1 mln. litų – tiek kainuotų nacionalinio stadiono galimybių studija, kuri atsakytų į klausimą: kokią naudą iš stadiono galėtų išpešti Vilnius, o taip pat ir visa Lietuva. Be jos Vyriausybė net stadiono griaučiams išsaugoti lėšų skirti nežada.

Kas užbaigs betonavimo darbus?

Beveik metus ant Šeškinės kalvų styro nejudinami nacionalinio stadiono griaučiai. Juos 2007 m. savivaldybės iniciatyva pradėjo ręsti bendrovė "Veikmė". Tuomet Vilnių valdžiusi Tvarkos ir teisingumo partija projekto ėmėsi skubos tvarka, tačiau statybas pradėjo neturėdami aiškaus finansavimo. Tebuvo Vyriausybės pažadas skirti 200 mln. litų iš investicinės programos.

Kilus įvairių dvejonių, ar skaidriai vykdoma stadiono statyba, objektui tebuvo skirta vos pusė minėtos sumos – 100 mln. litų. Kita dalis buvo paaukota pedagogų atlyginimams. Nuo tos akimirkos sustojo ir stadiono statybos. Ir šiandien kyšo nebaigti betonuoti objekto griaučiai, kurie kelia nerimą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir Vyriausybei.

Vakar savivaldybėje viešintiems Vyriausybės atstovams sostinės valdžia pateikė planą, kaip būtų galima užbaigti skubotai pradėtas statybas. Mat teismui panaikinus sutartį dėl stadiono statybos su "Veikme", neliko nei rangovo, nei lėšų net būtiniausiems betonavimo darbams. Esą pradžiai reikėtų iš valstybinio biudžeto gauti apie 15 mln. litų armatūros betonavimo darbams baigti, kad pagrindinės stadiono konstrukcijos dėl temperatūros svyravimų ir drėgmės nesutrūnytų. Antraip 100 mln. litų kainavusias konstrukcijas gali tekti nugriauti. Savivaldybė šių lėšų neturi, todėl siūlyta naštą užkrauti Vyriausybei.

Vyriausybė kratosi investicijų

Išgirdusi siūlymą finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo kategoriška – tokių įsipareigojimų Finansų ministerija nė neketina prisiimti, kol neparengta stadiono galimybių studija. Jai pritarė ir pats posėdžiui vadovavęs premjeras Andrius Kubilius. Savivaldybė sutinka rengti stadiono galimybių studiją, tačiau preliminari 1 mln. litų suma už darbą miestui taip pat nepakeliama. Siūloma lėšas dalytis pusiau su Kūno kultūros ir sporto departamentu.

"Niekas nepastebėjo, kad šitas stadionas tapo Vilniaus stadionu. Mums kliuvo tokia garbė, kad jis šiame mieste būtų pastatytas, tačiau Vilnius nepajėgus nei praktiškai, nei finansiškai išspręsti jo statybos klausimo. Bet neužmirškime, kad tai – nacionalinis stadionas, kuris tik statomas Vilniaus mieste", – Vyriausybės atstovus bandė palenkti vicemeras Gintautas Babravičius.

Po diskusijos sutarta tik dėl būtinybės atlikti stadiono galimybių studiją. Tačiau kas už ją mokės – kol kas nežinia.

Užbaigtų privati bendrovė

Atlikus stadiono galimybių studiją būtų sprendžiami esamų stadiono konstrukcijų betonavimo klausimas ir paties stadiono pabaigtuvės. Likusius stadiono statybos darbus ir užbaigto statinio eksploataciją siūloma patikėti privačiam investuotojui. Savivaldybė galėtų skelbti konkursą statytojo bei stadiono operatoriaus paieškoms.

Nacionalinio stadiono statyba – savivaldybei per sunkus uždavinys. Mat preliminariai skaičiuojama, kad jo pabaigtuvėms reikėtų dar apie 300 mln. litų. Tačiau privačiai bendrovei ir šios pritrauktiems bankams investuotą sumą tektų grąžinti iškart po to, kai baigtųsi statybos. Planuojama, kad stadionas imtų veikti apie 2013 m.

Jeigu mokėjimai būtų išdėstyti per 10 metų, kasmet laimėtojui tektų atriekti po 57 mln. litų. Tačiau savivaldybė negali prisiimti šių finansinių įsipareigojimų. Siūloma Vyriausybei pasirašyti įsipareigojimą, kad ji kasmet numatytų būtinus stadiono pabaigtuvėms milijonus.

Vyriausybė be galimybių studijos tokių įsipareigojimų nė neketina prisiimti. Tačiau A.Kubilius leido suprasti, kad stadiono našta nebus užkraunama tik savivaldybei.

"Ar galime tokius paveldėtus projektus palikti vienai savivaldybei – kyla daug abejonių. Vadovaujantis tokia logika, jai galėtume palikti visas Vilniuje nebaigtas statybas, galėtume atiduoti net nebaigtus Valdovų rūmus", – viltį miesto valdžiai suteikė A.Kubilius.