NATO sprendimas mažinti Rusijos diplomatinę misiją Aljanso būstinėje Briuselyje esąs Šaltojo karo laikų aidas, pareiškė penktadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksejus Meškovas.

„Galiu pasakyti, kad šis sprendimas – jis labai keistas ir smarkiai kvepia šaltojo karo epocha“, – sakė jis naujienų agentūrai „RIA Novosti“ apie NATO sprendimą mažinti ir kitų diplomatinių misijų dydį savo būstinėje.

„Galiu patvirtinti, kad NATO priėmė sprendimą įvesti direktyvą, kuria būtų apribotas personalo skaičius šalių partnerių delegacijose iki 30 asmenų, – sakė vienas šaltinis Aljsane naujienų agentūrai „Interfax“. – Šis sprendimas galioja visoms mūsų partnerėms“.

„Ši priemonė grynai praktinė, – paaiškino jis. – Taip nuspręsta, kad mes galėtume geriau valdyti savo santykius su vis didėjančio skaičiaus partneriais. Jau jų yra 41, taip pat plėtojami santykiai dar ir su kitomis šalimis“.

Europos Sąjungos (ES), taip pat ir Lietuvos veikla informaciniame lauke turėtų būti aktyvesnė, o ne gynybinė, kaip yra dabar, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Norime, kad mūsų veikla informaciniame lauke būtų aktyvesnė, proaktyvi, o ne besiginanti ir paaiškinanti skleidžiamas nesąmones ir melą. Visą laiką truputėlį tokia gynybinė pozicija (šiuo metu yra)“, - trečiadienį Žinių radijui sakė ministras, komentuodamas kreipimąsi į Europos Komisiją, kad būtų parengtas planas kovoti su Rusijos propaganda.

Anot L.Linkevičiaus, sausio 19 dieną apie tai turėtų būti kalbama per ES ministrų susitikimą.

Ministras pabrėžė, kad kalbama ne apie cenzūros įvedimą, o alternatyvius informacijos šaltinius.

„Nenorime sukurti cenzūros, ką nors uždrausti arba siūlyti uždrausti. Norime, kad būtų piliečiams, ypač rusakalbiams tai aktualu, nes jie daugiausia dabar maitinami Rusijos valstybinių kontroliuojamų kanalų informacija, pateikta daugiau alternatyvų ir būtų tam tikra atsakomybė už skleidžiamą melą“, - teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę laiške perspėjo, kad „Rusija greitai plečia savo dezinformacijos ir propagandos kampaniją“, kuria siekiama „paramos Rusijos vyriausybės politiniams ir kariniams tikslams“.

ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS, ministrai paragino užtikrinti „patikimą ir konkurencingą informacijos alternatyvą rusiškai kalbantiems gyventojams ir tiems, kurie naudojasi Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida“.

Siūloma internete sukurti platformą, kurioje būtų pateikiama informacija apie propagandos melą ir manipuliacijas, suteikti paramą iniciatyvoms kurti televizijos kanalus, interneto portalus, radijo stotis ir spaudą rusų kalba, skatinti produkcijos keitimąsi ES viduje, siūlyti produkciją veikiančiai Rusijos žiniasklaidai.

Rusija savo ruožtu sukritikavo šią iniciatyvą.

„Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksejus Meškovas.

Rusija sukritikavo Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos raginimus Europos Komisijai parengti veiksmų planą kovai su Rusijos propagandos kampanija

„Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksejus Meškovas, komentuodamas informaciją apie keturių šalių iniciatyvą. Jį cituoja „Interfax“ naujienų agentūra.

Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę laiške perspėjo, kad „Rusija greitai plečia savo dezinformacijos ir propagandos kampaniją“, kuria siekiama „paramos Rusijos vyriausybės politiniams ir kariniams tikslams“.

ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS, ministrai paragino užtikrinti „patikimą ir konkurencingą informacijos alternatyvą rusiškai kalbantiems gyventojams ir tiems, kurie naudojasi Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida“.

