Vilniaus valdžios planai atleisti 60 proc. sostinės sporto mokyklų darbuotojų verčia nuogąstauti, ar tai nebus tik pirmas žingsnis link pačių mokyklų likvidavimo.

Atleistų 100 darbuotojų

Vilniaus miesto savivaldybė yra dešimties sporto mokyklų steigėja. Kiekviena šių mokyklų turi po atskirą administraciją, jas vicemeras Gintautas Babravičius vadina atskiromis kunigaikštystėmis.

Kiekvienos mokyklos administracija turi atskiras patalpas, veda atskirą buhalterinę apskaitą, samdo patalpas prižiūrintį personalą, už atskiras patalpas moka komunalinius mokesčius. Iš viso dešimties sporto mokyklų administracijose dirba apie 150 žmonių, kurių vien darbo užmokesčio fondui kasmet skiriama po 3,5 mln. litų.

Vilniaus miesto valdžia jau nuo sausio ketina atleisti apie 100 administracijose dirbančių žmonių, likusius 50–60 darbuotojų perkelti į naujai steigiamą Vilniaus miesto sporto centrą. Ši įmonė perimtų visų dešimties sostinėje veikiančių sporto mokyklų valdymą.

Sutaupytų 2 milijonus

Taip tikimasi kasmet sutaupyti po 2 mln. litų, kuriuos planuojama paskirti naujiems treneriams samdyti, sporto įrangai pirkti. Dalis lėšų taip pat liks ir pardavus atlaisvintas sporto mokyklų biurų, kuriuose dabar įsikūrusios administracijos, patalpas. Tiesa, neapskaičiuota, kiek lėšų prireiks atleidžiamų 100 darbuotojų išeitinėms kompensacijos išmokėti.

"Šiuo metu sporto mokyklas lanko apie 5 tūkst. vaikų. Daugiausia jų lanko krepšinį ir futbolą. Su jais dirba apie 200 trenerių. Po pertvarkos tikimės, kad sportuojančių vaikų skaičius išaugs. Skatindami vaikų užimtumą tikimės sumažinti ir nusikalstamumą mieste", – tikino G.Babravičius.

Sporto mokyklų reforma greičiausiai bus vykdoma jau nuo kitų metų sausio. Vilniaus valdžia šiuo metu nagrinėja teisines galimybes, kaip reformą įvykdyti užsibrėžtu laiku. Mat ugdymo įstaigos gali būti pertvarkomos tik nuo naujų mokslo metų – rugsėjo 1-osios. Kadangi sportas – popamokinė veikla, tikimasi, kad pertvarką pavyks įgyvendinti nuo sausio.

Įžvelgia gudrybę

Vilniaus olimpinio sporto centro direktoriaus Manfredo Čeriko nuomone, mažinti sporto mokyklų administracijos darbuotojų skaičių verta, tačiau tai esą buvo galima padaryti kitaip: sušaukti sporto mokyklų bendruomenę dar kovą ir liepti jiems patiems susimažinti sąnaudas.

Be to, kyla abejonių, ar naujasis Vilniaus miesto sporto centras pajėgs valdyti visas dešimt mokyklų. Pasak M.Čeriko, Alytuje buvo sujungtos keturios sporto mokyklos ir jų valdymas gerokai pasunkėjo.

Tačiau, anot M.Čeriko, savivaldybė sumojusi gudresnį planą: pirma atleis dalį administracijos darbuotojų, o su jais išvaikys ir aukšto meistriškumo trenerius. Vadinasi, sporto mokykloms reiks skirti mažiau lėšų, laisvos patalpos bus išparduodamos. O kur keliaus sutaupyti milijonai? Direktorius abejoja, kad lėšos pasieks vaikus.

"Bus sumažintos užmokesčio fondo lėšos. Ką tai reiškia? Mokos fondas yra vienas ir administracijai, ir treneriams. Vadinasi, su administracija bus atleidžiami ir tie treneriai, kurių aukšta meistriškumo grupė. Juk savivaldybė pareikalavo ir trenerių, ugdančių jaunimą iki 21 metų, sąrašų. Kiti, net ir tie, kurie ruošia olimpinius ir Europos čempionus, lieka už borto. Tie treneriai vaikų neims, nes kris jų kategorija, meistriškumo grupė, o dėl to atlyginimas sumažės perpus. Tie treneriai bus priversti išeiti. Labai gudrus planas: parduos patalpas, sumažins mokos fondą, o tie sutaupyti milijonai nuplauks", – įtarimais dalijosi M.Čerikas.

Sporto mokyklų vadovybė artimiausiu metu ketina rinktis apsvarstyti savivaldybės rengiamos sporto mokyklų reorganizacijos. Po pasitarimo planuojama surengti viešą spaudos konferenciją.