Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Kaip skelbia ŠMSM, gyvendinant sutartį ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų, kita lėšų dalis – 2,49 proc. – bus skirta apmokėjimui dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo.

Iš viso nuo 2022 metų sausio 1 dienos valstybės biudžeto projekte švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.

Sutartis pasirašyta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.

Ministrė: pagrindinis tikslas – lygios galimybės vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašydama susitarimą teigė, jog visos pusės sutaria dėl bendro tikslo – geras išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio statuso.

„Labai džiaugiuosi dėl kelių dalykų – vienas ir pats svarbiausias, kad vienodai matome pagrindinę kryptį, kad nesvarbu, kur vaikas begyventų, kokioj socialinėj šeimoj jis augtų, kad jis turėtų vienodas starto galimybes ir perspektyvą įgyti gerą išsilavinimą. Tai yra pagrindinis tikslas, bet tas tikslas neįmanomas be mokytojų, dėstytojų, akademinių darbuotojų“, – sakė ministrė.

Tiek ministerija, tiek profesinės sąjungos turi skirtingus pasiūlymus, bet galime sutarti dėl racionalių sprendimų.

„Kadangi matome tą tikslą labai panašiai, kryptis yra ta pati, mes visi žingsnis po žingsnio ten ir judėsime. Aš labai džiaugiuosi šios sutarties turiniu, manau, kad engiame žingsnį į priekį ir džiaugiuosi diskusijų kultūra, kad galime šnekėti racionaliai. Tiek ministerija, tiek profesinės sąjungos turi skirtingus pasiūlymus, bet galime sutarti dėl racionalių sprendimų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ministrė pažymi, kad tiek susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos, tiek  sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyti konkretūs įsipareigojimai dėl atlyginimų kėlimo.

Taip pat pagal nacionalinį susitarimą dėl švietimo ankstinamas siekis, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc., vietoje 2025 metų įrašant 2024-uosius.

Sutarta, kad 2023 ir 2024 metais mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti iš valstybės biudžeto būtų skiriama papildomai ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet.

Švietimo pagalbos specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų lėšas darbo užmokesčiui 2022–2024 metais sutarta didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams.

Profesinių sąjungų atstovai: sutartis nuteikia optimistiškai

Profesinių sąjungų atstovai suderėtus punktus įvertino kaip „nuteikiančius optimistiškai“ ir „ganėtinai didelius“, o derybų eigą sakė esant įrodymu, kad socialinis dialogas yra įmanomas.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė pažymėjo, kad sutarta dėl mokytojų atlyginimų kilimo jau nuo sausio, o ne nuo rugsėjo, t. y. kitų mokslo metų, kaip įprastai įsigaliodavo padidinimai.

Nuo sausio mėnesio bus didinami atlyginimai mokytojams, ko gero, pirmą kartą. Tikimės, kad ir toliau taip sėkmingai žygiuosime į priekį.

„2022 metams pasiekimai, palyginti su visais praėjusiais, ganėtinai dideli. Džiugu, kad atkreiptas dėmesys į ikimokyklinį ugdymą, kad visgi susitarėm ir Finansų ministerija palaimino, kad nuo sausio mėnesio bus didinami atlyginimai mokytojams, ko gero, pirmą kartą. Tikimės, kad ir toliau taip sėkmingai žygiuosime į priekį“, – sakė A. Kindurienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius teigė, kad „ši sutartis nuteikia pakankamai optimistiškai“, nors mokslo darbuotojai dar norėtų toliau derėtis dėl mokslo išlaidų kompensavimo.

„Palyginti su partijų pasirašytu susitarimu, nauda įtvirtinta šita sutartimi bus didesnė ir (pasiekta) per tris kartus per trumpesnį terminą nei likusi dalis, dėl kurios susitarė partijos, tai išties nuteikia pakankamai optimistiškai. Bet problema, kad šia sutartimi nepabaigėme susitarti ir viliamės, kad bus pratęstas susitarimas dėl kompensavimo mokslininkų patiriamų mokslo išlaidų“, – sakė S. Vaitkevičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius didžiausiu pasiekimu įvardijo tai, kad darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai turės būti derinami su profesinėmis sąjungomis.

„Labiausiai man asmeniškai kaip mokytojui yra džiugu, kad pagaliau pavyko įrodyti, kad socialinis dialogas, derėjimosi kultūra turi būti ne tik deklaracija, bet ir realus procesas. Nuostata apie tai, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti suderinta su profesine sąjunga prieš jai įsigaliojant, aš sakyčiau, kad yra didžiausias žingsnis tobulinant šitą sutartį“, – sakė A. Jurgelevičius.

