VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS OPOZICIJA PIKTINASI: DISKRIMINUOJAMI LIETUVIAI
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai piktinasi, kad rajone esančios problemos dėl savivaldybės tarybos valdančiųjų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikų veiksmų nesprendžiamos daugybę metų.
Jų teigimu, Vilniaus rajone itin opios švietimo problemos – trūksta darželių, mokyklų, nesudaromos mokymosi valstybine kalba sąlygos. Dėl to, tvirtina tarybos opozicijos nariai, lietuvių šeimos būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, tad taip rajonas praranda finansines įplaukas. Kita problema savivaldybėje, sako jie, yra viešųjų finansų valdymo neefektyvumas.
Centro dešinės frakcijos seniūno Gedimino Kazėno teigimu, šios problemos ignoruojamos dėl LLRA-KŠS atstovų, sudarančių daugumą savivaldybės taryboje, vangumo.
„Pastaruoju metu pastebėjome skandalų proveržį Vilniaus rajone. Norime atkreipti dėmesį, kad visa tai vienaip ar kitaip sukasi apie LLRA-KŠS, kuri save įvardija kaip pačią sąžiningiausią, skaidriausią, į jokius korupcinius skandalus neįsivėlusią, krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančią politinę jėgą“, – Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Kazėnas.
Ignoruojamas lietuviškų darželių ir mokyklų poreikis
G. Kazėnui antrino ir kolega, tarybos narys Jonas Vasiliauskas. Jo teigimu, į rajoną atsikrausto vis daugiau lietuvių šeimų, tačiau jų kreipimaisi dėl darželių ir mokyklų poreikio, teigia J. Vasiliauskas, yra ignoruojami. Didžiausias ugdymo lietuvių kalba įstaigų poreikis, anot jo, yra Riešėje, Rastinėnuose, Čekoniškėse.
„Kadangi į Vilniaus rajoną atsikrausto gyventi daug jaunų šeimų, savaime susidaro poreikis, kad vietoje būtų ir darželių, ir mokyklų. Savivaldybė pagal Švietimo įstatymą privalo užtikrinti optimalų tinklą, kur būtų darželiai, mokyklos, bet, deja, kaip rodo mūsų patirtis, tai nėra daroma“, – teigė J. Vasiliauskas, pridūręs, kad besikreipiantieji į savivaldybės tarybą gauna šabloniškus atsakymus, jog tam nėra galimybių.
Kartu jis paaiškino, kad lenkų šeimų vaikai į darželius patenka praktiškai visi, nes eilė sudaroma net į priekį.
„Dažniausiai mišrios (šeimos – ELTA) norėtų patekti į darželį lietuvių kalba, tačiau yra priversti vesti į lenkų kalbos darželį“, – sakė J. Vasiliauskas.
Kitas tarybos opozicijos narys Artūras Želnys kalbėjo, kad problema galėtų būti išsprendžiama paprastai – tiesiog įsteigiant ugdymo įstaigose grupes, kuriose būtų mokoma lietuvių kalba. Pavyzdžiui, Rastinėnuose, sakė A. Želnys, vaikai ugdomi tik lenkų kalba.
Jeigu kas nori pažiūrėti, kaip atrodo diskriminacija, tegul atvyksta gyventi į Vilniaus rajoną.
J. Vasiliauskas papildė jį, pabrėžęs, kad opozicija buvo parengusi 19 konkrečių pasiūlymų, tačiau jie buvo atmesti.
„Pateikėme 19 sprendimų, jie buvo konkretūs, nukreipti į vietas, kur nėra įstaigų, (…) bet praktiškai nė vienas nepasiekė savo tikslo“, – sakė J. Vasiliauskas.
Priversti deklaruotis Vilniaus mieste
Politikai neslėpė apmaudo, kad lietuvių šeimos, norinčios vesti vaikus į lietuviškus darželius ar mokyklas, būna priverstos deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Šios problemos, sako jie, yra tiesioginė diskriminacija tautiniu pagrindu.
„Jeigu norėtų, savivaldybė čia ir dabar galėtų patenkinti apie 500-600 darželių vietų poreikį. Tėvai daro labai paprastai – deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, tuo pačiu mokindami savo vaikus meluoti, kad gyvena mieste, nors iš tikrųjų gyvena rajone. Deklaravę susitaria dėl vietų Vilniaus miesto savivaldybės darželiuose“, – sakė J. Vasiliauskas.
A. Želnys patikino, kad gyvenamosios vietos deklaravimo problema, taip pat kiti iššūkiai nesprendžiami daugybę metų, o vizija ir veiklos kryptys neformuojamos.
„Tos kryptys būtų paraginti, kad žmonės deklaruotų savo gyvenamąją vietą rajone, o tai reiškia, kad padidintų finansines įplaukas. Vilniaus miestas prašo deklaruotis, jis rūpinasi savo žmonėmis, savo pajamomis“, – sakė A. Želnys.
