VILNIAUS CENTRO POLIKLINIKA SAUGO GYDYTOJUS NUO PACIENTŲ

Vilniaus Centro poliklinikos administracija prieš kurį laiką nusprendė nebeviešinti gydytojų kabinetų telefonų numerių, nes pacientai savo skambučiais trukdo gydytojams dirbti. Tad dabar pacientui, net jei jis nori tik ko nors pasiteirauti savo šeimos gydytojo, tenka registruotis vizitui ir vykti į gydymo įstaigą.

Pasikalbėti nepavyko

Į "Vilniaus dienos" redakciją kreipėsi bene didžiausioje sostinės Centro poliklinikoje prisiregistravusi vilnietė Valentina K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.), labai nustebusi dėl to, kad nebegali telefonu susisiekti su savo šeimos gydytoja.

Moteris pasakojo, kad jai neseniai buvo diagnozuota autoimuninė virškinamojo trakto liga, kuri iš esmės pakeitė gyvenimą. Dabar ji turi atidžiai stebėti, ką valgo, geria, nuolatos vartoti uždegimą slopinančius ir ligos paūmėjimą stabdančius vaistus.

"Kadangi mano imunitetas nusilpęs, vos atvėsus orams prikibo peršalimas. Kurį laiką mėginau išsikapstyti be vaistų, tačiau supratusi, kad nepavyks, nusprendžiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoja, kokiais vaistais man būtų geriausia peršalimo simptomus slopinti, mat lėtinės ligos kol kas gerai "nepažįstu", tad nežinau, kurie vaistai kaip gali sureaguoti su mano jau vartojamais, – norą pasikonsultuoti aiškino Valentina K. – Žinoma, tą galima mėginti išsiaiškinti ir vaistinėje, tačiau nesinori apie visas savo ligas pasakoti vaistinėje, be to, nemanau, kad farmacininkai tiek pat kompetentingi, kiek gydytoja, pas kurią lankausi jau ne vienerius metus."

Moteris teigė paprastai savo šeimos gydytojos kabineto telefono numerį nesunkiai rasdavusi internete, Centro poliklinikos tinklalapyje, tačiau šį kartą pamatė, kad telefono numeris ten nebeskelbiamas. Nustebusi ji paskambino tinklalapyje nurodomu registratūros numeriu, mat prisiminė, kad anksčiau, kai prireikdavo, ne kartą sužinodavo ir ten. Tačiau registratorė informavo, kad gydytojų kabinetų telefonų numerių registratūra jau nebeduoda. Paklausta, kaip pasikalbėti su gydytoja, registratorė pasakė, kad niekuo padėti negalinti – paskambinti gydytojai į kabinetą gali tie pacientai, kuriems pati gydytoja pasakė savo telefono numerį.

"Nesuprantu – nejau poliklinika, priimdama tokius sprendimus, nusprendė apsaugoti gydytojus nuo pacientų? – ironiškai klausė moteris. – O ką pacientams tokioje situacijoje, kaip mano, daryti? Užsiregistruoti į priėmimą? Mėginau – mano atvejis nebuvo skubus pagal poliklinikos standartus, nebent būčiau pamelavusi, kad labai smarkiai karščiuoju. Nemelavau, tad eilės tvarka pas gydytoją galėjau patekti ne anksčiau kaip po pusantros savaitės. Iki to laiko, esu beveik tikra, ir peršalimo simptomai praeis. Kadangi vizitas, kurio man greičiausiai net neprireiktų, būtų užregistruotas, laikas užimtas, į jį negalėtų registruotis kitas žmogus, kuriam galbūt tas vizitas labiau reikalingas. Tiesa, dar viena išeitis – sloguojančiai, čiaudinčiai ir kosinčiai važiuoti į polikliniką ir mėginti pasigauti gydytoją prie kabineto durų, tačiau kreivai žiūriu į tokius vaikštančius virusų platintojus, tad ir pačiai nesinori tokia būti. O ir tam "aš tik paklausti" visuomenėje jau išsivystęs nepakantumas. Todėl susitaikiau su lemtimi ir likau namuose sveikti savo jėgomis, nors būtų buvę daug ramiau, jei būčiau bent šnektelėjusi su gydytoja ir sužinojusi, kad elgiuosi teisingai."

Valentina K. svarstė, kas bus, kai Vilniuje prasidės gripo epidemija? Juk pagal galiojančią tvarką per gripo epidemiją, kai susirgę žmonės raginami likti namuose ir neplatinti ligos, nedarbingumo pažymėjimą galima gauti telefonu, apie savo sveikatos būklę informavus šeimos gydytoją ir pasikonsultavus su juo dėl gydymo. Ar pacientus konsultuos registratūros darbuotojos, kurioms prisiskambinti, beje, taip pat nėra paprasta.

