Sutartis dėl nacionalinio stadiono statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Tai penktadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Valdžia šokiruota

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas vakar pavakare patikino dar neturįs informacijos apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą, todėl komentuoti atsisakė.

Daugiau informacijos savivaldybė žadėjo suteikti po to, kai specialistai išnagrinės Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Nacionalinio stadiono statybų klausimą kuruojantis dabar komandiruotėje Kinijoje esantis vicemeras Romas Adomavičius išgirdęs teismo sprendimą buvo šokiruotas.

Kokių veiksmų galima tikėtis iš savivaldybės – jis atsakyti vakar negalėjo. Mat neaišku, kokie Aukščiausiojo Teismo argumentai. Tačiau, vicemero nuomone, veikiausiai niekas negalės pareikalauti nei iš "Veikmės", nei iš "Vilniaus kapitalinės statybos" sugrąžinti į stadioną investuotus 100 mln. litų.

"Teismas negali taikyti sprendimų atgaline data. Juk statybos vyksta nuo 2007 m., o sprendimas priimtas tik dabar. Labiausiai tikėtina, kad "Vilniaus kapitalinė statyba" bus priversta tiesiog nutraukti sutartį su dabartine rangove bendrove "Veikmė" ir bus skelbiamas naujas konkursas nacionalinio stadiono rangovo paieškoms", – svarstė R.Adomavičius.

Galvoja apie padarinius

Savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas prisipažino su nekantrumu laukiantis Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri savivaldybę greičiausiai pasieks tik pirmadienį. Mat vien iš viešai išplatinto pranešimo labai sunku spręsti, kokie bus Teismo nutarties padariniai.

Nutarties motyvuose Teismas turėjo pasisakyti, kaip sutarties šalys, t. y. "Veikmė" ir "Vilniaus kapitalinė statyba", turėtų elgtis toliau. Kadangi stadiono konstrukcijos ant Šeškinės kalvų stovi, mažai tikėtina, kad Teismas bus įpareigojęs "Veikmę" pasiimti iš statybvietės sumontuotus griaučius ir grąžinti pinigus užsakovui.

"Yra keli variantai: jeigu savivaldybė kaip savininkas turi lėšų, ji galbūt galės skelbti naują konkursą tolesnėms stadiono statyboms. Jeigu ne – tada gali nagrinėti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo galimybes: stadioną statyti koncesijos arba viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būdu. Tačiau Aukščiausiasis Teismas formuoja doktriną, todėl atitinkamai jie gali kokį nors naują precedentą sukurti", – galimus tolesnius veiksmus vardijo E.Vilkickas.

Taip pat be Teismo nutarties savivaldybė negali atsakyti, kaip bus elgiamasi su sutartimis, kurios pasirašytos dar prieš 2007 m. spalį. Mat pirmoji jų dėl nacionalinio stadiono statybų "Veikmės" ir "Vilniaus kapitalinės statybos" buvo pasirašyta dar sovietmečiu, 1987 m. Po šios buvo dar keletas papildomų susitarimų.

E.Vilkickas atkreipė dėmesį, kad jeigu Aukščiausiasis Teismas nebus panaikinęs ir šių sutarčių, savivaldybei gali kilti didelių finansinių problemų. Mat vadovaudamasi ankstesniais susitarimais "Veikmės" vadovybė gali pareikalauti savivaldybės arba jai pavaldžios bendrovės padengti dėl stadiono statybų patirtus nuostolius.

Siūlo užsiimti kitais darbais

Kadangi nacionalinio stadiono statybų sutartis buvo pasirašyta tuomet, kai Vilniui vadovavo Tvarkos ir teisingumo partijos meras Juozas Imbrasas, tarsi ant jo pečių ir gultų atsakomybė. Tačiau išgirdęs apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą sutartį pripažinti negaliojančia, jis ėmė šaukti, kad čia vėl kalti konservatorių užkulisiniai politiniai žaidimai.

"Tai mūsų tėvynėje Lietuvėlėje dar ne tokių cūdų bus, jeigu valdžioje bus tokie ponai. Ką reiškia "negaliojanti"? Sutartį pasirašė savivaldybės bendrovė ir rangovai, o teismas paskelbia, kad ji negaliojanti! Darbai padaryti, pinigai sumokėti – neteisėta sutartis. Atrado stebuklą! Kuo argumentuoja? Jeigu nėra argumentų, tai, ko gera, čia bus tęsinys politinių žaidimų. Gal tegul teismas užsiima kitais darbais, o ne sutartis nagrinėja", – niršo J.Imbrasas.

Stadiono istorija

Projektuoti nacionalinį stadioną buvo pradėta 1985 m. Projektą rengė miestų statybos projektavimo institutas. Pirmojo stadiono projekto autorius – architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. buvo patvirtintas stadiono Šeškinėje projektas ir pradėti statybos darbai. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. 1993 m. stadiono statyba buvo užkonservuota.

2007 m., kai Vilniui vadovavo Tvarkos ir teisingumo partija, buvo parengtas paruošiamųjų stadiono statybos darbų projektas, atlikta jo ekspertizė ir gautas leidimas atlikti paruošiamuosius (esamų pamatų stiprinimo) statybos darbus.

Po neskelbiamų derybų su bendrove "Veikmė" ir statinio statybos valdytoja bendrove "Vilniaus kapitalinė statyba" pasirašyta stadiono statybos sutartis ir pradėti statybos darbai. Preliminari stadiono kaina – 370 mln. litų.

Vilniaus valdantieji skubotai pradėjo statybas ant Šeškinės kalno, neturėdami nei stadiono techninio projekto, nei užsitikrinę finansavimą, tik Vyriausybės pažadą skirti 200 mln. litų. Tik 2007 m. gruodžio 3 d. buvo baigti nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektavimo darbai, atlikta projekto bendroji ekspertizė ir gautas statybos leidimas.

Žiemą stadione buvo įkasta statybų pradžią simbolizuojanti kapsulė, tačiau ir tąkart žadėtieji milijonai iš Vyriausybės taip ir nebuvo skirti. Tik po pusmetį trukusių savivaldybės ir Vyriausybės derybų ši 2008 m. birželį paskyrė dalį lėšų nacionalinio stadiono statyboms. Tačiau iš žadėtųjų 200 mln. litų tebuvo skirta pusė sumos.

2009 m. žiemą statybos ant Šeškinės kalno sustojo. Pristigus lėšų vėl imtasi dairytis į Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę. 2009 m. vasarį Vilniuje pasikeitus valdžioms, prie vairo stojo konservatoriai. Šie pradėjo derybas su stadiono statytoja bendrove "Veikmė" dėl kainos sumažinimo. Valdantiesiems pavyko nusiderėti iki 260 mln. litų.

2009 m. liepą stadiono statybos dokumentaciją išnagrinėjusi Valstybės kontrolė aptiko aibes pažeidimų. Valstybės kontrolės auditoriai nerado pagrindžiančių dokumentų, ar teisėtai buvo išleista per 50 mln. litų. Dėl galimo valstybės lėšų švaistymo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.