2022-ieji Europoje paskelbti Jaunimo metais. Lietuvoje, greta kitų akcentų, – Gyvūnų gerovės metais. Kurį laiką ginčytasi, ar nepaskelbus dar ir Technologinių startuolių metais, bet po balsavimų nutarta, kad mūsų inovatyvus verslas to lygio dar nepasiekė. Gal ir teisingai. Nėra ko pūstis.

Galime palyginti: triskart nei Lietuva mažesnė Estija startuolių skaičiumi mus lenkia dvigubai. Vien jų „Bolt“ generuoja gerokai per 0,5 mlrd. eurų per metus. Kalbant apie verslą, turime ką ant stalo padėti ir mes. Nors jau antri metai dusina pandemija, Lietuvos įmonės kažkaip kvėpuoja – dažna jų šiemet netgi didino pelnus. Neaišku, ar tas augimas buvo natūralus, ar labiau dėl laikinų krizinių injekcijų iš ES fondų.

2022-aisiais siekime ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gerovės. Ne tik finansinės, bet ir dvasinės.

Dirbtinis pinigų įliejimas neatsiranda vien ranka pamojus. Tam vis galingiau sukasi eurų spausdinimo mašinos. Kuo daugiau atspausdintų kupiūrų, tuo labiau jos nuvertėja. Vien, oficialiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje siekia beveik 10 proc. Neoficialiai? Galime pasiskaičiuoti patys. Atidžiai pastebėkite, kiek per ketverius penkerius metus išaugo jūsų mėgstamų produktų ir paslaugų kainos. Pavyzdžiui, mano mėgstamos rūšies duona nuo euro įvedimo pamažu pabrango 80 proc.! Pajamos kažkodėl nepadvigubėjo. Kad suvoktume realų infliacijos mastą, tokių skerspjūvių galima atlikti ne vieną.

Bet ar viskas matuojama augančiomis ar krentančiomis pajamomis? Žinoma, ne. Juk svarbiausių dalykų – laimės ir laiko nenupirksi už jokius pinigus. Todėl 2022-aisiais siekime ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gerovės. Ne tik finansinės, bet ir dvasinės. Semkimės šilumos, dalykimės šiluma. Bent jau toks būtų mano naujametinis pažadas sau.

Stebi kultūros vyksmą

„Esu užsispyręs ir kol kas kiekvieną dieną važinėju į darbą iš Kauno. Esant galimybei, bandau dalyvauti Kaune vykstančiame kultūros vyksme. Tuo labiau kad čia yra įstaigų, pavaldžių Kultūros ministerijai – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinė filharmonija“, – vardijo S.Kairys ir tvirtino retkarčiais Kaune nueinantis į teatrą, koncertą ar parodą.

Rudenį matyta „Pero Giunto“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, profesionalaus teatro 100-mečio minėjimas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno bienalės parodos – jam ryškų įspūdį šiemet palikusius miesto kultūros įvykius vardijo ministras. Prie reikšmingų įvykių jis priskyrė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino centro V.Putvinskio gatvėje atidarymą.

Kauno publikos bruožas yra degančios akys. Galbūt taip yra dėl to, kad miestas kurį laiką save buvo pozicionavęs tam tikrame šešėlyje.

S.Kairys užsiminė ir apie kultūros įstaigų infrastruktūros pokyčius. „Kauno valstybinio muzikinio teatro remontą pavyko greitai pabaigti. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje planuojamas antras renovacijos etapas. Baigiamas remontuoti M.Žilinsko dailės galerijos stogas, netrukus prasidės viso pastato tvarkyba. Kauno IX forto muziejus taip pat laukia pirmojo rekonstrukcijos etapo. Nacionalinėje Paveldotvarkos programoje iš aštuoniolikos bent penki objektai yra Kaune. Pradedant Pelėdų kalno pastatais, tarpukario Ministrų kabineto rūmais ir Karinių oro pajėgų pastatu Gedimino gatvėje“, – skaičiavo pašnekovas.

Tarp gyvo ir virtualiojo

S.Kairio teigimu, Kauno kultūros įstaigos, kaip ir daugelis kitų šio sektoriaus įstaigų, per pandemiją išliko gyvybingos. „Palyginti su kitų šalių patirtimi, matyti, kad Lietuvoje buvo padaryta gerų žingsnių, kultūros sektorius be didesnių diskusijų sutiko veikti galimybių paso režimu. Taip jis išliko gyvybingas. Juk jokia finansinė pagalba nėra tokia efektyvi, kiek galimybė veikti, nors iš dalies suvaržytomis sąlygomis. Kultūros sektorius puikiai išnaudojo šį laiką. Tikiuosi, jau pavasarį mes vis dažniau klausime vieni kitų ne kaip laikomės, o ką planuojame, ir viskas grįš į įprastas vėžes“, – vylėsi ministras.

