Tokį sprendimą priėmė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.

Prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl slenkančių Gedimino kalno šlaitų į savivaldybę Vyriausybės pavedimu ketvirtadienį kreipėsi Kultūros ministerija. Šis veiksmas leidžia Gedimino kalno tvarkymui naudoti lėšas iš valstybės rezervo.

Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė Kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje, pranešė savivaldybė.

Anot pranešimo, šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino Pilies komplekso liekanos yra pavojingos būklės.

„Linijinės deformacijos pietrytiniame šlaite artimiausiu metu gali susijungti ir iššaukti daug didesnės nuošliaužos susidarymą, negu kad praeitų metų spalį įvykusi nuošliauža šiaurės vakariniame šlaite ir kuri galėtų sąlygoti net Aukštutinės pilies rūmų liekanų griūtį“, - teigiama pranešime spaudai.

Šiuo metu jau tvarkomas šiaurės rytinis šlaitas, tam skirta 2,9 mln. eurų, ekspertai įspėja dėl pavojaus ir pietrytiniam kalno šlaitui. Skaičiuojama, kad jo ir viršukalnėje esančios aikštelės tvarkymui  gali prireikti dar bent 5 mln. eurų.

Pernai liepą mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva sukviesta ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė, kad Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste.

Meras pareikalavo atsakomybės

Savivaldybė pranešė, kad R.Šimašius įsitikinęs, jog „būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai“.

Prašydamas prokurorų ginti viešąjį interesą, R.Šimašius kelia klausimus, ar kalno šlaitų slinkimui neturėjo įtakos 2003 metais Gedimino kalne įrengtas funikulierius, taip pat pačioje Gedimino kalno papėdėje 2002–2009 metais vykdyti stambūs statybos darbai, t. y. atstatyti istoriniai Valdovų rūmai.