Čekijos romai – veltėdžių bendruomenė, sėdinti valstybei ant sprando. Suaugusieji niekur nedirba, net ir mažiausieji verčiasi vagiliavimu ir prekyba narkotikais, dažnas šeimos tėvas dienas leidžia kalėjime, o laisvėje likusią jo šeimą išlaiko valstybė. Pažįstama?

Romų 70 kartų daugiau

Ketvirtadienį savivaldybėje lankėsi delegacija iš Čekijos, Brno miesto savivaldybės. Dalis konferencijos buvo skirta ir romų problemoms nagrinėti. Ši bendruomenė ir Brno miesto valdžiai tarsi akmuo po kaklu. Šiame antrame šalyje pagal gyventojų skaičių mieste gyvena apie 35 tūkst. romų bendruomenės narių, iš jų apie 20 tūkst. – vaikai iki 15 metų. Tiesa, skaičiai tik apytiksliai, nes suregistruoti visų trijų bendruomenių gyventojų neįmanoma.

Galima palyginti: Vilniuje, kuriame gyventojų bene tiek pat, kiek ir Brno, gyvena apie 500 romų, arba 70 kartų mažiau. Vilniečiams, galima sakyti, pasisekė, kad lietuviškoji romų bendruomenė įsikūrė miesto pakraštyje, atokiau nuo gyvenamųjų rajonų. O Brno nuo seno gyvena trys atskiros romų bendruomenės. Viena jų įsitaisiusi pačiame miesto centre.

O bėdos visame pasaulyje tos pačios. Brno miesto savivaldybės Prevencijos koordinacinio centro vadovas dr. Stanislavas Vaburekas pasakojo, kad jų miesto romų bendruomenė – taip pat menkai išsilavinusi, visi nariai bedarbiai, jų vaikai prastai lanko mokyklą. Romų šeimos pajamos simbolinės, todėl jie nemoka nei už elektrą, nei už vandenį, nei už kitas paslaugas. Ši našta tenka valstybei, ir ji anaiptol nemenka. Už romų lankomus vaikų darželius, mokyklas ir priskaičiuotų komunalinių mokesčių valstybė kasmet sumoka po 35 mln. kronų. Tai būtų apie 4,5 mln. litų.

Vaikai ir platina, ir vartoja

Be abejo, čekų visuomenei didžiausią šiurpą kelia romų gyvenimo būdas ir pagrindiniai verslai – vagiliavimas bei prekyba narkotikais, kuriuos miesto valdžiai pažaboti sunkiai sekasi.

"Baisiausia, kad į prekybą narkotinėmis medžiagomis įtraukiami ir romų vaikai. Jie ne tik platina, bet ir patys vartoja. Galite įsivaizduoti, jau antros klasės mokiniai uosto lakiąsias medžiagas ir pamokose sėdi apsvaigę. Būtų galima tuos vaikus vežti į gydymo įstaigas, atlikti tyrimus, gal net gydymą paskirti, tačiau jų tėvai neleidžia. Jiems to nereikia. Deja, įstatymai kol kas tokie, kad per prievartą toms šeimoms padėti negalime. Kol kas su jais dirba socialiniai darbuotojai, tačiau tikimės, kad po metų padėtis pasikeis. Mat šiuo metu bandome keisti įstatyminę bazę", – pasakojo S.Vaburekas.

Sunkiai auklėjami

Beje, su romų vaikais ir jaunuoliais iki 23 metų aktyviai dirba ir Brno bažnytinės ir visuomeninės organizacijos. Jos siūlo vaikams nemokamus popamokinius būrelius: dailės, muzikos, šokių ar sporto pamokas, rengia kūrybines dirbtuves. Moko net elementariausių dalykų, pavyzdžiui, kaip naudotis peiliu, šakute.

"Romų vaikai gyvena tragiškomis sąlygomis, jų būstai neatitinka jokių higienos reikalavimų. Jiems nesuprantami kai kurie elementariausi dalykai, pavyzdžiui, dušas. Į dušo kabiną vaikai eina praustis su drabužiais. Šeimose jie valgo rankomis, o savanoriai juos moko, kaip naudotis peiliu, šakute, šaukštu. Atėję mažiukai čekiškai nemoka, bendrauja tik romų kalba, todėl minėtose organizacijose dirba vertėjai, kurie padeda nariams susikalbėti su romų vaikais, moko juos čekų kalbos", – pasakojo Brno savivaldybės Nusikaltimų prevencijos skyriaus vadovė Lenka Štepankova.

Tačiau čekai pripažįsta, kad įvairūs centrai, padedantys romų vaikams ir jaunuoliams integruotis į visuomenę, ne itin gelbsti. Mat kur kas stipriau jų sąmonėje įsišakniję romų bendruomenės papročiai, užkertantys kelią jiems tapti civilizuotesniais Čekijos piliečiais.