„Misijos Sibiras“ projekto vadovė Aistė Eidukaitytė sako, kad šiemet ekspedicijos dalyviai rado ir sutvarkė daugiau nei 100 lietuvių kapų.

Vienas įsimintinesnių tikslų buvo rasti politinio kalinio Jurgio Dirvonskio dukters Nijolės kapą – mergaitė tremtyje mirė sulaukusi vos aštuonių mėnesių.

„Politinis kalinys Jurgis Dirvonskis pats išliejo kapą ir jo daugiau niekada nebematė. Komandai pavyko jį rasti“, – sakė A. Eidukaitytė.

Taip pat pastatyti du koplystulpiai ir vienas kryžius, jis buvo tremtinio padovanotas ir atsivežtas iš Lietuvos. Ekspedicijos dalyviai kryžių dalimis vežėsi savo kuprinėse. Jis pastatytas Karabase – šiame lageryje buvo paskirstomi politiniai kaliniai.

Tremtinių kapus tvarkantys jaunuoliai šiemet antrus metus vyko į Kazachstaną, nes Rusija neišduoda vizų keliauti į jų šalyje buvusias tremties ir kalinimo vietas.

Ši ekspedicija išskirtinė ir tuo, kad pirmoji statė koplytstulpius – šio amato komanda mokėsi Lietuvoje.

Anot A. Eidukaitytės, ekspedicija susitiko su keturiais lietuviais – politinių kalinių anūkais, vaikais.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2006 metų. Per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire –Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip pusantro šimto kapinių.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius ištremta apie 280 tūkst. žmonių.

Projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai nesupranta šio sprendimo, nes projekto vykdoma misija nėra niekaip susijusi su politiniais procesais.

„Sibiro gamta yra gaivališka, daugybė lietuvių kapinių nyksta be priežiūros. Jeigu ne „Misija Sibiras“ ekspedicijos, dalies kapinių šiandien jau nebūtų įmanoma rasti ir identifikuoti. Apmaudu, kad kapų tvarkymas yra perkeliamas į politinę plotmę“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Nors „Misija Sibiras“ šiemet į Sibirą nevyks, projektas nenutrūks. Kitaip nei 2018 m., kai teko perplanuoti ekspediciją vos per kelias savaites, nuo pat pradžių buvo ruošiami du ekspedicijų planai Krasnojarskui arba Kazachstanui.

Apmaudu, kad kapų tvarkymas yra perkeliamas į politinę plotmę.

„Nuo pat atrankos pradžios ruošėmės tiek Krasnojarskui, tiek Kazachstanui –dėliojome planus abiem šalims, komanda susitinka tiek su tremtiniais, grįžusiais iš Krasnojarsko, tiek su buvusiais politiniais kaliniais, patyrusiais kalinimą Kazachstane. Žinoma tai reikalauja dvigubai daugiau pastangų, bet svarbiausia, kad šiemet misija bus tęsiama“, – sako A. Eidukaitytė.

Nuo 2006 m. vykstantis projektas „Misija Sibiras“ šiemet išlydės jau 18-ąją ekspedicijos komandą, kuri po neigiamo atsakymo dėl vizų vykti į Rusiją, liepos 17-ąją išvyks į Kazachstano Respubliką.

„Lietuvoje dar per mažai yra žinančių apie tremties ir kalinimo vietas šioje šalyje. Pernai aplankėme Kazachstane veikusius sovietinius lagerius, kuriuose stalinizmo represijų laikotarpiu, manoma, kalėjo apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos. Kaip tik šiemet sukanka 65 metai nuo Kengyro lageryje įvykusio sukilimo, kuriame reikšmingą vaidmenį atliko ten kalėję lietuviai“, – sakė A. Eidukaitytė.

Per projekto gyvavimo laiką lietuvių tremties bei kalinimo vietose sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių. Didžioji dalis lietuvių kapinių yra Rusijos teritorijoje.

Prisidėti prie „Misija Sibiras'19“ ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 3 Eur, 1892 – auka 5 Eur bei aukojimo portale aukok.lt.