Anot ministerijos, atnaujintame centre, 4,5 tūkst. kv. m. plote, įrengtos penkios teorinio mokymo klasės su skaitmeninėmis virtualiomis priemonėmis ir dešimt naujų praktinio mokymo dirbtuvių, skirtų tobulinti įgūdžius norintiesiems tapti profesionaliais transporto priemonių remontininkais.

Centre taip pat įrengtos automobilių elektros įrenginių, nekėbulinių transporto priemonių, sunkiasvorio transporto remonto ir kitos praktinio mokymo bei inovacijų kūrybinės dirbtuvės.

„Lietuva gali didžiuotis tokia modernia profesinio mokymo infrastruktūra, o šalia to ne mažiau svarbu ir mokyklos vadovybės lyderystė, kompetentingi profesijos mokytojai ir motyvuoti mokiniai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

ŠMSM teigimu, tai didžiausias Lietuvoje transporto sektoriaus praktinio mokymo centras.

Šių metų pradžioje trys modernūs sektoriniai praktinio mokymo centrai atidaryti ir Kaune: Kauno technologijų mokymo centras atnaujino Statybos, Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų bei Variklinių transporto priemonių remonto praktinio mokymo centrus.

Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapo metu iš viso pasirašytos 1 149 mokymo sutartys (pernai – 1 007) su 18 profesinio mokymo įstaigų.

„Šių metų žiemos priėmimas į profesines mokyklas pritraukė daugiau norinčiųjų įgyti profesiją nei pernai – džiaugiamės, kad profesinio mokymo populiarumas auga ir žiemos priėmimo etapas pasiteisina“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Ji pažymi, kad daugiausia susidomėjimo sulaukė tos profesijos, kurios šiandien darbo rinkoje ir yra paklausiausios, t. y. sveikatos priežiūros, inžinerijos srities specialistai, krovinių transporto priemonių vairuotojai.

Daugiausia mokinių mokysis pagal sveikatos priežiūros (244), inžinerijos ir inžinerinių profesijų (227), socialinės gerovės (146) sričių mokymo programas. Populiariausios mokymo programos – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (86), slaugytojo padėjėjo (76) ir elektriko (68) modulinės tęstinio profesinio mokymo programos.

Gausiausio naujų mokinių būrio sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (189), Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (150) ir Alytaus profesinio rengimo centras (129). Beveik visi sutartis sudarę asmenys – 1 144 mokiniai – mokysis valstybės finansuojamose vietose.

Daugiausia norinčiųjų įgyti profesiją profesinio mokymo įstaigos sulaukia vasaros priėmimo etapuose. Pagrindinio priėmimo vasaros etapas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 1 dieną, stojantieji prašymus galės užregistruoti iki rugpjūčio 7 dienos.

Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti 20,6 tūkst. mokinių.

Pataisomis keičiamas valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis, profesinių mokyklų taryboms suteikiant teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Į būsimų specialistų ruošimą galės daugiau įsitraukti ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Anot ministerijos, tai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius bei paskatinti profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą.

„Šių pokyčių reikėjo jau seniai – socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.

Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams ir kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.

Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių – 5 iš 9 – atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms.

Anot ministerijos, darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo.

ŠMSM tikisi, kad šie pokyčiai leis pasiekti, kad iki 2025 metų 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų. Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 procentų.

Įžvelgia korupcinių metodų

Seimo narius pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) darbuotojų anoniminis laiškas, kuriuo prašoma atkreipti dėmesį į viceministrės A.Kudarauskienės, atsakingos už profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą, tinkamumą eiti šias pareigas.

Dėl galimo susidorojimo prisistatyti nepanorę ministerijos darbuotojai pažymėjo, kad viceministrei A.Kudarauskienei puikiai žinoma atkatų sistema, valstybės pinigų pasisavinimas, fiktyvus mokymasis, nelegalus naudojimasis valstybės mokamomis paslaugomis ir kt. Be to, sakoma, kad viceministrė taip pat geba daryti spaudimą žmonėms, jais manipuliuoti, o kurie netinka jos neaiškioms schemoms įgyvendinti – pašalinti.