Sutarta dėl papildomų socialinių garantijų

Kaip pranešė ministerija, taip pat sutartyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema ir jos pakeitimai turi būti suderinami su profesine sąjunga, o darbuotojo darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma darbdavio iniciatyva gali būti mažinama tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, esant objektyvioms priežastims, kurios detaliai išvardytos sutartyje.

Papildytos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių socialinės garantijos: nuo 2022 metų sausio per vienus kalendorinius metus profesinės sąjungos narys turi teisę gauti dvi darbo dienas sveikatai gerinti, mokant už jas vidutinį jo darbo užmokestį.

Jeigu švietimo įstaigoje numatomi veiklos ar darbo organizavimo pakeitimai ar planuojama keisti daugiau nei 5 procentų darbuotojų darbo sutarčių sąlygas, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pakeitimų įsigaliojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su profesine sąjunga.

Pirmadienį atnaujinta kolektyvinė šakos sutartis buvo pasirašyta 2017 metų lapkričio 22 dieną, vėliau koreguota 2019, 2020 ir 2021 metais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga derasi atskirai

Kolektyvinės sutarties nepasirašiusi daugiausiai mokytojus vienijanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su ministerija derasi atskirai, nurodė sąjungos vadovas Andrius Navickas.

Pasak A. Navicko, jo vadovaujama profesinė sąjunga iš derybų dėl kolektyvinės sutarties pasitraukė dar 2016 metais, nepritardama mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui.

„Taip jau atsitiko, kad mes nepritarėm anksčiau, kai sutartis buvo sudaryta, prie ankstesnės Vyriausybės, ir mes deramės atskirai, derybos tebevyksta. Dėl tų pokyčių, kuriuos pasiūlė ministerija, mes dar tariamės su mokytojais. Ar mes pasirašysim atskirą sutartį, pamatysime kiek vėliau“, – BNS sakė A. Navickas.

Pernai prasidėjęs godžių žinduolių kaukių balius išties užsitęsė – viena aiškinama tautai, kita daroma jai už nugaros, ir tai vadinama rūpinimusi žmonėmis.

Lygiai tas pats vyko ir pavasarinio karantino metu. Tuomet augo ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadų darbo užmokestis, bet ir Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijos valdininkų algos.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrų bei kanclerio uždarbis per aną karantiną šoktelėjo tūkstančiu, ir pasiekė beveik 7 tūkst. eurų. Valstybinės ligonių kasos direktoriui alga padidėjo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų ir siekė beveik 6 tūkst., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovams atlyginimai padidėjo iki 4 tūkstančių. Vidaus reikalų viceministrams atlygis kilo 1,3 tūkst. eurų ir siekė per 5 tūkstančius. Net vadinamosios pensininkų ministerijos viceministrų alga padidėjo daugiau nei tūkstančiu.

Už ką visas šitas gėris?

Už plepalus. Už ligonines, tapusias užkrato fermomis. Už durnus sprendimus. Už pelnymąsi pandemijos sąskaita. Už nomenklatūrinį amoralumą ir nuslėptus lavonus. Už myriop pasmerktus medikus.

Gyvuliai pasikeitė – zoologinės tradicijos tęsiasi. Dabar jau naujojo tvarto gyventojai nurisnojo tais pačiais keliais ir atvėrė vartus išlaidavimui mūsų visų sąskaita tada, kai žmonės miršta, o pinigai reikalingi ne šūdą gaminančių dykaduonių algoms kelti, bet vakcinai pirkti.

Seimo kanceliarija masiškai priiminėja prieš mėnesį ar pusantro įdarbintų asmenų prašymus didinti pareiginės algos koeficientą, tai yra – jų atlyginimus.

Pirminiais skaičiavimais, kai kuriems tarnautojams algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų.

Atvėrė šliuzą

Sausio 6 dieną ir sausio 20 dieną Seimo valdyba panaikino ankstesnius savo sprendimus, kurie nustatė konkretų pareiginės algos koeficientą politinio pasitikėjimo tarnautojams: Seimo narių padėjėjams, patarėjams, frakcijų referentams, Seimo pirmininko pavaduotojų ir opozicijos lyderio patarėjams.

Pagal šiuos koeficientus skaičiuojamas pareiginės algos dydis.

