Miesto valdžia įspėja: arba vaiduoklių pastatų savininkai juos nusigriauna patys, arba jiems teks mokėti baudas iki 5 tūkst. litų. Negana to, reikės sumokėti ir už pastatų nugriovimą savivaldybės iniciatyva.

Gąsdina 200 vaiduoklių

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra apie 200 nenaudojamų statinių, kurie kelia pavojų aplinkiniams. Merdintys ir šiukšlėmis užversti pastatai ne tik nepuošia miesto, tačiau ir bet kurią akimirką gali nugriūti ir sužeisti praeivį, greta žaidžiančius vaikus ar juose apsigyvenusius valkatas.

Pastaruoju metu dėl ekonominės krizės tokių vaiduoklių mieste tik daugėja. Statinius pradėjusios ręsti bendrovės bankrutuoja, nebaigti pastatai virsta šiukšlynais ir landynėmis.

Pasak mero Viliaus Navicko, daugiausia pavojingų statinių yra Senamiestyje, Šnipiškėse ir Žvėryne. Visi statiniai nėra bešeimininkiai, tačiau ne visus jų savininkus pavyksta rasti. Šiuo metu jau surinkta informacija apie vaiduoklių statinių vietas, tikslų jų skaičių. Paaiškėjo, kad iš 200 statinių trečdalio jų savininkai nepasiekiami.

Nuo baudos neišsisuks

Meras rekomenduoja visų vaiduoklių savininkams kuo skubiau juos griauti savo lėšomis. Mat jeigu tik į procesą įsikiš savivaldybė, griovimo darbų sąskaita savininkams išaugs kelis kartus.

"Visiems statinių nenusigriovusiems savininkams bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Visi jie bus kviečiami atvykti į savivaldybės komisiją. Baudos neišvengiamos todėl, kad šioje srityje įspėjimo bausmė neegzistuoja. Visiems gresia 1–5 tūkst. litų baudos", – įspėjo V.Navickas.

Per lapkritį savivaldybės specialistai iš 200 vaiduoklių savininkų atrinko 21, iš kurių trylikai jau išsiuntė kvietimus atvykti į savivaldybės administracinę komisiją. Tiesa, iš visų kviestų atvyko šešių vaiduoklių savininkai. Vienam jų buvo surašytas pažeidimo protokolas ir skirta 1 tūkst. litų bauda. Dar vienas vilnietis, nelaukdamas, kol įsikiš savivaldybė, merdintį statinį nugriovė pats.

Patiems nusigriauti pigiau

Iki šiol ties bauda visa kova su vaiduokliais ir nutrūkdavo. Vilniaus valdžia tikina šįkart nebeapsiribosianti tik piniginėmis baudomis. Jeigu merdintys statiniai net ir po baudų nebus griaunami, savivaldybė dėl jų griovimo ketina kreiptis į teismą. Procesas trunka iki pusės metų.

Už priverstinį nugriovimą ir statybų laužo išvežimą sąskaita taip pat bus pateikta savininkui. Ši, atsižvelgiant į statinį, gali siekti nuo kelių dešimtų tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų.

Pavyzdžiui, Grigiškių seniūnijoje, Lentvario g. 2, stovi nebaigtas statyti namas, kurio būklė pripažinta avarine. Pastato tūris – beveik 4 tūkst. kub. m. Jeigu statinį griautų savivaldybė, vaiduoklio savininkas gautų 100 tūkst. litų sąskaitą.

Žvėryne, Sėlių g. 38, pūpso aplūžęs medinukas. Šiferis nuo stogo byra praeiviams ant galvų, namo langai užkalti presuotu popieriumi. Galbūt avarinės būklės namo tūris siekia beveik 500 kub. m. Jo šeimininkui už nugriovimą būtų pateikta 35 tūkst. litų sąskaita. Meras atkreipė dėmesį, kad savininkams kainuotų gerokai pigiau statinį griauti patiems.

"Net neabejoju, kad kai tik pradėsime inicijuoti teismus, pusė jų patys nubėgs ir vaiduoklius nusigriaus, antraip darbai jiems kainuos tik brangiau", – tikino V.Navickas.

Tiesa, jeigu savivaldybei nepavyktų rasti statinių savininkų, jai liktų galimybė kreiptis į teismą, kad šis vaiduoklį pripažintų bešeimininkiu turtu. Per metus savivaldybė per teismus pajėgtų perimti šeimininkės teises ir pastatą privalėtų nugriauti pati.

Savų vaiduoklių negriaus

Iš Vilniuje esančių 200 apleistų statinių du priklauso savivaldybei. Visiems šių vaiduoklių savininkams valdžia grūmoja tūkstantinėmis baudomis, tačiau pati nei savų statinių griauti, nei savęs bausti neketina.

Jai priklauso dalis pastato, esančio Antakalnio g. 14. Statinys yra gyvenamosios paskirties, tačiau prieš porą savaičių buvo pripažintas esąs avarinės būklės. Pagal visas taisykles šis pavojų aplinkiniams keliantis statinys turėtų būti nugriautas. Jeigu savivaldybė pati nesutiktų pasirūpinti jį nugriauti ir sutvarkyti aikštelę, reikštų, kad pati sau privalėtų skirti administracinę baudą, siekiančią nuo1 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Tačiau paaiškėjo, kad miesto valdžia vaiduoklio griauti neketina. Savęs bausti – juo labiau. Pasak savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo Kęstučio Karoso, griuvena bus traukiama į savivaldybės privatizavimo programą ir, jeigu tik atsiras pirkėjas, bus parduota.

Tiesa, K.Karosas atskleidė, kad iki gegužės savivaldybei vargiai ar pavyks vaiduoklio atsikratyti. Mat jeigu šiandien miesto taryba pritars, kad statinys būtų įtrauktas į privatizuoti skirtų objektų sąrašą, tam dar privalės pritarti ir Valstybės turto fondas. Tačiau šis sąrašus peržvelgia tik porą kartų per metus. Artimiausias statinių svarstymas – gegužę.

Vadinasi, valdžia tik pavasarį galės vaiduoklį pasiūlyti pirkėjui. Pirmas eilėje – statinio bendraturtis. Jei šis atsisakytų pirkti, aukcione dėl griautino vaiduoklio, taip pat dėl baudos iki 5 tūkst. litų, galėtų varžytis visi norintys.

Kitą nenaudojamą statinį savivaldybė griauti neturi teisės. Mat Trakų Vokėje, šalia Tiškevičių dvaro, esantis vandens bokštas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašus ir yra saugomas valstybės. Bokštas, statytas XIX a. pab. ar XX a. pr., yra dvaro ansamblio dalis.

Pasak K.Karoso, statinio būklė bloga, tačiau ne avarinė.