Lazdynų laisvalaikio centro baseinas lankytojams bus atviras tik po poros mėnesių. Tiek preliminariai galėtų trukti stogo perdangų remontas, miestui kainuosiantis apie 100 tūkst. litų.

Tiksli suma – kitą savaitę

Sausio pradžioje Lazdynų laisvalaikio centro stogo konstrukcijų techninę ekspertizę atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai konstatavo: 30 proc. perdangos plokščių yra avarinės būklės. Savivaldybei siūlyta kuo skubiau pradėti remontuoti stogą. Apie baseino eksploataciją iki remonto pabaigos būti negali ir kalbos.

"Ekspertų akte konkrečiai nurodyta, kokius darbus reikia atlikti. Net sužymėtos virš paties baseino esančių perdangų sijos, kurios labai pažeistos korozijos, visos atramos. Mes šiuos darbus tikimės atlikti per du mėnesius, norime susisukti kuo greičiau", – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas.

Penktadienį, anot V.Dastiko, "Vilniaus kapitalinė statyba" turėjo pristatyti stogo remonto techninį projektą ir įvardyti tikslią darbų sumą. Tačiau bendrovės vadovybė esą darbų atlikti nespėjo, todėl paprašė leisti dokumentus pristatyti kitą pirmadienį.

Remontas kirs per kišenę

Dėl remonto uždaroma tik dalis Lazdynų laisvalaikio centro. Lankytojai neįleidžiami tik į baseiną, virš kurio esantis stogas kelia pavojų žmonių gyvybei. Kitų patalpų stogo konstrukcijos stabilios, todėl centre esančios sporto salės yra atidarytos.

Tačiau dėl numatomo remonto 13 iš daugiau nei 20 centro darbuotojų priversti išeiti laikinų atostogų. Tai darbuotojams bus laikoma priverstinėmis pravaikštomis, už kurias Lazdynų laisvalaikio centro vadovybė ketina mokėti kompensacijas. Jos sieks iki dviejų trečdalių jų mėnesio algos.

"Be abejo, nuostolių patirsime. Negausime pajamų iš sportininkų, kurie per metus atneša apie 400 tūkst. litų. Panašią sumą baseinas pats užsidirba iš lankytojų. Šie pinigai baseinui gyvybiškai svarbūs, nes kiekvienas prastovos mėnuo mus veda bankroto link. Šitą laikotarpį teks kažkaip išgyventi, kitos išeities nematau, nes avarinės būklės baseino eksploatuoti jokiu būdu negalima. Per daug didelė rizika", – sakė centro direktorius Arturas Praniauskas.

Kol baseinas neveikia, dalis vandens sportą propaguojančių vaikų perkelti treniruotis į Skroblų gatvėje esantį baseiną. Mažesnius sporto mokyklų auklėtinius laikinai priėmė miesto sporto kompleksai, su kuriais savivaldybė pasirašiusi sutartis. Profesionalūs sportininkai palikti likimo valiai. V.Dastiko nuomone, ugdyti profesionalus nėra savivaldybės funkcija.

Kone prieš 30 metų pastatytame Lazdynų laisvalaikio centre yra vienintelis Vilniuje 50 m ilgio baseinas, vienintelis Lietuvoje turintis 10 m bokštą. Čia treniruodavosi apie 600 sportininkų. Tokie 50 m ilgio baseinai Lietuvoje dar yra Elektrėnuose ir Alytuje.

Rolandas Vizgirda

Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius

Sunkiai sprendžiame baseino problemą. Su vandensvydininkais vaikais už jų tėvų pinigus treniruotis vykome į Alytų. Buvome ten keturias dienas, nakvojome bendrabučio lygio patalpose. Gerai, kad alytiškiai neprašė mokėti už vandenį.

Dabar jaunių rinktinė išvažiavo į turnyrą Slovėnijoje. Kai grįš – nežinau, kur eisime. Vilniuje juk daugiau nėra baseinų, kur galėtume pritapti. Skroblų gatvės baseino dviejuose plaukimo takeliuose stovi keturi treneriai. Tai ką kalbėti? Mums reikia vartus pastatyti. Juk negalima futbolo žaisti lengvosios atletikos takeliuose. Reikia aikštės.

Dar kauniečiai savaitgaliais žada mus priimti, pasitreniruoti kartu, bet čia galime tik grupelėmis vykti. Tai – ne treniruotės. Ir ilgai neprivažinėsime. Nežinau, kaip teks spręsti problemą. Su savivaldybe kol kas viskas tik kalbos.