Panaikinti sprendimai nustatė, kad frakcijos referentų pareiginės algos koeficientas yra 8,3, Seimo pirmininko pavaduotojų patarėjų – 14, o trijų Seimo nario padėjėjų, patarėjų pareigybių koeficientų suma negali viršyti 21,8.

Juos atšaukus, liko galioti įstatyme nustatyti pareiginių algų koeficientai, o jų maksimali riba yra gerokai didesnė nei buvę koeficientai.

Pavyzdžiui, remiantis valdybos sprendimu, Seimo vicepirmininko padėjėjo pareiginė alga buvo 2478 eurai, o dabar atsiveria galimybė ją pakelti iki 3186 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Frakcijos referento pareiginė alga gali kilti nuo 1469 iki 2389 eurų.

„Jau teikiami su Seimo frakcijų seniūnais suderinti prašymai padidinti Seimo frakcijų referentų pareigines algas iki 9,5 koeficiento ir su Seimo pirmininko pavaduotojais suderinti prašymai padidinti Seimo pirmininko pavaduotojų patarėjų pareigines algas iki 16,5 koeficiento“, – BNS informavo Seimo Spaudos tarnyba.

Padauginus minėtų koeficientus iš bazinės algos dydžio – 177 eurų, matyti, kad šių politinio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokestis kils atitinkamai 185 ir 442 eurais neatskaičius mokesčių.

Analogiškai didės ir Seimo narių padėjėjų, patarėjų darbo užmokestis.

Visiems jiems prie pareiginės algos dar skaičiuojamas priedas už darbą valstybės tarnyboje. Jo dydis priklauso nuo pareiginės algos dydžio – kuo ji didesnė, tuo solidesnis priedas.

Prašymai plaukia

Seimo kanceliarijos duomenimis, per porą savaičių dėl naujų pareiginių algų koeficientų jų padėjėjams, patarėjams gauti 134 Seimo narių teikimai.

„Teikime dažniausiai nurodoma vienos pareigybės koeficientą padidinti iki didžiausio leistino koeficiento – 12“, – atsakyme BNS informavo parlamentas.

Dešimt Seimo narių parašė teikimus padidinti koeficientus, tačiau nepanaudojo viso leistino „krepšelio“.

Teikime dažniausiai nurodoma vienos pareigybės koeficientą padidinti iki didžiausio leistino koeficiento – 12.

Be to, parlamentarų padėjėjams Valstybės tarybos įstatyme padaryta išimtis ir leista dirbti daugiau nei vienu etatu, bet ne daugiau kaip pusantro. Tokia galimybe pasinaudojo per 100 žmonių.

Seimo kanceliarijos duomenimis, jų koeficientų vidurkis yra 13,59, arba 2405 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Pritarė ir valdantieji, ir opozicija

Seimo kanceliarijos skaičiavimu, šiam masiniam politikų padėjėjų algų kėlimui šiemet papildomai reikės maždaug 2 mln. eurų.

Seimo politinio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokesčio fondas šiemet sudaro 10,24 mln. eurų.

freepik.com nuotr.

Tokiu mastu didinti atlyginimus savo padėjėjams Seimo nariams atsirado galimybė, kai jie pernai gruodį patys tvirtindami 2021 metų biudžetą nubalsavo papildomai skirti 1,584 mln. eurų darbo užmokesčiui.

Nepaisant Vyriausybės prieštaravimo, už šį liberalo Ričardo Juškos siūlymą mygtukus spaudė ir naujųjų valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo teigė, kad „to­kio ci­niz­mo tur­būt dar ši­to­je ša­ly­je ne­bu­vo“.

Tuomet Seimo narių neįtikino ir finansų ministrės Gintarės Skaistės žodžiai, kad Vyriausybės teiktame biudžeto projekte Seimo politinio asmeninio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui papildomai jau skirta 926 tūkst. eurų.

Prie šios sumos pridėjus papildomai skirtuosius, Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondas šiemet yra didesnis 2,51 mln. eurų nei pernai, ir jis visas beveik bus skirtas politikų komandų narių atlyginimams.

Vietoj didesnės algos – padėka

Algų kėlimas politikų komandų nariams kelia nerimą Seimo kanceliarijoje dirbantiems valstybės tarnautojams, nes jų darbo užmokesčiui didinti šiemet nelieka nė 10 proc. papildomai skirtų lėšų.

Sausį kaip tik vyksta Seimo kanceliarijos tarnautojų darbo vertinimai.