Prisiminęs pastaruoju metu viešojoje erdvėje eskaluojamą diskriminacijos tautiniu pagrindu temą, G. Kazėnas tvirtino, kad tikrąją diskriminaciją galima pamatyti būtent Vilniaus rajone, kur ignoruojami lietuvių poreikiai.
„Jeigu kas nori pažiūrėti, kaip atrodo diskriminacija, tegul atvyksta gyventi į Vilniaus rajoną“, – kalbėjo G. Kazėnas.
Nuostolius dangsto LLRA-KŠS
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai, trečiadienį Eltoje surengę spaudos konferenciją, piktinasi, kad rajone neefektyviai valdomi finansai, o esančios problemos, pasak jų, dėl savivaldybės tarybos valdančiųjų LLRA-KŠS politikų veiksmų ir giminystės ryšių daugelį metų yra nesprendžiamos.
A. Želnys pabrėžė, kad nerimą kelia savivaldybės viešųjų finansų valdymo spragos. Kartu jis pateikė ir pavyzdį – savivaldybės įmonę „Nemenčinės komunalininkas“.
Brolis yra brolis, kaip žinote, Vilniaus rajone šeimų klanai yra gyvi.
„Yra du komunalininkai – Nemenčinės ir Nemėžio. „Nemenčinės komunalininkas“ per keletą metų sukaupė 1,86 mln. eurų nuostolio – kasmet kažkur po 400 tūkst. eurų, kaip skelbia jų ataskaitos. Vilniuje – „Vilniaus vandenys“ yra pelningi, šilumos tinklai po kovų taip pat pelningi. Čia „Nemenčinės komunalininkas“ kasmet (nuostolingai. – ELTA) dirba“, – pabrėžė A. Želnys.
Jo teigimu, savivaldybė, matydama, kad prarandama daugiau nei pusė įstatinio kapitalo, nesprendžia problemos priežasčių, tačiau sugalvoja išradingų idėjų.
„1,86 mln. eurų yra daugiau nei pusė viso įstatinio kapitalo. Vilniaus rajono savivaldybė suskumba gelbėti savo firmą – didina įstatinį kapitalą spalio mėnesį 2 mln. eurų, tada prieš rinkimus pasidaro dovanėlę – kompensuoja gyventojams geriamojo vandens kainas. Viskas yra nukreipta į tai, kad būtų gelbėjamas komunalininkas arba įsiteikta gyventojams“, – kalbėjo A. Želnys.
Vis dėlto politikas įvardijo ir galimą nesprendžiamų problemų pateisinimą – „Nemenčinės komunalininko“ direktorius yra parlamentaro Zbignevo Jedinskio brolis Vladislavas Jedinskis.
„Kai po 2012 m. išėjo Zbignevas Jedinskis į Seimą, nuo tų metų įmonei vadovauja brolis Vladislavas Jedinskis ir per tiek metų įmonė 100 proc. priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, nebuvo daroma kažko, kad būtų pakeista vadyba, ieškoti būdų, kaip padaryti tokį komunalininką pelningą. Brolis yra brolis, kaip žinote, Vilniaus rajone šeimų klanai yra gyvi“, – apmaudo neslėpė A. Želnys.
Panašios neefektyviai sprendžiamos problemos, pasak jo, yra ir kitur, pavyzdžiui, – Sudervės mokyklos filiale Rastinėnuose, kur didžiuliame pastate, apsilankius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariams, buvo sutikti vos keturi mokiniai ir keturi mokytojai.
ELTA primena, kad Vilniaus rajono tarybą, be merės Marijos Rekst, dar sudaro 31 narys – 12 opozicijos ir 19 daugumos.
S. Skvernelis diskriminacijos nepastebėjo
Premjeras Saulius Skvernelis sako neturįs tokios informacijos, kad Vilniaus rajone būtų diskriminuojami lietuvių tautybės žmonės, apie ką trečiadienį prabilo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariai.
Vis dėlto Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad, esant panašioms problemoms, jas būtina spręsti.
„Aš bent jau tokios diskriminacijos nemačiau, nepastebėjau. Jeigu kažkam yra jautrūs faktai, tai yra institucijos, sprendimo būdai, yra pozicija, turinti savo atstovus ir įstatymų leidėjo lygmeniu, tai reikėtų tuos klausimus spręsti ir kelti, jeigu mato“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Rajono merė nesutinka priekaištais
Vilniaus rajono merė Marija Rekst neigia opozicijai atstovaujančių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių priekaištus dėl švietimo padėties rajone.
