Iš pradžių savivaldybė tam pritarė. Dar sausio mėnesį šį viešbutį patraukė ir pažadėjo jam surasti tinkamesnę vietą.

Ar išties šis statinys bjauroja viešąją erdvę?

„Net nepastebėjau jo, nemanau, kad bjauroja panoramą. Gal tai yra inovatyvi idėja, reikėtų daugiau pasidomėti prieš komentuojant“, – sakė kalbinta praeivė.

„Ne, nemanau, kad gadina vaizdą. Kaip tik su draugais eidami pagalvojome, kad, priešingai, tai – visai originali idėja. Nebuvo dar viešbučio ant vandens Vilniuje“, – porino kita moteris.

„Gera idėja, kaip tik apie šį viešbutį išgirdau per radiją. Pamaniau, nuostabu, gal kas nors iš miesto svečių susigundys apsistoti, nes ir vieta patogi. Išlipi rytą iš lovos – ir pačiame senamiestyke esi. Tikrai negadina panoramos, tokias iniciatyvas visada palaikyčiau“, – pritarė ir trečias pašnekovas.

Visas video – LNK reportaže:

Panašu, kad vilniečiams toks vaizdas netrukdo, bet kultūros paveldo ekspertai yra kitokios nuomonės. LNK reporterė pakalbino Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėją Gerdą Mockevičę.

– Kada pastebėjote, kad tas plaukiojantis viešbutis ir vėl prišvartuotas Gedimino kalno papėdėje?

– Turbūt kaip ir visa žiniasklaida – vakar iš ryto.

– Ar ši žinia nustebimo, ar miesto savivaldybė su jumis tarėsi?

–  Departamentui nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kodėl šis viešbutis grįžo į tą pačią vietą. To tikrai nesitikėjome. Kultūros paveldo departamentas, dar kai tik atsirado šis statinys, informavo, kad tokiems sprendimams nepritaria. Su mumis nebuvo derinta, todėl kreipėmės į vyriausiąją miesto architektą, kad šitą viešbutį būtų tikslinga perkelti į jam labiau tinkančią vietą. Departamentą informavo, kad savivaldybė ieško būdų, kur patraukti šį viešbutį ant vandens.

– Kodėl departamentui užkliuvo ši vieta, kad čia atsirado toks viešbutukas?

– Departamentas kol kas savo pozicijos nekeičia. Kol kas nesame gavę kažkokio realaus projekto, kad galėtume įvertinti. Mes matome, kad Vilniaus senamiestis ypač yra „jautrus“ tam tikrų sprendimų priėmimui. Ir norėtume, kad Vilniaus istorinio centro visos dalys būtų itin saugomos tiek statybų atveju, tiek dėl kitos veiklos, kuri gali turėti neigiamą įtaką šiai UNESCO saugomai vietovei.

Kodėl savivaldybė ir vėl leido šiam viešbučiui švartuotis Gedimino kalno papėdėje, LNK pasiteiravo ir Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Andriaus Grigonio.

„Aš trumpai pakomentuosiu, kad ne visai tiesa, jog miesto savivaldybė davė leidimą. Iš tiesų savivaldybė neleido šiam viešbučiui švartuotis šioje vietoje. Dar pernai labai aiškiai išsakėme savo poziciją, kad laivas-viešbutis atsirasti ir būti  toje vietoje negali. Apie tai buvo kalbama ir su laivo savininku. Tarėmės, kad laivas turėtų būti patrauktas į mažiau jautrią Vilniaus vietą, nes ji yra UNESCO saugomo paveldo teritorijos ribose. Ir pabrėžėme, kad laivas dėl savo vizualinės „taršos“ čia būti negali. Buvome sutarę, kad laivo savininkai kreipsis į savivaldybę dėl alternatyvių vietų pasiūlymų, tačiau jie to nepadarė ir pastatė šį plaukiojantį viešbutį senoje vietoje be jokio leidimo. Jau šiandien ėmėmės priemonių, kad laivas iš ten būtų patrauktas. Tuo atveju, jei gražiai susitarti nepavyks, mes imsimės teisinių priemonių“, – situaciją paaiškino A. Grigonis. – Laivo savininkas taip pasielgė savavališkai, pats laivo atgabenimas nebuvo derintas su miesto savivaldybe. Tiesa, jie turi ankstesnį  sutikimą, kuris buvo išduotas 2021 metais. Tačiau jie jį pažeidžia, nes pats laivas yra didesnės konstrukcijos nei tame leidime nurodyta.

Kokios  bus pasekmės, ar jie kažkaip bus nubausti?

„Pačią viešbučio-laivo idėją vertiname teigiamai, tiesiog manome, kad mieste yra tinkamesnių vietų tokiam objektui. Šiuo metu savivaldybė derina vietas, kuriose šis viešbutis galėtų stovėti. Tų vietų kol kas negalėčiau atskleisti, nes reikia suderinti ir su Kultūros paveldo departamentu, ir su pačiais laivo savininkais. Labai tikimės, kad per artimiausias savaites šis objektas bus patrauktas“, – baigdamas pokalbį pridūrė vicemeras.