„Kai ateina tas sausio mėnuo ir vyksta vertinimai, jau dešimt metų naudojama ta pati retorika, sakoma: neįsijauskite, nes lėšų nėra. Ir pakelia labai nedaug, pavyzdžiui, 0,5 koeficiento, tai apie 60 eurų su mokesčiais“, – BNS sakė Seimo kanceliarijos Darbo tarybos pirmininkas Mindaugas Skačkauskas.

Jis drauge su parlamente veikiančių profesinių sąjungų pirmininkais kreipėsi į Seimo valdybą, norėdami atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.

Tikrai dažnai arba nepakeliamas atlyginimas, arba siūlomos kitos skatinimo priemonės, numatytos Valstybės tarnybos įstatyme – padėka, vardinė dovana arba papildomos atostogų dienos.

Pasak M. Skačkausko, tarnautojai, gavę vertinimą „labai gerai“, dažniau sulaukia padėkos nei atlyginimo pakėlimo.

„Tikrai dažnai arba nepakeliamas atlyginimas, arba siūlomos kitos skatinimo priemonės, numatytos Valstybės tarnybos įstatyme – padėka, vardinė dovana arba papildomos atostogų dienos. Tai demotyvuoja didelę dalį tarnautojų ir darbuotojų, kai vadovas įvertina darbą labai gerai, sako: esi šaunuolis, gerai dirbai, gausi penkias atostogų dienas. Tačiau turint galvoje, kad daugelis mūsų tarnautojų turi 20 metų darbo stažą, tų atostogų ir taip turi pakankamai, jas net sunku panaudoti“, – BNS sakė Darbo tarybos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir pareiginės algos koeficientai Seime dirbančių žmonių yra mažesni nei tokias pat pareigas einančių kitų darbuotojų.

„Kai įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, politinio pasitikėjimo tarnautojams, ne tik Seimo, bet ir kitų institucijų, koeficientai pakilo labai ženkliai. Pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkų patarėjai turėjo koeficientą 14, o Seimo kanceliarijoje yra apie šimtas patarėjų, tai yra kas antras valstybės tarnautojas, nė vienas tokio neturi, nors dirba 30 metų. O neturi, nes per vertinimus negauna koeficiento pakėlimo“, – sakė M. Skačkauskas.

„Tokia situacija netenkina tarnautojų ir darbuotojų. Atrodytų, kad Seimo kanceliarija turėtų būti patraukliausia institucija iš valstybės tarnybos, palyginti su ministerijomis, kitomis įstaigomis, bet dažnai būna, kad net Seimui atskaitingos institucijos turi aukštesnius koeficientus negu mūsų tarnautojai“, – teigė jis.

Padėjėjai verti didesnių algų

Už Seimo kanceliariją atsakingas parlamento vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė jau paprašęs savo komandos nariams didinti algas.

„Tai žinoma. Žmonės dirba tikrai labai daug, jie savo atlyginimą užsidirba gerokai didesnį nei gauna. Jie verti tikrai daug“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, politinio pasitikėjimo tarnautojai dirbdami Seimo nariui neskaičiuoja darbo valandų ir krūvio.

Ir jis, ir opozicijai priklausantis Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad Seimas, gruodį skirdamas papildomų lėšų kanceliarijai, nurodė, jog jos turi būti numatytos politinio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokesčiui didinti.

„Valdyba tik įgyvendina Seimo valią, kurią jis išreiškė gruodžio mėnesį“, – BNS sakė A. Mazuronis.

„Darbietis“ taip pat jau pasiūlė jo komandos nariams taikyti didesnius pareiginės algos koeficientus ir vylėsi, kad jie į rankas gaus kokiais 200 eurų daugiau.

Seimo nario padėjėjo atlyginimas į rankas yra 650–700 eurų. Tai nėra ta suma, už kurią galėtumei rasti rašantį žmogų.

Ir P. Saudargas, ir A. Mazuronis tvirtino, kad kai kuriems politinio pasitikėjimo tarnautojams Seime anksčiau taikyti mažesni koeficientai nei įstatyme numatyti, todėl šis didinimas buvo būtinas.

„Dabar jie pirmą kartą realizuoti tokie, kokie turėtų būti“, – teigė P. Saudargas.

„Seimo nario padėjėjo atlyginimas į rankas yra 650–700 eurų. Tai nėra ta suma, už kurią galėtumei rasti rašantį žmogų“, – sakė A. Mazuronis.