Laiške, kurį paviešino Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, teigiama, kad stambusis verslas, pasinaudodamas pilkąja Lietuvos profesinio mokymo zona, naudojasi valstybės ir ES ištekliais, grobsto nekilnojamąjį turtą, vykdo sau naudingas reformas veikdamas korupciniais metodais.

„ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės iniciatyva šiuo metu buldozerio principu yra stumiama visos Lietuvos profesinio mokymo reforma, (…) kurios priedangoje siekiama pigiai supirkti nebereikalingus mokymo pastatus ir žemės sklypus patraukliausiose Lietuvos miestų vietose“, – tvirtinama anoniminiame skunde.

Atsižvelgdami į gautą informaciją, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Seimo rudens sesijos pradžioje ketina kviesti pokalbio viceministrę A.Kudarauskienę, kad būtų atsakyta į kylančius klausimus dėl jos veiklos ir tinkamumo eiti pareigas.

Ministerijos atstovas Dainoras Lukas, komentuodamas laišką, apie kurį kalbama Seimo narių pranešime, neslėpė, kad ministerijos požiūris į laišką yra atsainus.

„Tai tėra vieno suinteresuoto asmens manipuliacijos“, – sakė D.Lukas, išreikšdamas jau tipine tapusią ministerijos poziciją, kad viskas, kas netinka ministerijai, tėra kažkokie piktavališki planai.

Užteko kolegos patikinimo

„Kauno dieną“ dar pavasarį pasiekė informacija ir skundai dėl abejotinų sprendimų, kurių autorė – viceministrė.

Remdamiesi gautais duomenimis, paskelbėme keletą publikacijų apie įtarimų keliančias Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) veiklos aplinkybes ir šios mokymo įstaigos direktoriaus Pauliaus Čepo karjeros ir elgesio ypatumus.

Profesinio mokymo sritį kuruojanti ŠMSM viceministrė A.Kudarauskienė į publikaciją sureagavo gana savitai. Ji susisiekė su P.Čepu, šis jai viską paneigė ir tuo pagrindu ministerija redakciją informavo, kad P.Čepo vadovaujamame centre viskas yra gerai.

Ar pokalbis su suinteresuotu asmeniu ir jo patikinimai gali suteikti bent elementarų pagrindą adekvačiam situacijos įvertinimui? Kad ir kaip būtų, viceministrei kažkodėl užteko patikinimų.

Su P.Čepu jie yra geri pažįstami – seni kolegos: kartu dirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC), kuris prieš keletą metų pagarsėjo kaip valdiškų finansų melžykla. Centro vadovė Laimutė Anužienė neteko pareigų, o jos padėjėja – sekretore dirbusi A.Kudarauskienė (tuo metu – A.Sūnelaitytė) po kurio laiko tapo ŠMSM viceministre.

Karjeros laiptais lipa ir jos kolega P.Čepas. A.Kudarauskienei tapus viceministre, jį ketinama stumtelėti dar aukščiau – pasodinti į naujai kuriamo centro vadovo kėdę. Būtent šis planuojamas šuolis ir galimai neskaidrios tokių planų aplinkybės pateko į „Kauno dienos“ akiratį.

Linkę užsikimšti ausis

ŠMSM ministerijos vadovų nuostata negirdėti to, kas ministerijai neparanku, jau nestebina net ir švietimo sritį kuruojančio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių.

Kurtumas: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė I.Kačinskaitė-Urbonienė stebėjosi ministerijos nenoru išgirsti kritikos. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Viceministrė turėtų labai gerai pagalvoti, ar ji tinka eiti pareigas, jei anksčiau dalyvavo nešvariose schemose.

Apie tai „Kauno dienai“ pasakojo minėto komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Ji nurodė, kaip jai pačiai teko pasistengti, kad ministerija atsikimštų ausis ir išgirstų kritiką ir abejones dėl ministerijos veiklos skaidrumo.