Per karantiną premjeros, kai kurie kiti renginiai persikėlė į virtualiąją erdvę. Tačiau, pasak jo, buvo labai aiškiai matyti, kad publikai vis dėlto reikia gyvo veiksmo. „Natūralu, kad po visos dienos posėdžių „Teams“ ar „Zoom“ programose vakare jungtis žiūrėti spektaklį virtualiai nebesinori. Vis dėlto turi būti pusiausvyra tarp informacinių technologijų ir gyvo kontakto. Didžiausia problema, kad po karantino atnaujinus veiklas pastebime besikeičiančius visuomenės įpročius. Kultūros įstaigoms, renginių organizatoriams nelengva planuoti veiklą. Anksčiau labai aiškiai buvo galima prognozuoti, kiek bilietų kada bus parduota į spektaklius, koncertus, o dabar žmonės paskutinę minutę sprendžia, pirkti bilietą ar ne“, – pasikeitusį publikos elgesį įvardijo S.Kairys.

Atnešė kultūros pokytį

Ministro teigimu, egzistuoja labai svarbi priežastis stebėti Kauno kultūros vyksmą – tai Kauno Europos kultūros sostinės (EKS) projektas „Kaunas 2022“. „Lankantis užsienio šalyse ar bendraujant su užsienio šalių ambasadoriais, komunikacija prasideda nuo dviejų pagrindinių klausimų. Tai „Kaunas 2022“ projektas ir tarpukario modernizmo architektūros kelias į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, labai pozityvu, kad „Kaunas 2022“ projektas neprasideda ir nesibaigia 2022 m. Ši programa vyksta jau keletą metų. „Ir tai yra pagrindinė projekto sėkmė. Jis buria miesto bendruomenę, vyksta įvairios bendradarbystės, projektai, jungiantys NVO sektorių, savivaldybių ir nacionalines įstaigas“, – S.Kairio žodžiais, susitelkimas ir pasiruošimas kitiems metams yra daugiau nei akivaizdus.

Kaip teigė ministras, „Kaunas 2022“ programa atnešė matomą kultūros pokytį į Kauną ir Kauno rajoną. „Iš pradžių kildavo klausimų, kaip rajonas įsilies į bendrą „Kaunas 2022“ programą, bet lankantis pakaunės miesteliuose dabar akivaizdžiai matyti šio projekto įtaka. Mieste gal sunkiau užmegzti tokį ryšį su bendruomene dėl kitokios specifikos, geografijos. Tačiau akivaizdu, kad Kauno stiprybė – vietos bendruomenės sutelkimas plačiąja prasme. Šis projektas reikšmingas tarptautine dimensija. Tačiau be vietos bendruomenės įsitraukimo, be sektoriaus įgalinimo, be iniciatyvų išlaisvinimo, be tam tikrų mechanizmų užtikrinimo, kad kurtųsi žmonių, kuriems tai svarbu ir kurie tame mato prasmę, ratas, toks projektas patirtų fiasko. Ir tokių fiasko jau yra buvę“, – užsiminė pašnekovas.

Vilnius ar Kaunas?

Paprašytas palyginti Vilniaus ir Kauno kultūrinį gyvenimą, S.Kairys prisiminė filosofą Leonidą Donskį. „Jo atsakomybėje „Kaunas 2022“ ištakose buvo ne tai, ką Europa gali duoti Kaunui, kas taip pat svarbu, bet ką Kaunas gali duoti Europai. L.Donskis buvo ir knygą išleidęs apie mažesnius Europos miestus, ne sostines. Jis teigė, kad nereikia įsivelti į varžytuves, kad ir ne sostinių miestai gali būti labai įdomūs, patrauklūs, turėti savąją europietišką trajektoriją. Ir tas lyginimasis su sostine iš tikrųjų bevertis. Tiesiog reikia suprasti, kas pats esi ir ko nori“, – sakė ministras.

Vis dėlto jis įvardijo keletą skirtumų tarp Kauno ir Vilniaus kultūrinio gyvenimo, publikos. „Vilniuje vis dėlto yra daug veiksmo, daug įstaigų, daug menininkų, ir publika čia turi aiškių lūkesčių. Kauno publikos bruožas yra degančios akys. Galbūt taip yra dėl to, kad miestas kurį laiką save buvo pozicionavęs tam tikrame šešėlyje. Kai dirbau Kauno mero pavaduotoju, nemažai kultūros sektoriaus, nevyriausybinių įstaigų ar pavienių iniciatyvų atstovų atvykdavo į miestą sakydami: Vilniuje jau visko yra, o Kaune dar ne – labai palanki dirva pradėti“, – S.Kairio žodžiais, ir dabar tęsiasi gerasis Kauno laikas, kai miestas yra atradęs savo turinį, kultūrai tapęs labai patrauklia vieta.