Anot P. Saudargo, iš papildomų poros milijonų keli šimtai tūkstančių eurų liks ir Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams didinti.

„Sutinku, kad ir jiems reikia didinti, palyginti su ministerijų darbuotojais, jų koeficientai mažesni, nors Seimas, kaip ir vyriausia institucija, ir čia dirbti turėtų kvalifikuoti darbuotojai“, – BNS sakė P. Saudargas.

A. Mazuronis teigė, kad Seimo valdyba detaliai panagrinės, kiek iš tiesų uždirba parlamento tarnautojai.

„Seimo kanceliarija gauna ne tik pareiginę algą, bet ir priedus. Matyt, reikėtų būti sąžiningiems iki galo ir žiūrėti ne tik koeficientų vidurkius, bet ir galutinę sumą, kuri išmokama mėnesio pabaigoje“, – tvirtino jis.

Seimo kanceliarijos duomenimis, sausį čia dirba 431 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, 233 karjeros valstybės tarnautojai,168 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

„Jis (pareiginės algos bazinio dydžio kėlimas procentais – ELTA) būtų adekvatus, jei algos būtų sutvarkytos. Reikia pripažinti, kad pirmos pakopos darbuotojo bei vadovo algos ir turėtų skirtis (...), tačiau tuos skirtumus reikia tvarkyti. Atotrūkis tarp uždirbančių dideles ir mažas algas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES“, – Eltai komentavo jis.

A. Lazutka pažymėjo, kad esant itin dideliam atotrūkiui tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, procentinis atlygio didėjimas ir toliau išlaiko nelygybę.

„Taigi svarbu, nuo kokio dydžio tie atlyginimai didinami. Jeigu skirtumai tarp užimančio aukštas ir žemesnes pareigas yra ir taip dideli, tuomet didinant atlyginimus procentais jie yra išsaugomi, ir tai jau tampa problema“, – sakė jis.

Anot sociologo, algų skirtumai turėtų būti valstybės sistemiškai peržiūrėti ir pagrįsti.

„Valstybei reikėtų apsispręsti dėl atlyginimų skirtumų ir jų santykio, koks jis turėtų būti, ir paskui, nustačius tas algas, visiems jas didinti procentais. Tačiau tie skirtumai turi būtų sistemiškai apgalvoti ir pagrįsti. O dabar yra gerokas chaosas“, – tikino R. Lazutka.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kuriuo pareiginės algos bazinis dydis kitąmet siektų 177 eurus. Palyginti su šiuo metu galiojančiu, jis didėtų 0,6 proc.

Šiemet pareiginės algos dydis siekia 176 eurus.

Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.

Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikia apie 21 mln. eurų per metus.

Šiuos siūlymus prieš kelias savaites pateikė komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, iš viso prašantis finansavimą švietimui kitąmet didinti virš 70 mln. eurų. 

Komiteto siūlymai leistų didinti dėstytojų atlyginimus 10 proc., nors akademinė bendruomenė prašė kelti algas bent dukart tiek.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovė Lina Leparskienė pabrėžė, jog derybose su Vyriausybe akademinė bendruomenė prašė kitąmet kelti atlyginimus bent 20 procentų bei nustatyti įsipareigojimą, kad per porą metų pradedantieji mokslininkai uždirbtų 1,5 vidutinio mėnesinio atlyginimo.

„10 procentų tik išlaiko esamą situaciją augant BVP. Mokslininkai ir toliau lieka vieni mažiausiai gaunančių viešajame sektoriuje darbuotojų“, – pabrėžė L. Leparskienė.

„Taip, buvo pradinis noras 20 procentų, bet derybose pasiektas konsensusas – 10 procentų. Remiamės derybų rezultatais“, – patikino komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos anksčiau skelbė svarstančios galimybę jungtis prie pedagogų profsąjungų planuojamo streiko, jei nepavyks rasti sutarimo su ministerija dėl papildomų lėšų.

Komiteto nariai taip pat vienbalsiai pritarė ir siūlymui 2020 metų valstybės biudžete skirti papildomus 26 mln. eurų mokytojų atlyginimų koeficientų didinimui.

Opozicijos atstovas Gintaras Steponavičius tvirtino, kad trūkstamus pinigus būtų galima numatyti iš etatiniam apmokėjimui skiriamų lėšų, nes tai „yra tiesesnis kelias į atlyginimų didinimą“.