Jie pasiūlė Rusijos propagandą aptarti per ES ministrų susitikimą metų pradžioje ir pakvietė Europos išorės veiksmų tarnybą parengti veiksmų planą 2015-2016 metams.

Iniciatyvos autorius L.Linkevičius BNS penktadienį sakė, kad ministrai „nesiūlo cenzūrų ar draudimų, bet nori, kad būtų sukurtos sąlygos tikrai nešališkiems, laisviems ir alternatyviems informacijos šaltiniams“.

Jo teigimu, Rusijai skiriant milijardines sumas valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai, reikia „susirūpinti visuomenės atsparumu manipuliacijoms“.

„Norėtųsi, kad skirtume daugiau dėmesio ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais sudaryti sąlygas, kad žmonės gautų alternatyvią, laisvą, objektyvią informaciją. Jokiu būdu ji neturi būti kontroliuojama kitų „teisingų“ valdžių, nes tai irgi nėra laisva informacija“, - kalbėjo ministras.

Laiške Briuseliui siūloma internete sukurti platformą, kurioje būtų pateikiama informacija apie propagandos melą ir manipuliacijas, suteikti paramą iniciatyvoms kurti televizijos kanalus, interneto portalus, radijo stotis ir spaudą rusų kalba, skatinti produkcijos keitimąsi ES viduje, siūlyti produkciją veikiančiai Rusijos žiniasklaidai.

Keturi ministrai taip pat pareiškė, jog ES turi skirti didesnį dėmesį interesų skaidrumui, nešališkai informuoti ir užkirsti kelią nesantaikos kurstymui bei smurto ir karo propagandai. Šiam tikslui ministrai siūlo paskatinti glaudesnį ES žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą.

Paramą planui išsakė ir buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas).

„Taip, ES šalys turi būti pasirengusios priešintis akivaizdžioms Rusijos dezinformacijos pastangoms. Gera iniciatyva“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė politikas, pasidalijęs nuoroda į BNS publikaciją.

Europos Sąjungos (ES) ketinimai įsteigti kontrpropagandinį kanalą rusų kalba prieštarauja žodžio laisvės principams, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas.

„Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, – sakė A.Meškovas žurnalistams, komentuodamas informaciją apie Britanijos, Danijos Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų iniciatyvą.

Estija iš 197 pasaulio valstybių yra 15-17 naujausiame nevyriausybinės organizacijos „ Freedom House“ žurnalistikos laisvės reitingavime ir šią poziciją dalinasi su San Marinu bei Airija. Pirmą – trečią vietas užima Olandija, Norvegija ir Švedija, o Belgija ir Prancūzija yra ketvirta ir penkta. Liuksemburgas, Šveicarija, Islandija ir Danija šiemet užima šeštą – devintą vietas. Dešimtoje vietoje atsidūrė Andora, vienuoliktoje – Lichtenšteinas, Lietuva ir Slovėnija užima 39 ir 41 vietas, o Latvija ir Lenkija – 49 ir 51 vietas.

Rusijai, Etiopijai ir Sudanui teko 176, 177 ir 178 vietos, o Turkmėnijai, Uzbekistanui ir Šiaurės Korėjai – 195,196 ir 197 vietos.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas pareiškė, kad Maskva susirūpinusi dėl NATO veiklos Šiaurės Europoje ir imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą.

„Ką daro NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadas Philippe'as Breedlove'as (Filipas Bridlavas) ir panašūs į jį? Šiandien mėgina įsiūbuoti stabiliausią pasaulyje regioną – Šiaurės Europą: nesiliaujantys kariniai mokymai, lėktuvų, galinčių nešti branduolinį ginklą, perkėlimas į Baltijos šalis. Tokia tikrovė, kuri yra itin neigiama“, – A.Meškovas sakė duodamas interviu naujienų agentūrai „Interfax“.

Jis pridūrė, kad „Rusijos vadovybė vykdo ir vykdys visus žingsnius, reikalingus patikimai užtikrinti Rusijos ir jos piliečių saugumą, kad ir su kokia kryptimi bei kokiu mūsų šalies regionu tai būtų susiję“.

Maskva paragino Europos Sąjungą (ES) atšaukti sankcijas, kurios yra paskelbtos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, sakydama, kad yra pasiruošusi atšaukti atsakomąsias priemones, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

„Iš savo partnerių Europoje nieko nelaukiame. Vienintelis dalykas, kurio tikimės – kad jie išeitų iš beprasmiškos sankcijų spiralės ir eitų sankcijų bei „juodųjų sąrašų“ atšaukimo keliu. Tai mums leistų atsisakyti savo sąrašų ... ir mūsų priimtų atsakomųjų priemonių“, – užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas sakė interviu naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak jo, bet kokios sankcijos „atneša žalos ne vien tam, prieš ką jos nukreiptos, bet ir tam, kuris jas paskelbia“.

„Mūsų nuomone, daugėja ES šalių, kuriose didėja supratimas, kad visokios antirusiškos sankcijos yra žalingos pačiai Europos Sąjungai“, – pridūrė A.Meškovas.

Ministro pavaduotojas nurodė, kad Rusijai taikomų sankcijų ES patiriama žala šiais metais gali siekti 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų), o ateinančiais metais gali išaugti dar apie 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų). Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos nuostoliai tikriausiai bus panašaus dydžio.

„Kalbant apie ES vertinimus dėl (Bendrijos) patiriamų nuostolių – jų duomenimis, šiais metais (nuostoliai) gali sudaryti apie 40 mlrd. eurų, o ateinančiais metais ta suma gali išaugti iki 50 mlrd. eurų. Mūsų pusės vertinimų kol kas nemačiau, bet skaičiai turėtų būti panašūs“, – sakė A.Meškovas.

Pasak jo, prekybos tarp Rusijos ir ES apyvarta per šių metų devynis mėnesius sumažėjo „pagal atskirus vertinimus, 2–3 proc., o (prekybos apyvartos sumažėjimas) su kai kuriomis šalimis siekia jau dešimtis procentų“.

Ministro pavaduotojas pareiškė, kad „ES šalys šauna sau į koją“, nes kiekvieną kartą, plečiant Bendrijos taikomas sankcijas, 28 šalių bloke mažėja darbo vietų, smunka bendrasis vidaus produktas ir didėja jaunimo nedarbas.

„Šiuo atveju sankcijos yra labiau niokojančios Europos ekonomikai negu Rusijai: produkcija, kuriai taikomos sankcijos, buvo eksportuojama iš ES į Rusiją“, – aiškino A.Meškovas.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad viena vokiečių europarlamentarė nebuvo įsileista, nes jos pavardė yra įtraukta į juodąjį sąrašą pareigūnų, kurie prisidėjo prie sankcijų Maskvai įvedimo dėl Ukrainos.

Praėjusią savaitę Rebeccai Harms (Rebekai Harms) buvo neleista įvažiuoti į Rusiją, kur ji ketino dalyvauti prorusiškų separatistų rytinėje Ukrainoje sulaikytos ir Maskvoje laikomos ukrainiečių pareigūnės bylos nagrinėjime teisme.

Krizė rytinėje Ukrainoje pakenkė Maskvos santykiams su Vakarais, taip pat ir Europos Sąjunga, kuri įvedė sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens konflikte.

Maskva neigia ginklavusi atsiskyrimo nuo Kijevo siekiančius separatistų kovotojus rytinėje Ukrainos dalyje arba siuntusi savo kariuomenę jiems padėti, nors Vakarai tvirtina turintys šiuos veiksmus patvirtinančių neginčijamų įrodymų.

R.Harms, viena žaliųjų lyderių Europos Parlamente, sakė spėjusi, kad jos pavardė gali būti juodajame sąraše.

„Šis atvejis yra tiesiogiai susijęs su tokio sąrašo egzistavimu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas naujienų agentūrai RIA.

„Įvedusieji sankcijas Rusijos pareigūnams, taip pat ir mūsų parlamento vadovams, turi suvokti, kad Rusija ėmėsi atitinkamo atsako“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga pasmerkė Rusijos sprendimą neleisti į šalį įvažiuoti europarlamentarei.