Rusija mirties bausmę nustojo vykdyti 1996 metais – tai buvo viena iš būtinų sąlygų, kad šalis galėtų įstoti į Europos Tarybą: teisių gynimo grupę, iš kurios ji buvo pašalinta 2022 metais pradėjusi puolimą Ukrainoje.

Nuo to laiko vis daugiau V. Putino sąjungininkų ir įstatymų leidėjų ragino sugrąžinti mirties bausmę, siekdami, kad būtų nuteisti įtariamieji dėl kovo mėnesį įvykdyto teroro išpuolio koncertų salėje netoli Maskvos, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

„Turėtume apsvarstyti galimybę panaikinti mirties bausmės moratoriumą“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame teisės forume sakė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.

„Kai kuriais atvejais ji turėtų būti taikoma ir tokiais atvejais aš pasisakau už mirties bausmę“, – sakė jis.

Daugiau nei dešimtmetį Tyrimų komitetui vadovaujantis A. Bastrykinas sakė, kad V. Putinas gali panaikinti moratoriumą dekretu.

„Kai kurie kompetentingi, kvalifikuoti teisininkai man sakė, kad reikia keisti konstituciją, surengti referendumą, bet aš manau, kad moratoriumą mirties bausmei turėtume panaikinti tiesiog prezidento dekretu“, – aiškino jis.

Kovo mėnesį Rusijos parlamento vadovas Viačeslavas Volodinas pasiūlė, kad moratoriumą turėtų panaikinti Rusijos Konstitucinis Teismas.

Jei V. Putinas sugrąžintų mirties bausmę, tikslus teisinis mechanizmas būtų tik formalumas.

Kovo mėnesį jo atstovas spaudai sakė, kad Kremlius „kol kas nedalyvauja šioje diskusijoje“.

Rusijos baudžiamajame kodekse jau yra nuostata dėl mirties bausmės, tačiau ji nebuvo taikoma daugiau kaip 25 metus.

Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris dabar yra Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, taip pat yra siūlęs sugrąžinti mirties bausmę už sunkiausius nusikaltimus.

Kritikai išreiškė nerimą dėl šio pasiūlymo, baimindamiesi, kad Kremlius gali jį panaudoti kaip atgrasymo priemonę prieš kitaminčius ar politinius oponentus.

Rusijos vyriausiasis tyrėjas Aleksandras Bastrykinas nurodė agentūrai įvertinti „Ukrainos provokaciją“ pagal baudžiamąją teisę, pirmadienį pranešė Tyrimų komitetas.

Pasirodžiusiose savaitgalį Bučoje darytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gatvėse gulintys civilių kūnai, Rusijos kareiviams pasitraukus iš rajono. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir kaltinimus, kad buvo įvykdyti karo nusikaltimai. Rusija neigia, kad gyventojus išžudė jos kareiviai.

Tyrimas, apie kurį Maskva paskelbė pirmadienį, yra ne dėl pačių įvykių, o dėl informacijos apie juos skleidimo.

Rusijos kariuomenės šmeižimas šalyje yra baudžiamas nusikaltimas. Kovo pradžioje Rusijos Valstybės Dūma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį kriminalizuojamos „melagingos naujienos“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus užsienyje.

Ukraina dėl Bučos žudynių kaltina Rusijos pajėgas, kurios iki visai neseniai buvo okupavusios miestą. Rusija pranešimus apie skerdynes pavadino „tyčiniu Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimu“ ir teigė, kad tai inscenizavo Ukraina.

Įtakingos Rusijos tyrimų institucijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas – akiniuotas technokratas – praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje kovėsi Čečėnijoje prieš Maskvos pajėgas islamistų sukilėlių pusėje.

Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas sakė valstybiniam dienraščiui „Rossijskaj gazeta“, kad „Arsenijus Jaceniukas kovėsi prieš Rusijos pajėgas“ per pirmąjį Čečėnijos karą, kuris vyko 1994–1996 metais.