Švietimo ministerija įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numato papildomai skirti 55,5 mln. eurų, sutartyje su švietimo profesinėmis sąjungomis tam buvo įsipareigota skirti dvigubai daugiau – beveik 118 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pasiūlė rezervuoti biudžete ir papildomus 6 mln. eurų, jei Seimas apsispręs dvigubai didinti nemokamų bakalauro studijų vietų skaičių, per 8 mln. eurų – aukštųjų mokyklų neakademinio personalo atlyginimams, kultūros paso programai numatyti ne 2, kaip dabartiniame biudžeto projekte, o 4,5 mln. eurų.

Komitetas pritarė dar vienam E. Jovaišos siūlymui ir prašo Vyriausybės kitąmet skirti papildomus 10,3 mln. eurų mokytojų specialistų padėjėjų apmokėjimui, šiemet pakėlus jų atlyginimų koeficientus. Savivaldybių asociacija prašė apie 20 mln. eurų.

ŠMSM kancleris Tomas Daukantas pripažįsta, kad didesnis finansavimas leistų pritraukti kvalifikuotesnių padėjėjų.

„Bet kiek yra tekę bendrauti su savivaldybėmis, įvertinus šią dalį, įvertinus tai, kad yra savarankiška funkcija, savivaldybės tai mato kaip paspirtį“, – pabrėžė jis.

Policijos departamento 2015 metais pristatytoje iniciatyvoje „Programa 1000“ žadėta siekti, kad tokį atlyginimą pareigūnai gautų 2019-aisiais. Vėliau ketinimai nukelti į 2020-uosius.

Šiemet pirminės grandies policininkų alga vidutiniškai siekia 750 eurų. Policijos departamentas sako nepaskaičiavęs, kiek pareigūnų algos siektų pagal šiuo metu planuojamus asignavimus, tačiau tai tikrai nebus tūkstantis eurų.

„Jei nebus skirta trūkstamo finansavimo, „Programa 1000“ nebus įgyvendinta“, – sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Jo komentarą BNS perdavė policijos atstovė spaudai Revita Janavičiūtė.

Policijos duomenimis, įgyvendinti programai papildomai reikia 39,5 mln. eurų.

Šiemet vidurinės grandies pareigūnai vidutiniškai uždirba 900 eurų, aukštesnės grandies pareigūnai – 1,2 tūkst. eurų.

„Nuo „Programos 1000“ įgyvendinimo pradžios buvo teigiama, kad policija pajėgi iš savo vidinių resursų įgyvendinti du pakėlimo etapus, tačiau mums iš dalies pavyko įgyvendinti tris etapus“, – teigė L. Pernavas.

Šiemet pirminės grandies policininkų alga vidutiniškai siekia 750 eurų.

„Siekiant toliau įgyvendinti „Programą 1000“ turi būti skiriami papildomi asignavimai iš biudžeto, tačiau jų neskiriama. Policija vienintelė Vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaiga, kurios finansiniai asignavimai 2020 metais dar nepasiekė 2008 metų lygmens“, – pridūrė jis.

Įgėlė dėl prabangių automobilių

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad policininkų algų kėlimas yra „mūsų bendras tikslas ir to mes tikrai siekiame“, tačiau pabrėžė, kad pati policija daug metų darbo užmokesčio fondui skirtus pinigus bando nukreipti į materialinės bazės gerinimą, tai yra automobilių ar kitokios technikos įsigijimą.

Pasak jo, „Programą 1000“ įmanoma įgyvendinti policijai tinkamai subalansavus išlaidas ir prioritetus, nes asignavimai statutines įstaigas kuruojančiai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) auga.

Ministras pirmininkas taip pat įgėlė policijai dėl perkamų prabangių automobilių.

„Ar prabangos mokestį už tokią mašiną reikėtų mokėti, ar ne, jeigu kažkada toks atsirastų? Tai čia klausimai yra“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė BNS sakė, kad nuo 2016 metų dirbanti Vyriausybė įgyvendino siekį 30 proc. padidinti policijos pareigūnų atlyginimus.

Ji tvirtino, kad policijos pareigūnų atlygis už darbą turi būti tinkamas, bet pabrėžė, jog algos turi tolygiai didėti visam viešajam sektoriui.

Kitąmet policijai – mažiau pinigų

Policija atmeta priekaištus dėl netinkamo finansų skirstymo ir sako, kad dabar turės dar mažiau galimybių kontroliuoti savo pinigus, nes 2020-ųjų valstybės biudžete Vidaus reikalų ministerija perima jų asignavimų „eilutę“.