„Švietimo sritis visada buvo ir bus viena iš prioritetinių Vilniaus rajono savivaldybės sričių. Vietų stygius ikimokyklinėse ugdymo įstaigose – ne tik Vilniaus rajono, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių problema. Lanksčiai priimame sprendimus dėl naujų ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo grupių steigimo, jei turimose ugdymo įstaigose yra galimybės sudaryti tam tinkamas ugdymosi sąlygas ir leidžia higienos normų reikalavimai“, – apie pastangas gerinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes ir ikimokyklinių įstaigų tinklo plėtrą sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
Reaguodama į naujienų agentūros ELTA sausio 22 d. surengtą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos narių iš Centro dešinės frakcijos spaudos konferenciją, Vilniaus rajono savivaldybė dar kartą primena apie realią švietimo situaciją rajone.
Pasak savivaldybės, nuo 2019 metų rugsėjo Vilniaus rajone atidarytos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos Grigaičių pradinio ugdymo skyriuje ir Pakenės Česlavo Milošo pagrindinėje mokykloje, o perkėlus priešmokyklinio amžiaus vaikus į naujai įsteigtas priešmokyklinio ugdymo grupes Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje ir Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijoje, sudarytos sąlygos priimti daugiau vaikų ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programas Bezdonių vaikų darželyje ir Marijampolio vaikų lopšelyje-darželyje. 32 Vilniaus rajono bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos mišrios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės pagal skirtingus ugdymo organizavimo modelius, kuriose sudarytos sąlygos ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.
Kaip pažymi Vilniaus rajono savivaldybė, iš viso 2019-2020 metais Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose sukomplektuotos 118 ikimokyklinio (iš jų 42 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k. ir 2 proc. – rusų k.) ir 61 priešmokyklinio ugdymo grupės (iš jų 41 proc. – lietuvių ugdomąja kalba, 56 proc. – lenkų k., 3 proc.– rusų k.), kuriose ugdomi 2 858 vaikai.
Vilniaus rajono savivaldybė teigia skirianti ypatingą dėmesį švietimui. „Šiai sričiai kiekvienais metais skiriama beveik pusė savivaldybės biudžeto. Švietimo įstaigos modernizuojamos, statomi priestatai, įrengiamos ir atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės. Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuriose nuolat auga gyventojų skaičius ir daugėja jaunų šeimų su vaikais, atitinkamai auga jų poreikiai ugdyti vaikus pagal ikimokyklinio ugdymo programas, todėl kai kuriose rajono vietovėse išlieka vietų trūkumo darželiuose problema. Tačiau duomenys rodo, kad tai sąlyginė problema, nes tėvai dažnai registruoja vaiką į ugdymo įstaigą, o leisti į darželį neketina, pvz., 2019-2020 m. m. pradžioje Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo laisvos 56 vietos į grupes lietuvių ugdomąja kalba ir 30 vietų į grupes lenkų ugdomąja kalba“, – pažymi Vilniaus rajono savivaldybė.
Ji pastebi tai, kad nemaža dalis tėvelių, laukiančių eilėse ir norinčiųjų leisti savo vaikus į Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžius darželius Riešės, Avižienių, Pagirių ir kitose gyvenvietėse arti miesto, yra kitų savivaldybių nuolatiniai gyventojai.
Siekdama užtikrinti savo funkcijų vykdymą tenkinant rajono gyventojų ikimokyklinio ugdymo poreikį, Vilniaus rajono savivaldybė turi 22 ugdymo įstaigas, teikiančias ikimokyklinio ugdymo paslaugas, ir 4 ikimokyklinio ugdymo skyrius bendrojo ugdymo mokyklose. 2015-2018 m. Vilniaus rajone buvo pastatyti 4 nauji švietimo įstaigų priestatai, kuriuose įrengtos patalpos ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti: Riešės vaikų darželyje, Paberžės „Verdenės“ gimnazijoje, Bezdonių „Saulėtekio“ ir Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinėse mokyklose.
Savivaldybė deklaruoja, kad pagal turimus išteklius nuolat ieško galimybių ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtrai.
Pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2019-2021 metų strateginį veiklos planą, šiuo metu įgyvendinami (arba artimiausiu metu planuojami) šie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą didinantys projektai: Marijampolio vaikų lopšelio-darželio modernizavimas, praplečiant pastatą; Skaidiškių mokyklos-darželio pastato modernizavimas; Pagirių vaikų darželio „Pelėdžiukas“ priestato įrengimas 6 ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti (100 vietų); Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio pastato ir ugdymo aplinkos modernizavimas; Vaidotų mokyklos-darželio „Margaspalvis aitvarėlis“ renovacija ir modernizavimas; Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio pastato modernizavimas; Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pastato renovacija ir modernizavimas bei naujo vaikų darželio (125 vietos) statyba Didžiosios Riešės gyvenvietėje.
„Vilniaus rajono savivaldybė stengiasi ne tik užtikrinti gyventojams ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, bet ir garantuoti jų kokybę ir efektyvumą“, – pabrėžė merė M. Rekst.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
6 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai -
1 komentarai
Partijose reikia mažumų grupių