Tas pareiškimas išprovokavo patyčių pliūpsnį Ukrainoje, kur A.Jaceniukas karikatūrose dažnai vaizduojamas kaip valdingas, bet nepavojingas Triušis iš knygelėms vaikams „Mikė Pūkuotukas“ (Winnie-the-Pooh).

Tačiau A.Bastrykinas sakę, kad „tyrimas parodė“, jog A.Jaceniukas, kuriam dabar 41 metai, kovėsi smogikų daliniuose „Argo“ ir „Viking“.

Vyriausiasis tyrėjas nurodė, kad tiems daliniams vadovavo velionis Oleksandras Muzyčka, dar žinomas kaip Saško Bilyj – ultradešiniojo nacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) koordinatorius Vakarų Ukrainoje, kuris buvo nukautas milicijos per praeitais metais įvykusį incidentą.

A.Jaceniukas paneigė tuos pareiškimus, o jo atstovė spaudai Olha Lapo „Facebook“ paskyroje rašė: „Patariame Rusijos režimui atlikti psichiatrinę ekspertizę Tyrimų komiteto vadovui Bastrykinui.“

Rusijos kaltinimai išprovokavo sarkastiškų komentarų, karikatūrų ir fotomontažų, kuriuose A.Jaceniukas vaizduojamas kaip iki dantų ginkluotas grėsmingas kovotojas, pliūpsnį.

Kai kuriose nuotraukose jis vaizduojamas kaip nuožmus ilgabarzdis kovotojas, apsikarstęs ginklais ir apsuptas islamistų. Vienoje iš karikatūrų buvo pavaizduotas cigarą įsikandęs triušis su rūkstančiu raketiniu granatsvaidžiu ir užrašas „Jis savo pirmąjį rusą nužudė būdamas 16 metų“.

Kaip nurodoma A.Jaceniuko oficialioje biografijoje, 1994–1995 metais jis buvo privatizacijos specialistas ir vadovavo vienai advokatų kontorai.

Principas, kad tarptautiniai įstatymai visuomet yra viršesni už nacionalinės teisės normas, kaip numato Rusijos konstitucija ir kiti teisės aktai, kertasi su šalies nacionaliniais interesais, ketvirtadienį pareiškė įtakingo Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas.

„Taip jau nutiko, kad Rusijos konstitucijoje yra nuostata dėl tarptautinės teisės besąlygiškos viršenybės nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, šis principas taip pat įtrauktas į Rusijos baudžiamąjį kodeksą. Tuo tarpu kitose valstybėse veikia lankstesni mechanizmai“, – sakė A.Bastrykinas.

„Praktika, ypač pastarieji tarptautiniai įvykiai, rodo, kad minėta nuostata kertasi su Rusijos interesais (ir) yra sumaniai išnaudojama oponentų Vakaruose“, - sakė Tyrimų komiteto vadovas, siūlydamas šio principo atsisakyti.

„Numatoma, kad pašalinus iš mūsų teisės aktų šias, vaizdžiai kalbant, teisinio reguliavimo diversijas, sustiprės Rusijos Federacijos nepriklausomybė teisinėje srityje, bus grįžta prie geriausių tėvyninių teisėtvarkos tradicijų“, – pažymėjo A.Bastrykinas.

Rusijos pagrindinės tyrimų agentūros vadovas pareiškė, kad šeimos išžudymu Armėnijoje įtariamas rusų karys bus teisiamas toje šalyje.

Rusijos karinėje bazėje Giumri mieste tarnavęs karys yra įtariamas praėjusią savaitę sušaudęs šešių asmenų šeimą ir nudūręs pusės metų kūdikį šiame mieste. Karys buvo suimtas ir dabar yra laikomas rusų karinėje bazėje.

Rusijos Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas antradienį Armėnijos prezidentui Seržui Sarkisianui sakė, kad viešas teismas Armėnijoje liudija apie abipusį „teisingumo troškimą“.

Pareigūnas nenurodė, ar įtariamąjį teis Armėnijos teismas, ar Rusijos karinis tribunolas.

A.Bastrykinas į šalį atvyko po demonstracijų, kuriose tūkstančiai Giumri gyventojų reikalavo, kad rusų karys būtų perduotas Armėnijos pareigūnams.