Išpirks Centrinį paštą

Ministras pasidžiaugė, kad pagaliau paaiškėjo Kauno centrinio pašto pastato likimas. Tikimasi, kad 2025 m. čia veiks architektūros centras-muziejus, vykdysiantis tyrimus, informacinę sklaidą, edukaciją. „Šis pastatas – unikalus, vienas iš svarbiausių Kauno modernizmo pastatų, vienas svarbiausių pastatų Kauno pretendavimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dokumentuose. Pagaliau jis tiesiog yra per svarbus objektas, per svarbioje vietoje, turi tikrai didžiulį potencialą, kad mes galėtume nekreipti į jį dėmesio ir stumdyti: Lietuvos paštas – savivaldybei, savivaldybė – valstybei, ministerijai, ir pan.“, – sakė pašnekovas.

Kultūros ministerija Vyriausybės pavedimu yra parengusi šio pastato įveiklinimo galimybių studiją. „Taigi, turime nebe nuomonę, o labai aiškų dokumentą su visais skaičiavimais, įvairiausiais scenarijais, visuomenės įtraukimu. Kitų metų biudžete numatytos lėšos šiam objektui išpirkti iš Lietuvos pašto“, – S.Kairio žodžiais, ES nauja finansavimo perspektyva, kurioje negali būti Vilniaus regione esančių objektų, atveria realų pagrindą galvoti, kad valstybė pajėgi tokį objektą įsigyti, sutvarkyti ir įpūsti jam gyvybės.

Pateks į UNESCO sąrašą?

Kiti metai Kaunui svarbūs ne tik tuo, kad jis taps EKS. Tikimasi, kad UNESCO Pasaulio paveldo centras įtrauks Kauno tarpukario modernizmo architektūrą į Pasaulio paveldo sąrašą. Nors pasitaiko dėl tokio galimo sprendimo nuogąstaujančių, vis dėlto, pasak ministro, svarstykles nusveria laukiami pozityvūs rezultatai.

„Yra nuogąstavimų, kad neva UNESCO įves papildomų suvaržymų. Tačiau paveldas mums reikalingas gyvas, ir ekspertai tai supranta. Aišku, egzistuoja techniniai reikalavimai, kuriuos turime įdiegti. Vilniaus senamiestis arba kiti mūsų UNESCO objektai gavo šį statusą pagal kitą scenarijų, o Kaunas turėjo atlikti labai daug namų darbų, – dėl jų, pasak ministro, dabar nebereikia įtikinėti kauniečių UNESCO reikšmingumu. – Sutampa du labai geri dalykai: Kauno tapsmas Europos kultūros sostine (šio projekto programos dalis skirta tarpukario modernizmo architektūrai) ir pretendavimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Bijoti ar jaudintis čia nėra ko, nes pirmiausia Kauno tarpukario modernizmo įtraukimas į šį sąrašą turėtų teigiamą poveikį turizmui. Be to, tai kuria pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename.“

S.Kairys įžvelgė problemą, susijusią su „Kaunas 2022“ projektu. „Problema, kaip reikės gyventi, kai visa tai baigsis. Dabar šis projektas yra tapęs kasdienybės dalimi. Tačiau po 2022-ųjų kompetencijos bus smarkiai išaugusios, bus labai daug į visa tai įsitraukusių žmonių, kurie kažkur turės realizuoti savo įdirbį. Tai svarbus klausimas, į kurį reikėtų ieškoti atsakymo, ir nebūtinai žiūrint į šiandieną ar į kitus metus“, – sakė kultūros ministras.

EKS tampančiam Kaunui ir kauniečiams jis linkėjo svetingumo ir atvirumo, taip pat ir kitokiai nuomonei: „Tapęs EKS, Kaunas neabejotinai sulauks didesnio tarptautinio dėmesio. Miestai, tampantys EKS, sulaukia pozityvių pasekmių. Tačiau labai svarbu galvoti ir apie laiką po titulo gavimo. Linkiu Kaunui išnaudoti EKS teikiamas galimybes, kauniečiams išlikti smalsiomis akimis ir suprasti, kad bet kokio tarptautinio projekto sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kaip mes patys tai vertiname, kaip gebame savo aplinkoje gyventi.“

S.Kairio žodžiais, „Kaunas 2022“ kontekste kultūra tampa nebe atskiru siauru sektoriumi, bet tarsi klijais, suklijuojančiais įvairiausius procesus, vykstančius valstybėje, visuomenėje, mieste ar tarpusavyje bendraujant.