2020 metų biudžete visų ministerijai pavaldžių įstaigų asignavimai pirmą kartą bus priskirti jai pačiai. Anksčiau VRM buvo priskirti visų, išskyrus policiją, biudžetai.

„Tokį sprendimą vertiname neigiamai. Iki šiol policija, kuri vienintelė turėjo biudžetą mažesnį nei 2008 metais, finansine prasme tvarkėsi puikiai, nuolat gerino aprūpinimą ir didino darbo užmokestį, sistemingai siekdama įgyvendinti „Programą 1000“, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2020 metų pabaigos“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras.

Vyriausybė siekė padidinti savo įtaką skirstant policijos pinigus, argumentuodama tuo, kad politikai turi taisyti tarp statutinių įstaigų išliekančius didelius aprūpinimo ir algų skirtumus.

Vidaus reikalų ministerijai perimant policijos biudžeto kontrolę, jos asignavimus kitąmet Vyriausybė siūlo didinti nuo 485,7 mln. eurų iki 796,5 mln. eurų.

Šiemet policijai buvo skirta 235,9 mln. eurų, kitąmet ministerija jai planuoja numatyti beveik keturiais milijonais mažiau – 232,1 mln. eurų.

VRM teigia, kad tai susiję su tuo, jog už migracijos funkcijas nuo šiemet liepos visiškai atsakingas Migracijos departamentas.

Ministerijos biudžetas taip pat auga dėl Europos Sąjungos (ES) paramos ir planų didinti visų pareigūnų algas.

Po pernykščio mokytojų streiko inicijuotoje strategijoje numatyta didinti atlyginimus pedagogams ir kitų sektorių darbuotojams, taip pat per kelerius metus į prieškrizinį lygį grąžinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos didžiosios dalies biudžetininkų algos.

Vyriausybės duomenimis, strategijai įgyvendinti kitąmet prireiks daugiau nei 300 mln. eurų. Tačiau dokumentui nepritarė darbo grupėje dalyvavusios profsąjungos, teigusios, kad algų augimą labiausiai pajus vadovai, o ne mažiausiai uždirbantieji.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad strategija rodo „labai aiškius įsipareigojimus iš šios Vyriausybės“ ir „leis užtikrinti ilgalaikį viešojo sektoriaus finansavimą, tvarų finansavimą nepriklausomai nuo to, kaip keisis politinės valdžios šalyje“.

„Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimas taip pat vieningai pritars ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijoje numatytiems principams ir pagrindiniams prioritetams“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Plane siūloma bazinį darbo užmokesčio dydį, pagal kurį skaičiuojamos visų biudžetininkų algos, į prieškrizinį lygį grąžinti per dvejus metus, o vėliau kasmet didinti mažiausiai po 2 procentus.

Strategijoje numatytas konkretus algų didinimas pagal sektorius kitiems metams, o vėlesniam algų kėlimui numatytos tendencijos.

Plane numatyta kitąmet nuo 10 iki 15 proc. didinti pedagogų, dėstytojų bei mokslo darbuotojų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, mažiausiai uždirbančių vidaus tarnybos statutinių pareigūnų algas ir nuosekliai jas kelti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Strategijoje taip pat numatyta, kad mažiausia kvalifikuoto darbuotojo pareiginė alga 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. VDU, o 2025 metais – ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojų vidutinė alga 2020 metų viduryje būtų ne mažesnė nei 3,25 tūkst. eurų, o slaugytojų – ne mažesnė kaip 1,6 tūkst. eurų. Ateityje ketinama jų algas didinti taip, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU.

Taip pat žadama mažinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčių skirtumus.

Strategijoje siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio 2021 metais neturėtų viršyti penkių kartų.

Plane numatomas ir siekis 2021 metais biudžetininkų algos kintamąją dalį sumažinti nuo 50 proc. iki 30 proc. algos, tuo pačiu didinant nekintamų koeficientų viršutines ribas.

Strategijoje taip pat numatytas ketinimas dalį biudžetininkų algų augimo siekti su pasiekiamais rezultatais.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritarė strategijai, nors jos atstovai dalyvavo darbo grupėje. Ji teigia, kad strategija nenumato, kad pirmiausiai darbo užmokestis būtų didinamas mažiausiai uždirbantiesiems, o daugiausiai naudos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą.