„Profesinės mokyklos gavo skubų ministerijos laišką per trumpą terminą susipažinti su profesinių mokyklų visoje Lietuvoje reorganizavimu. Ir ten, tame reorganizavime, buvo pridaryta nemažai kvailų dalykų, mūsų manymu, priimta tiesiog lobistinių ir korupcinių sprendimų, kuriuos mes komitete kritikavome. Iš pradžių į mūsų kritiką visiškai nebuvo atsižvelgta. Tada mes kartu su opozicija surengėme spaudos konferenciją – nepadėjo. Tada kvietėmės direktorius iš profesinių mokyklų, kad pasakytų, kokia situacija. Išplatinome pareiškimą, kad ateina dešimtys milijonų europinių lėšų ir kad ministerijoje kai kas gerai išmano, kaip plauti pinigus ir kaip susodinti į postus savus. Tik po šio griežto pareiškimo mums pavyko su komiteto rekomendacijomis pakoreguoti keletą nelogiškai atrodančių sprendimų. T.y. ministerija pagaliau atsikimšo ausis“, – apie įsimintiną patirtį, bandant bendradarbiauti su reformą vykdančiais ŠMSM vadovais, pasakojo komiteto narė.

Jos manymu, spalvinga A.Kudarauskienės patirtis kelia abejonių.

„Tai verčia į jos veiklą ir apskritai visą profesinio mokymo sektorių, visas iš ministerijos ateinančias iniciatyvas žiūrėti ypač akylai. Ypač todėl, kad savų į postus sodinimo naratyvas labai ryškus Kauno mieste, iš kur ji susirinko visą spalvotą praeitį“, – sakė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Tikslai – neaiškūs

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės, prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, ŠMSM inicijuojama profesinio mokymo pertvarka jau nebe pirmą kartą kelia daugybę klausimų, o pasirodžiusi buvusio ikiteisminio tyrimo informacija dar labiau verčia sunerimti dėl viceministrės A.Kudarauskienės galimybių dirbti skaidriai ir profesionaliai.

Atsakomybė: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, prof. habil. dr. V.Targamadzė pabrėžė, kad viceministrė turėtų sąžiningai apsispręsti. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Profesinių mokyklų tinklo optimizavimas iš esmės grindžiamas mokyklų sujungimu, dažnai – nepakankamai aiškiu. Neaišku, koks bus profesinio rengimo centrų likimas, kas taps jų dalininkais, kaip šiais centrais bus disponuojama. Nerimą sustiprino ir Seimo nariams atsiųsta informacija apie viceministrės galimą neskaidrų dalyvavimą tam tikrose Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro veiklose, kurios aprašytos ikiteisminiame tyrime. Todėl būtina išsiaiškinti, ar viskas šiuo metu yra skaidriai daroma profesiniame mokyme“, – teigia V.Targamadzė.

Reformos kokybe abejojantys Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai ne tik pasigedo aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, jog būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę.

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Galimas favoritas

Publikacijoje „Ministerija vadovus renka pagal pažintis?“ rašėme, kad ŠMSM nuo rugsėjo planuoja sujungti KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokyklą ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą į Kauno technologijų mokymo centrą. Reorganizavimo sąlygose išskiriamas buvusio A.Kudarauskienės bendradarbio P.Čepo vaidmuo.

Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas – numatytas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus apie mokymo įstaigų sujungimo planus, nurodė kreiptis į savo patarėją D. Luką.

Jis nepatvirtino, kad P.Čepą planuojama skirti laikinuoju vadovu.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas iki viešojo vadovo konkurso bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas eis laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – patikino D.Lukas.

Sukėlė įtarimų

Toks aiškinimas sukėlė įtarimų dėl galimo slapukavimo, nes viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizacijos veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Nors ministerija ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Viceministrės A.Kudarauskienės ir P.Čepo bendra darbo patirtis skandalais pagarsėjusiame KMPMC ministerijai atrodo dėmesio neverta smulkmena.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių“, – pabrėžė ministerija.

Gluminantys faktai

„Kauno diena“ susipažino su ikiteisminiu tyrimu ir jį paskelbė. Jame užfiksuoti kaip liudytojos apklaustos A.Kudarauskienės parodymai. 2020 m. tyrimas buvo nutrauktas.