Leido pramonei atsigauti

„Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti praėjusius metus, sakyčiau, kad jie buvo neblogi“, – sako Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidentas Marius Horbačauskas.

Jis pažymėjo, kad Kauno regione daug tradicinės pramonės, kurios produkcija buvo paklausi ir per pandemiją, tad, atrodo, kad 2021 m. buvo ne prasti, o gal net ir geresni už ankstesnius metus.

„2020 m. prasidėjo su dideliais neaiškumais dėl pandemijos, gal buvo ir kažkiek panikos. Kai kurios įmonės buvo sustojusios, nes didieji užsakovai nustojo pirkti produkciją, bet viskas grįžo į ankstesnes vėžes, o gal net ir padidėjo apimtis. 2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonė, ypač Kauno regiono pramonės įmonės, yra gana atspari negandoms“, – metus apibendrino M.Horbačauskas.

Lietuvos pramonė, ypač Kauno regiono pramonės įmonės, yra gana atspari negandoms.

KKPDA prezidentas pažymėjo, kad tradicines pramonės šakas pandemija paveikė mažiau, todėl ir valstybės pagalbos joms reikėjo mažiau. Asignavimas buvo aktualesnis viešbučių, restoranų ir turizmo sektoriui, nes jų veikla buvo ribojama.

Ekspertų vertinimu, gamybos apimtis Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį „šovė į viršų“. Statistikos departamentas nustatė, kad 2021 m. sausio–liepos mėnesiais pramonės produkcija sudarė 14,8 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo daugiau kaip 17 proc. Tai buvo rekordinis augimas nuo 2008 m.

„Tendencijos, manau, panašios ir Kauno regione. Dar sunku pasakyti, koks bus augimo procentas, bet augimas, manau, taip pat bus dviženklis ir tikrai didesnis nei 2020 m.“, – dėstė M.Horbačauskas.

Brangimas bus didelis

Didelis darbuotojų trūkumas, didėjanti darbų apimtis, brangstantis transportas ir jo trūkumas pervežimams, sandėliavimo patalpų stoka – visa tai rodo, kad auga ir pramonė, ir gamyba.

„Tačiau išryškėjo dar vienas dalykas – sunyko tiekimo grandinės. Daugelis pramonininkų suprato, kad reikia laikyti tiek produkcijos, tiek žaliavų atsargas. Šis poreikis atskleidė kitą problemą – sandėliavimo patalpų trūkumą. Anksčiau žaliavos būdavo užsakomos tada, kai pamatydavai, kad jos jau artėja prie pabaigos. Tačiau kas iš to, nes užsakai ir negauni. Tokiu atveju tenka stabdyti gamybą. Susidūrėme su nauja realybe, kad atsargas – ir produkcijos, ir žaliavų – turime laikyti didesnes“, – prisitaikymą prie naujų aplinkybių mini M.Horbačauskas.

KKPDA prezidentas priminė, kad kai kurios pramonės įmonės 2020 m. buvo sustojusios. „Kad ir ta pati baldų pramonė. Viena didžiausių baldų užsakovių Lietuvoje „Ikea“ buvo sustabdžiusi gamybą, bet paskui sparčiai atsigavo“, – atkreipė dėmesį M.Horbačauskas.

Jau vėliau paaiškėjo, kad tie, kurie sustabdė gamybą dėl nežinomybės ar dėl tam tikros panikos, dar labiau pralaimėjo nei tie, kurie jos nesustabdė. Jie gamino, sandėliavo ir galiausiai daugiau pardavė, nes išaugo paklausa.

„Jau 2021 m. antroje pusėje laukė kai kurie iššūkiai – didžiulis žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas. Pramonėje dirbu apie 20 metų, tačiau nesu matęs, kad taip vienu metu viskas pradėtų brangti. Nežinomybė, kaip atrodys dujų kainos ir kokios bus elektros kainos, išlieka ir ateinančiais metais“, – jau dabar matomas problemas mini M.Horbačauskas.

Regis, 2021 m. jau ir taip viskas brango, tačiau didelė to brangimo dalis dar neišryškėjo. Kainų augimas kažkiek buvo stabdomas iš vidinių resursų, buvo laukiama, kad gal kainos kris. Dabar matyti, kad jos nemažės.