„Labai gaila, kad tokia pozicija yra po keleto mėnesių intensyvaus darbo kur dalyvavo ir profesinės sąjungos, ir mokslininkai, ir ekonomistai, ir nevyriausybininkai, ir vyriausybės atstovai - tai yra visos suinteresuotos pusės ilgai diskutavo, ieškojo geriausių sprendimų ir tą projektą parengė. (...) Pateiktose gairėse aiškiai yra matyti kelios pozicijos. Tai yra pirmiausiai kalbama būtent apie mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų, turinčių žemiausias kategorijas, atlyginimų kėlimą, apie medikų, mokytojų, socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų - įvardijamos ir proporcijos ir procentai. Taip pat siūlomas sprendimas indeksuoti atlyginimus, priklausomai nuo infliacijos ir taip pat atstatinėti bazinį dydį. Visi tie suformuoti lūkesčiai yra tam tikras kompromisas“, - antradienį LRT „Ryto garsams“ sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, strategija dar bus taisoma ir savo siūlymus galės teikti visos suinteresuotos grupės.

„Jeigu manoma, kad projektas taisytinas, tai dabar bus išorės derinimas, kur bus supažindinama ir visuomenė, ir institucijos, galės teikti konkrečius pasiūlymus. Tai aš manau, kad racionalus kelias yra ne sakyti, kad stabdom viską ir vėl pradėkim nuo pradžių, o tiesiog teikti pasiūlymus“, - sakė S. Svernelis.

Keli šimtai mokslininkų išplatino viešą kreipimąsi, kuriame išreiškė savo nepritarimą Vyriausybės rengiamai viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai ir ragino stabdyti jos teikimą Seimui.

Mokslininkai sako, kad, įgyvendinus šią strategiją, atlyginimai daugiausiai kiltų aukščiausio rango valdininkams ir įstaigų vadovams, o ne mažiausiai uždirbantiems.

Anot profsąjungos, pernai derantis dėl papildomų 3,5 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD),  sutarta, kad atlyginimai visiems bus pakelti po maždaug 100 eurų.

„Visgi dabar ima atrodyti, kad PAGD kol kas vadovaujantis Kęstutis Lukošius arba pamiršo šiuos įsipareigojimus, arba mano, jog jo nuomonė yra svarbesnė už Vyriausybės vadovų. Ugniagesių bendruomenė nesirengia taikstytis su tokia situacija“, – pranešime cituojamas profsąjungos vadovas Saulius Džiautas.

Kreipimesi į PAGD pareigūnai teigia, kad juos pasiekė informacija, jog skirtingiems pareigūnams atlyginimas bus didinamas taikant skirtingus koeficientus, o tai profesinėms sąjungoms nėra priimtina.

„(...) ar nebus taip, kad didesniu darbo užmokesčio galiausiai džiaugsis tie, kurie yra kuo nors nusipelnę vadovui ar vadovybei?“ – kalbėjo S. Džiautas.

Ar nebus taip, kad didesniu darbo užmokesčio galiausiai džiaugsis tie, kurie yra kuo nors nusipelnę vadovui ar vadovybei?

Rašte departamentui profesinė sąjunga reikalauja įkurti bendrą darbo grupę, kuri parengtų darbo užmokesčio didinimo ugniagesiams gelbėtojams metodiką ir numatytų kuo skubesnius jos įgyvendinimo terminus.

PAGD akcentuoja, kad pareigūno atlyginimas susideda ne tik iš jo pareigybei priskirto koeficiento, bet ir kitų faktorių, o tai sunkina galimybę kelti algas visiems ugniagesiams vienodai.

Vis dėlto departamentas pabrėžė, kad vidutinė pareigūnų alga šiemet vidutiniškai augs 100 eurų.

„Vidutiniškai darbo užmokestis turėtų padidėti 100 eurų, tačiau reikia įvertinti tai, kas sudaro darbo užmokestį: pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą“, – BNS sakė PAGD atstovė spaudai Kristina Kurminienė.

„Darbo užmokesčio didėjimas numatomas, tačiau jis kiekvienam pareigūnui bus individualus ir skirtingas dėl turimos pareiginės algos, priedų, viršvalandžių ir kitų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vidaus tarnybos statutas numato koeficientų didinimo galimybes ir teisės aktais nustatytas darbo užmokesčio didinimo procedūras“, – pridūrė ji.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų statutinių pareigūnų Lietuvoje. Jų vidutinė alga pernai siekė beveik 620 eurų „į rankas“.

Šiemet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento biudžetas siekia 111,5 mln. eurų – tai yra 11,5 mln. eurų daugiau nei pernai.