Trukdo dirbti

Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras "Vilniaus dienai" paaiškino, kad telefonų numerių nuspręsta neskelbti, nes labai daug pacientų skambina, ir gydytojas negali normaliai dirbti.

Gydytojams labai sudėtinga dirbti, kai nuolat skamba telefonas.

"Gydytojams labai sudėtinga dirbti, kai nuolat skamba telefonas. Pacientams, kuriuos po pirmo vizito toliau galima konsultuoti telefonu ir paskirti medikamentus, ar informuoti apie atliktų tyrimų rezultatus, telefono numeris duodamas arba pacientui skambina patys gydytojai, – sakė poliklinikos vadovas. – Nepraktikuojame gydymo telefonu. Juo labiau kad telefonu identifikuoti, ar tikrai būtent tas pacientas skambina, nelabai yra galimybių, o pagal galiojantį ES reglamentą dėl duomenų apsaugos mes turime identifikuoti, su kuo bendraujame ir kokią informaciją teikiame."

Tad K.Štaras rekomenduoja pacientams atvykti į polikliniką: jeigu reikalinga būtinoji pagalba, ji tikrai bus suteikta, o jei tik planiniai dalykai – galima užsiregistruoti iš anksto.

Jei per gripo sezoną Vilniuje bus paskelbta gripo epidemija, įstaigos vadovo teigimu, poliklinikos skambučių centras sujungs skambinantį pacientą su gydančiu gydytoju, prieš tai identifikavęs jį pagal paskutinius asmens kodo duomenis.

Gripas netoliese

Rugsėjo pradžioje skelbta, kad australai šių metų gripo sezoną vadina pragarišku. Gripas šioje šalyje prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, ligoninės buvo perpildytos.

Pasaulio sveikatos organizacijos Gripo centro skaičiavimais, Australijoje susirgimų gripu skaičius buvo penkis kartus didesnis nei įprastai per sezoną. Rekordiškai didelis gripo pakirstų pacientų skaičius paskutinį kartą Australijoje buvo fiksuotas 2017 m. Per 2019 m. Australijoje buvo pranešta apie 590 su gripu susijusių mirčių. Dauguma mirčių buvo dėl A gripo (97 proc., 572 asmenys). 103 mirtys buvo susijusios su A (H3N2) ir 27 su A (H1N1) gripu. 16 mirčių buvo susijusios su gripu B. Vidutinis mirusiųjų amžius buvo 86 metai. Nors gripas pareikalavo daugiausia senyvo amžiaus žmonių gyvybių, tarp aukų buvo ir vaikų.

Lietuvoje gripo sezonas prasideda einamųjų metų 40 savaitę ir baigiasi kitų metų 20 savaitę. Gripo epidemijos Lietuvoje dažniausiai kyla sausio–vasario mėnesiais. Specialistai prognozuoja, kad Lietuvoje gripo sezonas šiemet irgi gali prasidėti anksčiau. Ar tokia pati gripo atmaina kaip Australijoje šiais metais pasieks ir Europą, neaišku. Dažniausiai rimčiausių bėdų pridaro A tipo gripo virusas, kuris ir gali itin greitai sukelti epidemijas ar net pandemijas. Retais atvejais gripo epidemiją gali sukelti ir B gripo virusai, tačiau dažniausiai jie cirkuliuoja kartu su A tipo gripo virusais.

PSDF lėšomis 2019–2020 m. gripo sezonui nupirkta beveik 13 tūkst. daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai – iš viso įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Šiemet nupirkta keturvalentė vakcina nuo gripo. Lietuvą vakcinos, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys, turėtų pasiekti spalio pabaigoje. Komercinėmis vakcinomis pageidaujantieji gali skiepytis jau dabar.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko, dabar skiepytis nuo gripo – pats laikas, nes reikia dviejų savaičių, kad susiformuotų imunitetas. Gripo virusas kasmet kinta, todėl ir patariama nuo jo skiepytis kiekvieną sezoną.

Pernai gripas Lietuvoje nusinešė daugiau nei 20 gyvybių. Kiekvienais metais 5–10 proc. suaugusiųjų ir apie 20 proc. vaikų suserga gripu ar kitomis peršalimo ligomis. Gripas pavojingas tuo, kad atveria kelią bakterinėms infekcijoms, dažniausiai – plaučių uždegimui, kurį sukelia pneumokokas. Gera žinia ta, kad ir nuo pneumokokinės infekcijos Lietuvoje jau galima pasiskiepyti.