Švedų patirtis įkvepia siekti dar kokybiškesnės renovacijos | Diena.lt

ŠVEDŲ PATIRTIS ĮKVEPIA SIEKTI DAR KOKYBIŠKESNĖS RENOVACIJOS

  • 7

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa ir renovacijos nauda abejojančių vis mažėja. Jau 245 seni daugiabučiai modernizuoti per šiuos metus. Norėdami dar didesnio energinio efektyvumo, sostinės A. Mickevičiaus g. 9 esančio namo savininkai nutarė siekti A energinio naudingumo klasės. Tai kol kas vienintelis toks namas Lietuvoje, siekiantis įgyti pasyvaus namo statusą. Domėdamiesi pasyvių namų specifika, vėdinimo ir šildymo sistemomis, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos delegacija viešėjo Švedijoje.

„Siekdami dar didesnio energinio efektyvumo, turime vertinti Švedijos perteikiamą patirtį, kuri ypač naudinga mūsų šaliai. Sveikintina gyventojų iniciatyva pasiekti dar didesnį nei C klasės energinį naudingumą, tai įrodo, kad būsto savininkai nori maksimalių rezultatų. Viena svarbiausių pasyvaus namo idėjų yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta

Vizito metu architektas ir pasyvių namų ekspertas Hans'as Eek'as teigė, jog pagal Brogardeno projektą iš viso Švedijoje atnaujinta 16 daugiabučių, pasiekusių pasyviam namui keliamus reikalavimus. Pirmųjų namų renovacija truko apie 9 mėnesius, o paskutiniesiems prireikė vos keturių mėnesių. Iš viso 16 namų modernizavimo procesas užtruko ketverius metus.

Be to, įgyvendintas Brogardeno projektas sukuria ir pridėtinę vertę gyventojams: po renovacijos padidėjo bendras buto plotas, atsirado daugiau erdvės, kurią galima išnaudoti įsirengiant didesnius vonios kambarius. Renovacijos metu buvo atsižvelgta ir į namuose gyvenančius senyvo amžiaus žmones ar turinčius neįgalumą, todėl šiuo metu Švedijoje yra apie 60 proc. butų, pritaikytų gyventi neįgaliesiems.

Renovuojant būstą, ypač svarbu, kiek bus sutaupoma energijos bei koks pasiekiamas energinis efektyvumas. Skaičiuojant energijos sąnaudas, prieš renovaciją šilumos energijos poreikis Švedijoje siekė 115 kWh/m2 per metus, o po renovacijos sumažėjo iki 19 kWh/m2 per metus. Hans'as Eek'as akcentavo, kad norint nugriauti ir iš naujo pastatyti daugiabutį, reikėtų dvigubų investicijų nei renovuoti esamą daugiabutį, kuris atitiktų pasyviam namui keliamus reikalavimus.

Šių metų birželio viduryje statybos darbai pradėti ir prie Vilniuje A. Mickevičiaus g. 9 esančio daugiabučio. Renovacijos metu rinkos lyderių kompanijos taikys inovatyviausias ir efektyviausias technologijas, o projekto pabaiga planuojama kitais metais. Po renovacijos prognozuojamas net 94 proc. šildymo – vėsinimo energijos sutaupymas.

Lietuvos bendradarbiavimas su Skandinavijos šalimis padeda skatinti inovatyvius sprendimus dėl pastatų modernizavimo naudojant daugiau alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, žmogaus kūno temperatūra, apšvietimas, buitiniai prietaisai. Pasyvus namas nuo įprastų namų skiriasi šiais pagrindiniais kriterijais: gera šilumos izoliacija, kokybiškesniais langais ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

MUTIS

Mes ne vokiečiai ir ne švedai, mūsų daugiabučius statė tarybinė liaudis. Sudaugiabučiais kaip su pabėgėliais - niekas nenori rimtai spręsti problemos. Visi tik pirštais nurodinėti, bet ne asmenišku darbu rodyti pavyzdį.

bus matyt

Aš labai bijau, kad 'laikinieji" paneliniai daugiabučiai sugrius, nes jie neapskaičiuoti tokiam tarnavimo laikui. Daugelis skiriasi į kelias dalis, nematau prasmės jų renovacijoje, kiek mačiau, Rusijoje jie dabar sparčiai griaunami, kaip atitarnavę savo laiką.

CHA

Tiek laiko prabėgo, o dar niekam neaišku kas gerai ir kas ne. Aukščiauisiai klasei yra per brangu. Renovacija tas pat kaip kolektyvizaciją. Ar tu įstojai į kolūkį ????
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS