Tarptautiniame reitinge – VU pažanga ir VGTU proveržis | Diena.lt

TARPTAUTINIAME REITINGE – VU PAŽANGA IR VGTU PROVERŽIS

  • 0

Vilniaus universitetas (VU) paskelbtame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017” tvirtai pirmauja Lietuvoje 20 iš 27 studijų krypčių, kuriose buvo vertintas.

Praėjusiais metais VU pirmavo 18 krypčių iš 27. Pagal bendrą surinktų taškų skaičių VU pozicijas pagerino net 16 studijų krypčių.

Į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko dviejose kryptyse – lingvistikos kryptyje VU užima 201–250 poziciją pasauliniu mastu, o fizikos ir astronomijos – 251–300 vietą. Pastarojoje kryptyje VU į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės.

„Džiaugiamės, kad žingsnis po žingsnio įsitvirtiname tarp geriausių pasaulio universitetų, ir tikimės, jog ateityje mūsų pozicijos dar labiau sustiprės. Tam didelę reikšmę turės ir valstybės institucijų vaidmuo formuojant būsimą aukštojo mokslo plėtros viziją”, – sako VU partnerystės prorektorė prof. Greta Drūteikienė.

Šiemet pirmąkart reitinge įvertinti universitetų rezultatai ir pagal 5 sritis: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijos, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Pagal šį vertinimą VU menų ir humanitarinių bei fizinių mokslų srityse užimą 401–450 poziciją pasaulyje, socialinių mokslų ir vadybos - 451–500. Fizinių mokslų srityje VU pasižymėjo aukštais moksliškumo pasiekimais: pagal h-indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmingumą tarptautiniu mastu, šioje srityje VU įvertintas 74,8 taškų iš 100 galimų.

VGTU pirmauja pagal socialinius mokslus ir inžineriją

Lietuvos universitetai šiemet įvertinti 6-iose kryptyse, VGTU – vienintelis Lietuvos universitetas reitinguotas net 4 iš jų. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet pasauliniame reitinge VGTU statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil & Structural) kryptyse užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros bei užstatytos aplinkos (Architecture / Built Environment ) kryptyje. Šis universitetas taip pat reitinguotas Verslo ir vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje bei užima 201–250 vietą, o Ekonomikos ir ekonometrijos (Economics & Econometrics) kryptyse – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų. Šie pasiekimai – aukščiausi Lietuvoje. Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject“ buvo vertinamos 46 studijų kryptys. VGTU buvo vertinamas 20 studijų krypčių, iš kurių 10-yje tarp Lietuvos universitetų užima pirmą vietą.

„Tokiose srityse kaip statybos inžinerija ir statinių konstrukcijos bei architektūra ir užstatyta aplinka VGTU jau seniai turi užsitikrinęs gerą vardą, tačiau šių metų reitingų rezultatai žymi VGTU proveržį ir socialiniuose moksluose. Atsižvelgiame į pasaulines tendencijas, pagal kurias šiuolaikinis techniškasis universitetas turi būti stiprus ne tik technologijų, bet ir socialiniuose moksluose. Remiamės kitų šalių techninių universitetų patirtimi, todėl universitete ruošdami aukšto lygio šiuolaikinius specialistus prie technologinių profesinių dalykų pridedame ir verslumo įgūdžių, ekonomikos, vadybos pagrindus. Socialiniai mokslai VGTU taip pat remiasi technologijomis. Ši savybė yra unikalus VGTU išskirtinumas, kuris šiuose reitinguose įvertintas tarptautiniu mastu“, – sako VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Į reitingą taip pat patekęs VU reitinguotas lingvistikos (Linguistics) kryptyje (201–250 vieta) bei fizikos ir astronomijos (Physics & Astronomy) kryptyje – 251–300 vietos.

Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ iš viso įvertinti 4438 universitetai, tačiau reitinguotos buvo tik 1117 aukštojo mokslo institucijų. Jos buvo vertinamos pagal reputaciją tarp akademikų, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo rodiklius. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas, priešingai nei kai kurie kiti, neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, naudoja tik išorinius šaltinius ir mokslinių publikacijų duomenų bazes.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS