Keturiasdešimt metų Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbęs Algimantas Laurinaitis jau beveik mėnesį yra bedarbis. Legendinis Smiltynės girininkas prieš mėnesį patyrė operaciją ir iki šiol turi nedarbingumo lapelį. Tačiau tai nesutrukdė direkcijos vadovybei šį žmogų atleisti iš darbo.
Atleido po operacijos
Visa Lietuva šio žmogaus veidą įsiminė 2006-ųjų Smiltynės gaisro metu. Pajuodusiu veidu, be miego penkias paras A.Laurinaitis nesitraukė iš gaisravietės ir pats savomis rankomis kovojo su ugnies stichija.
Net ir užgesinus atvirą ugnį, gaisravietėje dar tris savaites buvo budima dėl atsinaujinančių židinių. Šis gaisras buvo pavadintas šimtmečio gaisru.
"O dabar – niekam nereikalingas. Išmetė kaip musę iš barščių", – vartydamas 40 metų kauptą nuotraukų ir straipsnių archyvą apie Kuršių nerijos nacionalinio parko istoriją liūdnai kalbėjo smiltyniškis.
A.Laurinaitis iki šiol nepasirašė nė vieno dokumento ir negavo atleidimo lapelio. Apie tai, kad yra atleistas, jis sužinojo tik pasidomėjęs, kodėl negauna atlyginimo.
"Kovo 20 dieną buvau operuotas. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo atlikta kojos menisko operacija", – pasakojo vyras.
Panaikino etatą
A.Laurinaitis sužinojo, kad kol jis sirgo, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijoje buvo panaikinta direkcijos Miškininkystės skyriaus poskyrio Smiltynės girininkijos vyriausiojo specialisto pareigybė.
"Man buvo pritaikytas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 9 punktas, kuriame sakoma, kad valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas, jei naikinama jo pareigybė. Pasirodo, kai nori, galima rasti įstatymo landą. Ir niekas čia nepadės, net Darbo kodeksas. O aš iki šiol maniau, kad negalima žmogaus atleisti iš darbo, jei jis serga", – svarstė A.Laurinaitis.
Smiltyniškis prisiminė, kad Smiltynės girininku jis dirbo tik iki didžiojo gaisro.
"Po jo iš karto netekau Smiltynės girininko pareigų. Sakė, kad šioms pareigoms nepakanka mano išsilavinimo. Atėjo jaunesnis į mano vietą", – liūdnai tarstelėjo vyras.
O apie šiais metais gresiančias permainas A.Laurinaitis sužinojo sausio pradžioje, kai gavo pasiūlymą užimti kitas pareigas.
"Sužinojau, kad kovo 31-ąją bus panaikinta KNNP direkcijos Miškininkystės skyriaus poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė. Pagal įstatymus, naikinant vieną pareigybę, valstybės tarnautojui turi būti pasiūlytos kitos tokio pat lygmens pareigos. Man pasiūlyta užimti Smiltynės girininkijos eigulio pareigas", – pasakojo vyras.
Pasiūlė žemesnes pareigas
A.Laurinaitis pasvarstė, kad vietoje maždaug 2 tūkst. litų atlyginimo naujose pareigose galima tikėtis vos 1,2 tūkst. litų.
"Motyvas buvo neva tas, kad nauja pareigybė siūloma Smiltynėje ir man esą tai bus patogiausia. Bet manęs niekas neklausė, gal aš ir kitoje vietoje sutikčiau dirbti. Pirma reikia paklausti žmogaus, tik tada atleisti iš darbo", – piktinosi ilgametis girininkijos darbuotojas.
A.Laurinaitis šiurpo sužinojęs, kad po savaitės, kai jis buvo operuotas, parko direkcijoje buvo išleistas įsakymas apie jo atleidimą iš darbo.
"Operacija įvyko kovo 20 dieną, o 26 dieną jau buvo pasirašytas įsakymas dėl atleidimo. Ir štai taip tenka palikti darbą, kuriam atidaviau 40 metų", – slėpdamas jaudulį kalbėjo žmogus.
A.Laurinaičiui iki pensijos dar toloka, specialistui šiuo metu yra 59 metai ir jis galėtų dirbi.
"Tačiau yra tokių žmonių, kurie direkcijoje į darbą priimami ir 70-ies", – pastebėjo A.Laurinaitis.
Darbo turi visa šeima
Smiltynės girininkijos darbuotojas pastebėjo, kad darbo direkcijoje turi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotojos Linos Dikšaitės tėvas Gediminas. Nors pensininkui sukako 70 metų, bet jis buvo priimtas į direkcijos Miškininkystės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Darbo turi ir L.Dikšaitės brolis Kęstutis, kuris dirba Miškininkystės skyriaus Nidos girininkijos poskyrio vedėju.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser aiškino, kad kalbant apie A.Laurinaičio atleidimą ją kankina dvejopi jausmai.
"Taip, tai unikalus žmogus, vaikščiojanti enciklopedija. Tačiau jis apie naikinamą pareigybę buvo perspėtas prieš du mėnesius. Bet nieko mums nesakęs, neperspėjęs, ima ir pasidaro operaciją. Juk tai buvo suplanuotas dalykas. Labai negražu taip slapčia pasielgti", – apie pavaldinio ligą prabilo parko direkcijos vadovė.
Žadėjo edukacinį darbą
Esą direkcijos administracija ilgai suko galvas, kaip atleisti A.Laurinavičių iš darbo. Po konsultacijų su Darbo inspekcija ir Valstybės tarnybos departamentu buvo ryžtasi atleisti žmogų jam sergant.
"Jis gaus 6 mėnesių išeitinę kompensaciją. O mums Smiltynėje reikėjo rimto eigulio, kuris dirbtų miške. A.Laurinaitis nebuvo eigulys ir nenorėjo juo būti. Girininkija yra maža ir dviejų žmonių kabinete mums nereikia", – motyvus aiškino A.Feser.
Tiesa, parko vadovė puoselėja mintį, kad A.Laurinaitis ateityje bus naudingas parkui.
"Mes ruošiame projektą. Smiltynėje norime įkurti gamtos mokyklą. Niekas kitas tokiam edukaciniam darbui geriau netiktų, kaip A.Laurinaitis", – planais dalijosi A.Feser.
Tai, kad A.Laurinaitis buvo atleistas, iki pensijos likus 3 metams, A.Feser paaiškino tuo, kad jai pirmoje vietoje yra įstaigos, o ne vieno žmogaus gerovė.
"Mes privalome vykdyti miškotvarkos projektą. Ir mano atsakomybė yra organizuoti įstaigos darbą", – paaiškino A.Feser.
Klanas klanui nelygu
Parko direkcijos vadovė neįžvelgė interesų supainiojimo fakte, kad direkcijoje pluša visa Dikšų šeimyna.
"G.Dikšo priėmimas į darbą buvo vienas geriausių sprendimų. Tačiau mes turime problemų su darbo jėga, reikia skelbti pakartotinius konkursus į laisvas vietas. Algos yra mažos, o žmogui nėra patrauklu važinėti į Smiltynę ar Nidą iš Klaipėdos. Specialistų trūksta", – teigė vadovė.
Tai, kad G.Dikšas jau yra sulaukęs 70 metų, pasak direkcijos vadovės, ne kliūtis. Esą ne šeimų klanai lemia įdarbinimo klausimus parko direkcijoje.
"Klanas klanui nelygu. Ši šeima man yra didžiausias ramstis. Jie net ir namuose būdami diskutuoja ir tariasi darbo klausimais", – pabrėžė A.Feser.
Išėjo jau keli darbuotojai
Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalia Šadžiuvienė paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatyme yra nurodyti atvejai, kada tarnautojas negali būti atleidžiamas nedarbingumo laikotarpiu.
"Tačiau jis gali būti ateistas, kai naikinama jo pareigybė. Net jei ir serga. Tokiu atveju tarnautojas turi būti įspėtas apie pareigybės naikinimą prieš du arba keturis mėnesius, išmokama vidutinio jo gauto atlyginimo išmoka, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Jei žmogus dirbo daugiau nei 20 metų toje įstaigoje, jam bus mokama už 6 mėnesius", – įstatymo nuostatas paaiškino D.Šadžiuvienė.
Jei valstybės tarnautojas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, jis gali kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą, kad būtų įtrauktas į valstybės tarnybos darbuotojų rezervo sąrašą.
Tačiau naujos pareigos gali būti siūlomos vos 6 mėnesius.
"Žmogui gali būti pasiūlytos naujos pareigos tik toje pačioje įstaigoje, įstaigos vadovas negali siūlyti darbo kitoje įstaigoje", – į klausimą, kodėl smiltyniškiui negalėjo būti pasiūlytos pareigos kitoje direkcijoje, atsakė D.Šadžiuvienė.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją per pastaruosius kelerius metus paliko net keli seni darbuotojai – ilgametis Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas, direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis perėjo dirbti į Neringos savivaldybę.
Darbą Klaipėdos universitete susirado ir buvęs parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.
Koronaviruso grimasos: po mirties – be teisės atsisveikinti 10