„Kadangi esame globalaus pasaulio dalis, tokia situacija mus labai veikia. Kitąmet, ypač pirmoje metų pusėje, brangimas bus didelis. Pirkėjai ir vartotojai tai labai pajus“, – ne itin džiuginančiomis įžvalgomis dalijosi M.Horbačauskas.

Žalieji iššūkiai

Ne mažiau nerimo, neapibrėžtumo kelia geopolitinė situacija. „Nėra ką daryti, nes ir Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu, ir reikalai su Kinija veikia mūsų įmones. Yra daug neapibrėžtumo. Su juo esame susidūrę, kai 2014 m. buvo paskelbtas maisto produktų į Rusiją embargas, reikėjo šią rinką diversifikuoti“, – buvusią patirtį prisiminė M.Horbačauskas.

Dar vienas iššūkis, kuris laukia Lietuvos įmonių, – dėl klimato kaitos. Apklausos rodo, kad tvarumas kol kas palyginti retai minimas tarp šalies įmonių prioritetų. Tačiau ši situacija netolimoje ateityje turės keistis. Įmonėms atsiveria galimybės pasinaudoti ES atsigavimo fondo lėšomis, iš kurių Lietuva bent 841 mln. eurų galės skirti kovos su klimato kaita ir žaliosios transformacijos priemonėms įgyvendinti.

„Per pandemiją klimato kaitos ar „žalumo“ problemų sprendimas sustojo. Jei reikia dezinfekuoti rankas, tai reikia, jei reikia maistą laikyti atskiromis porcijomis dėl pandemijos reikalavimų, tai reikia, ir plastikas buvo šiek tiek reabilituotas. Ilgainiui bus grįžtama prie žaliojo kurso, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos. O perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turės įtakos įmonių veiklai ilguoju laikotarpiu“, – ateities tendencijas išskiria KKPDA prezidentas.

Taigi atsipalaiduoti negalima, nes 2022 m. nebus ramesni. Jei 2021-ieji buvo atsigavimo, susistygavimo ir optimizmo metai, tai 2022-uosius pramonininkai pasitinka su dideliu nerimu kaip neaiškius dėl politinių niuansų ir energijos išteklių kainų. Tačiau M.Horbačauskas šypteli: „Kaip kažkas pasakė, jei okupaciją išgyvenome, išgyvensime ir šitą situaciją.“

2021-aisiais galėjome stebėti, kaip kvailystės laisvai liejosi iš, regis, protingų, iki tol racionaliai besielgusių asmenų burnos. Ne vienas šviesaus atminimo išminčius kvailai pasielgė manydamas, kad tvirtas jo stotas geriau nei medicina išgelbės nuo viruso. Apie beprasmius perdavimus krepšinio aikštelėje, galiausiai nubloškusius geras komandas į turnyrinės lentelės dugną, ir kalbėti pavargtume.

Paprastai atsakingai visuomenės (ar savo įvaizdžio) atžvilgiu besielgiančios žvaigždės šiemet ir vėl žaidė slėpynių su giltine girtos sėsdamos prie vairo. Kitos liko ištikimos savajam "kultūros verslo modeliui", tad tūkstantines minias kvietė pasiautėti koronos vakarėliuose. Nesvarbu, kad visuomeninė santarvė eižėja dėl skirtingo požiūrio į skiepus, kad į kovos su virusu fronto priešakines linijas siunčiami (ne)privalomai vakcinuoti vaikai, kad dėl pandemijos apleidome pagrindinių ligų profilaktiką – nacionalinės popmuzikos "vertybės" praleido progą pamąstyti ir pasielgė it paskutiniai kvailiai.

Geroji žinia ta, kad save kvailiu laikantys iš tikrųjų tokie nėra. Blogoji – kvailybė neturi nieko bendra su išsilavinimu.

Kas mums nutiko? Ar, keliems išminčiams šturmuojant kosmoso ir mokslo aukštumas, likusi žmonijos dalis kvailėja? Kvailybės fenomenui dešimtmečius skyrusi garsi austrų psichiatrė Heidi Kastner guodžia: kvailių buvo, yra ir bus, o kvaili sprendimai per visą žmonijos gyvavimo istoriją apskritai padarė daugiau žalos nei visi ginklai, bakterijos ir virusai kartu sudėjus. Geroji žinia ta, kad save kvailiu laikantys iš tikrųjų tokie nėra.

Blogoji – kvailybė neturi nieko bendra su intelektu, išsilavinimu, nuo jos neapsaugos nei penki aukštojo mokslo diplomai, daktaro laipsniai ar talentai. Todėl geriausias priešnuodis prieš kvailystę – laikytis laiko patikrintų moralės principų ir suvokti, kad geriau būti tyliai teisingam nei garsiai teisiam.