Tyrimo medžiagoje esantys liudijimai kelia nuostabą ir abejonių dėl A.Kudarauskienės reputacijos ir sugebėjimų dirbti skaidriai. Išsklaidyti šias abejones galėjo tik pati viceministrė, tačiau iš jos sulaukėme grasinimus primenančių užuominų apie sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Apie vykdomos reformos priešus ir kenkėjus ėmė samprotauti ir ministrė. Rezultatas: nei ministrė, nei viceministrė taip ir nepateikė dalykiško esminio klausimo komentaro – kaip šokiruojanti A.Kudarauskienės patirtis neskaidriais sandoriais pagarsėjusiame centre gali būti suderinama su viceministrei keliamu nepriekaištingos reputacijos reikalavimu.

Vykdė visus nurodymus

„Kauno diena“ rašė, kad milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, galimai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių išteklių melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas einančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame KMPMC. Centro vadovė L.Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji, draugai ir pažįstami.

Pareigūnams A.Kudarauskienė pasakojo, kad buvo tiesiogiai pavaldi centro vadovei L.Anužienei ir vykdė visus jos nurodymus – jų kabinetai buvo greta, A.Kudarauskienė turėjo raktus nuo L.Anužienės seifo.

Fiktyvūs mokslai

Tuo metu centre buvo išplėtota šešėlinė fiktyvių studentų veikla, kurioje tiesiogiai dalyvavo ir dabartinė viceministrė.

Ikiteisminiame tyrime liudijęs KMPMC profesijos mokytojas pasakojo, kad fiktyviai mokytis buvo priimami darbuotojų draugai, šeimos nariai, giminės.

Pasak profesijos mokytojo, lankomumas ir pažymiai kai kuriems studentams buvo surašomi tiesiog iš galvos, svarbiausia buvo, kad mokymosi rezultatas būtų teigiamas.

Liudytojas prisipažino, kad jam sunkiai buvo suprantama, kodėl mokiniai, kurie nelanko paskaitų, turi būti vertinami teigiamai, tačiau jo tiesioginis viršininkas netiesiogiai leido suprasti, kad taip turi būti.

Taip mokėsi ir būsimoji viceministrė A.Kudarauskienė.

Paaiškėjo, kad būsimoji viceministrė ne tik fiktyviai mokėsi, bet ir fiktyviai dirbo – buvo įdarbinta ir profesijos mokytoja Smulkaus verslo organizavimo skyriuje, bet pamokų niekada nevedė.

Tačiau pamokų ir nereikėjo. Kaip ikiteisminiame tyrime pasakojo liudytojai, egzaminai kai kuriais atvejais vyko, bet nieko daryti nereikėjo: tik paduoti nesužymėtą testo lapą, kurį, kaip mano liudytojai, vėliau užpildydavo KMPMC darbuotojai. Liudijantys darbuotojai sakė nepamenantys, kokį gavo pažymį egzamine, bet diplomą gavo.

Žinojo atsakymus

Kaip rašėme, ikiteisminiame tyrime apklausta A.Kudarauskienė pasakojo, kad maždaug 2010 m. ji buvo priimta mokytis gyvūnų prižiūrėtojo specialybės Gyvūnų priežiūros skyriuje. Pasak apklaustosios, „jokių pamokų nelankė, nes buvo tik formaliai priimta, kad užpildytų trūkstamas vietas, todėl niekas nereikalavo mokytis ar lankyti užsiėmimų“.

Dėl reputacijos aš tikrai labai abejoju, ar čia yra ta sritis, kuriai A.Kudarauskienė galėtų vadovauti.

A.Kudarauskienė baigiamajame šios specialybės egzamine buvo, bet iš anksto žinojo atsakymus. Kas perdavė atsakymus apklausos metu, ji neprisiminė, greičiausiai, anot jos, kuri nors mokytoja, o praktiniame egzamine net nedalyvavo, bet diplomą gavo.

