„Matome demografines tendencijas, kurios keičiasi. Didžioji dalis mokinių ateina į gimnazijos klases, o ikimokykliniame ugdyme ir pradiniame ugdyme matome stabilizaciją, ikimokykliniame netgi mažėjimą vaikų. Ateitį galime prognozuoti, kad po penkerių metų situacija Vilniaus mieste turėtų stabilizuotis. Dabar pati didžiausia įtampa yra gimnazijų klasėse“, – pristatydama sostinės švietimo tendencijas kalbėjo U. Kaunaitė.

Vilniaus miesto vicemero Vytauto Mitalo teigimu, siekiant atliepti augantį moksleivių skaičių, sostinėje numatomos naujų ugdymo įstaigų statybos.

„Pirmosios trys mokyklos bus pastatytos 2027 mokslo metų pradžiai. (...) Iš viso penkių naujų mokyklų ir keturių naujų darželių statybai yra skirta beveik 190 mln. eurų“, – žurnalistams teigė jis.

Pasak U. Kaunaitės, Vilniaus mieste kasmet auga lietuvių kalba ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų dalis, ji sudaro 88 proc.

Tuo metu prasidėjus karui Ukrainoje, mokyklose tris kartus išaugo kitomis, ne lietuvių, lenkų ar rusų, kalbomis besimokančių moksleivių skaičius. Praėjusiais mokslo metais sostinėje mokėsi apie 3,5 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų mokosi vienoje iš trijų ukrainiečių mokyklų.

Daugėja privačiose mokyklose besimokančių moksleivių

Kalbėdama apie bendras švietimo tendencijas, U. Kaunaitė akcentavo, kad Vilniuje daugėja nevalstybinėse mokyklose besimokančių vaikų. Nuo 2018 m. šis skaičius išaugo 7,5 tūkst. arba 129 proc.

Tuo metu savivaldybei priklausančius ir privačius darželius lankančių vaikų skaičius išlieka stabilus, atitinkamai 82 proc. ir 18 proc.

Trūksta matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų

Anot U. Kaunaitės, mokytojų populiacija Vilniuje ir toliau senėja, daugėja pedagogų, kuriems yra virš 50 metų.

Duomenys rodo, kad savivaldybei pavaldžiose mokyklose dirba vyresni mokytojai nei nevalstybinėse ugdymo įstaigose. Ne privačiose mokyklose vyresnių nei 50 metų pedagogų yra gerokai daugiau nei jaunesnių mokytojų.

Per pastaruosius trejus metus beveik trigubai sumažėjo trūkstamų pagalbos specialistų poreikis, 40 proc. sumažėjo mokytojų dalykininkų poreikis. Visgi, 13 proc. Vilniaus mokyklų vis dar neturi nė vieno specialisto.

Tuo metu iš pedagogų, sostinėje šiuo metu labiausiai trūksta matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų.

Be to, pastebėta, jog auga korepetitorių paslaugomis besinaudojančių moksleivių dalis. Ypač didelis augimas matomas dešimtoje ir vienuoliktoje klasėse.

Jaučiama kalbinė atskirtis

Pernai metais pirmą kartą laikytas vienodas lietuvių kalbos skaitymo Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) atskleidė, kad jau ketvirtoje klasėje ima ryškėti skirtis pagal mokomąją kalbą. Savivaldybės duomenimis, lietuvių kalba besimokantys vaikai surinko ženkliai daugiau taškų nei besimokantieji lenkų ar rusų kalbomis.

Tuo metu aštuntoje klasėje kalbinė atskirtis išryškėja dar labiau. Lietuvių kalbos NMPP rezultatai rodo, kad valstybine kalba besimokantys moksleiviai surenka nuo 20 iki 40 taškų, tuo metu kitomis kalbomis besimokantys mokiniai gauna nuo 5 iki 20 taškų.

Dešimtoje klasėje laikomi Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) rodo, kad vos 33 proc. rusų kalba besimokančių moksleivių pasiekia pagrindinį lietuvių kalbos lygį. Tuo metu iš valstybine kalba besimokančių moksleivių šį lygį pasiekia 71 proc.

Valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai prasčiau išlaiko ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų egzaminus.

Mažėja laimingų mokinių dalis

Nuo 2016 m. ženkliai sumažėjo laimingais besijaučiančių mokinių dalis.

2016 m. tokių moksleivių buvo 86,2 proc. visoje Lietuvoje ir 85,3 proc. Vilniuje. Tuo metu šiemet pakankamai arba labai laimingi jaučiasi 66,6 proc. mokinių visoje valstybėje ir 65,4 proc. sostinėje. Nuo 2016 m. šalyje nesumažėjo ir išlieka aukštas patyčių lygis.

Pasak U. Kaunaitės, tyrimai rodo, kad su mokinių savijauta mokyklose labiausiai susijęs veiksnys yra jų požiūris į mokytojus. Moksleiviai, kurie pasitiki ir gerbia pedagogus, teigiamai vertina jų kompetenciją ir elgesį, ugdymo įstaigose jaučiasi geriau nei tie, kurių požiūris yra priešingas.

ELTA primena, kad jau kurį laiką diskutuojama apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.