir vario plokštelėmis.

Kitos knygos prikausto dėmesį dėl raiškos ir priartėjimo prie vizualiojo meno kūrinių. Konstruktyvistinės dvasios, kolorito žaismas matyti Bernardo Brazdžionio knygoje "Per pasaulį keliauja žmogus": garstyčių spalvos fone žaidžia indigo, rudos, žalios ir raudonos spalvų trikampės figūros. Kita ne mažiau įdomi knyga tiesiogiai koreliuoja su turiniu, mat knygos apie miestą ir kraštovaizdį viršelyje puikuojasi juodu rašikliu ant odos iliustruotas miestovaizdis su pilimis.

Motyvai: A.Lazauskaitės sukurtas marmuro popierius įspūdingai stilizuoja akmens raštus. Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar viena raiškos priemonė, kuria naudojasi knygrišiai – gilioji ir iškilioji spauda, tradiciškai siejama su grafika. Bene paveikiausias tokios meninės priemonės pavyzdys atsiskleidžia Maironio "Jaunosios Lietuvos" apipavidalinime. Gelsvas ir rudas koloritas, iškilūs ornamentai asocijuojasi ne tik su mediniu liaudišku koplytstulpiu, bet ir visa tautine idėja. Smulkūs berželiai ir centre matoma saulė su žaltukus primenančiais spinduliais dvelkia XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tautinėmis, nacionalinėmis idėjomis, gyvomis ir Maironio laikotarpiu.

Pažinti ir suprasti

Centrinėje parodos erdvėje galima pasigilinti, kokias medžiagas naudojo Renesanso knygrišiai ar kaip rekonstruotas bizantinis knygos rišimas. Po stikliniais stendais matomi medinių viršelių, gotikinių inkunabulų ar kapšų pavyzdžiai priartina lankytojus prie istorinių knygos šaknų ir formatų.

Dar daugiau istorijos pamokų ir įdomių faktų galima atrasti Aušros Lazauskaitės marmuro popieriaus raštų skyriuje, kuris pritraukia ne tik įdomiu vizualiniu sprendimu – savotišku popieriaus-uolienos pjūviu, bet ir trumpa konkretaus rašto istorija: pavadinimu, vietove ir laikotarpiu, kai marmuro tipas atsirado ir tapo populiarus. Matant šiuos pavyzdžius sunku įsiteikti, kad tai ne tikras marmuras, o kūrinys, atliktas pasitelkus popierių ir dažus.

Vilniaus knygrišių gildijos paroda – tai odė knygoms ir knygrišystės amatui. Joje galima susipažinti, įvertinti ir pagerbti knygrišių darbą, atsidavimą ir kūrybinę prieigą produkuojant bei restauruojant knygas. Nors fizinę knygą palaipsniui keičia skaitmeninis raštas, tačiau vienetinės meninės knygos ar istoriškai svarbūs pavyzdžiai tampa tiek pat, o gal ir dar labiau, aktualesni popierinę knygą po truputį užmirštančioje visuomenėje.

Kas? Vilniaus knygrišių gildijos paroda "Knygrišių knygos"

Kur? M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

Kada? veikia iki rugpjūčio 9 d.