Mokslų ji fiktyviai siekė ir toliau. Maždaug 2011–2012 m. būsimoji viceministrė buvo priimta į Higienos kosmetikos mokymo programą. Ją įsisavindama jokių užsiėmimų nelankė, jokių kontrolinių ar rašto darbų nedarė, nes buvo priimta kaip fiktyvi mokinė, kad „užimtų trūkstamą vietą“.

Išgrynindavo pinigus

Ikiteisminiame tyrime vienas liudytojas pasakojo apie atvejį, kai KMPMC darbuotojui buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei priklausytų. Padidintas atlyginimas buvo mokamas tiesiog padidinant darbų valandas – algalapyje tai buvo pažymima kaip faktinės darbo valandos. Pasak liudytojo, buvo daugiau darbuotojų, kuriems taip buvo pervedami pinigai, o jie juos išgrynindavo ir perduodavo nurodytam asmeniui.

Kaip liudytoja apklausta A.Kudarauskienė pasakojo, kad atlyginimo priedas jai buvo mokėtas du kartus (per du mėnesius). Tai, anot jos, buvo apie 2015 m. Pirmą priedą buvo galima pasilikti sau, o antrą reikėjo išgryninti ir atiduoti.

A.Kudarauskienė tyrėjams paaiškino, kad ji pati direktorės nurodymu surinkdavo iš darbuotojų pinigus, gautus kaip atlyginimų priedus, ir perduodavo direktorei – įdėdavo į seifą jos kabinete. Anot liudytojos, atlyginimų priedai, kuriuos vėliau reikėdavo perduoti direktorei, buvo įprasta ir nuolatinė praktika. Sumos svyruodavo nuo 1 tūkst. iki 1,2 tūkst. litų (apie 350 eurų).

A.Kudarauskienė tyrėjams pasakojo, kaip buvo naudojamas už ES lėšas atnaujintas Pervalkoje esantis pastatas. A.Kudarauskienės žiniomis, mokiniai ten negyveno, nuolatinių mokymo programų, kurios vyktų Pervalkoje, nebuvo. Kiek ji žino, patalpos naudojamos ir poilsiui, didžioji dalis darbuotojų ten vyko poilsiauti, ten yra ilsėjusis ir A.Kudarauskienės mama.

Ministrei – viskas gerai

„Kauno diena“ paprašė gluminančią A.Kudarauskienės darbo patirtį pakomentuoti pačios viceministrės ir ŠMSM vadovės.

Ministrė pabrėžė visiškai pasitikinti savo pavaduotoja A.Kudarauskiene ir apgailestavo, neva kažkas bando sutrukdyti prasidėjusias reformas.

Pasak glaustą komentarą pateikusios A.Kudarauskienės, darbas KMPMC buvo pirmoji jos darbovietė po studijų baigimo.

„Galiu tik apgailestauti, kad tada man teko susidurti su dalykais, apie kuriuos atvirai paliudijau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai“, – sakoma A. Kudarauskienės komentare, kuriame reiškiamas ir nepasitenkinimas, kad „Kauno diena“ paviešino jos darbo L.Anužienės sekretore patirtį.

Metas apsispręsti

Įsimintiną viceministrės patirtį komentavusi Seimo Šveitimo ir mokslo komiteto narė I.Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė ministrės atsakomybės svarbą.

Komplikacijos: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, A.Kudarauskienę į viceministrės pareigas delegavusios konservatorių partijos atstovas E.Pupinis kalbėjo apie dviprasmišką situaciją. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Dėl reputacijos tikrai labai abejoju, ar čia yra ta sritis, kuriai A.Kudarauskienė galėtų vadovauti. Tačiau tai ne mano, o ministrės kompetencija pasirinkti. Jeigu jai tinka, jei atrodo, kad tai yra pats kompetentingiausias komandos žmogus, tai, manau, daug pasako apie visą ministerijos komandą“, – svarstė Seimo narė.

Pasak komiteto nario, konservatorių partijos, delegavusios A.Kudarauskienę į viceministro postą, nario Edmundo Pupinio, situacija gana dviprasmiška.

„Tai senas atvejis, teisinių dalykų nežinau. Mano principas toks – jei nenuteistas, jei nesėdi kalėjime, galbūt ir ne visai kaltas. Tai žmogus, ne nusikaltėlis, bet pats pakliuvęs į tokią situaciją ir norintis, kad tokių situacijų nebūtų. Jei gausime papildomą medžiagą, manau, prašysime kažkokio paaiškinimo ir žiūrėsime, bet mes nesame tyrėjai, mes esame politikai“, – sakė E.Pupinis.

V.Targamadzės pastebėjimu, viceministrė A.Kudarauskienė turėtų sąžiningai apsispręsti.

„Mano nuomone, viceministrė turėtų labai gerai pagalvoti, ar ji tinka eiti pareigas, jei anksčiau dalyvavo nešvariose schemose. Jei skelbiama, kad Vyriausybės veikla turi būti skaidri, tai taip reikia ir elgtis. Jei esi suklydęs, tokiu atveju turi nedaryti klaidų ir nesivelti į jokius dviprasmiškus, abejonių keliančius sprendimus, veikla turėtų būti ypač skaidri“, – sakė komiteto narė.

Stebina ministrės pasirinkimas

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, komentuodamas situaciją dėl dviprasmiškos A.Kudarauskienė padėties, atkreipė dėmesį, kad dviprasmiškumas kenkia visos ministerijos reputacijai.

„Kai kalbame apie aukščiausio lygio vadovus, taikomi aukščiausi reputacijos ir skaidrumo reikalavimai. Žiūrint iš komunikacinės pusės, kai kalbame apie politinio pasitikėjimo pareigūnų veiklą, visada turime atsižvelgti, kad neužtenka to, jog nėra teistumų ir panašiai. Kai kalbame apie procesus, kurie galėjo būti neskaidrūs, reikia suprasti, kad vadovas, nusprendęs pasikviesti tokį žmogų į savo komandą, patvirtina, kad viskas, jo nuomone, yra gerai, todėl vadovui tenka visa atsakomybė. Lietuvos istorijoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai dėl viceministrų sujudėdavo ministrų kėdės. Išeinant į platesnį kontekstą, galima pasakyti, kad visose ministerijose galime rasti panašių dalykų. Bet principas yra tas, kad politinio pasitikėjimo pareigūnas nėra tiesiog biurokratas. Jis savo reputacijos iššūkius tiesiogiai perkelia ant ministerijos, ant tiesioginio vadovo“, – sakė A.Katauskas.

„Mūsų centre visi – tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio mokymo mokiniai – mokydamiesi naudosis pačia moderniausia statybos ir medžio apdirbimo įranga, o verslas ir darbdaviai turės galimybę čia siųsti savo darbuotojus tobulinti kvalifikaciją, taip pat nustatyti jų statybų srities profesines kompetencijas“, – sako Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė.

Minėto centro renovacijai skirta per 3 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Atnaujintos centro patalpos, įsigyta profesinio praktinio mokymo rengimo įrangos, mokymo procesas kompiuterizuotas, pranešė ministerija.

Centre įrengtos kompiuterinės klasės, 3D spausdintuvai bei staklės, baldų gamybos operacijas atliekantis robotas.

Anot  švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, naujus mokslo metus atsinaujinusios pasitiks daugelis šalies profesinių mokyklų.

„Savo įgūdžius ir žinias puikiai įrengtuose šiuolaikiniuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose gali gilinti tiek dar besimokantieji profesijos, tiek aukštųjų mokyklų studentai, tiek įvairių įmonių atstovai, tad šia galimybe kviečiame domėtis visus – ir jaunimą, ir vyresnio amžiaus žmones“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Centras duris mokiniams atvers rugsėjo 1-ąją. Įranga leis profesinius įgūdžius tobulinti ne tik rankiniu, bet ir skaitmeniniu būdu.

Anot ministerijos, sektorinis praktinio mokymo centras – tai praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, kur ruošiami įvairių sektorių darbuotojai.

Centruose teikiamos pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugos visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.

Dauguma sektorinių praktinio mokymo centrų Lietuvoje atidaryti 2014-2015 metais, šiuo metu šalyje tokių iš viso yra 42.