Naujos sudėties valdyba antradienį patvirtinta visuotiniame „Amber Grid“ akcininkų susitikime, per „Nasdaq“ biržą pranešė valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“.

Ketverių metų kadencijai nepriklausomais valdybos nariais išrinkti P. L. Healthas (Peteris Lofas Helthas) ir A. Feindtas (Aleksanderis Feintas), „Epso-G“ nominuoti Paulius Butkus ir D. Kašauskas bei valstybės tarnautojas Karolis Švaikauskas.

P. L. Healthas užima strateginio automatizavimo programos vadovas sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos įmonėje „Falck“, anksčiau yra dirbęs Danijos energetikos įmonėje „Orsted“.

Tuo metu A. Feindtas dirbo energetikos bendrovėse „Shell“, „MAN Energy Solution“, ėjo valdybos pirmininko pareigas Vokietijos „Maritime LNG Plattform“, vadovavo Europos Sąjungos Atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų pramonės aljanso valdybai.

D. Krašauskas „Epso-G“ užima finansų ir veiklos planavimo vadovo, P. Butkus – plėtros ir inovacijų vadovo pareigas.

K. Švaikauskas Energetikos ministerijoje vadovauja Energetikos konkurencingumo grupei.

Ankstesnėje kadencijoje „Amber Grid“ valdybai vadovavo Dalius Svetulevičius, be K. Švaikausko ir P. Butkaus, joje dirbo Sigitas Žutautas bei Ignas Degutis.

Energetikos ministerijos valdomam holdingui „Epso-G“ priklauso 96,58 proc. „Amber Grid“ akcijų.

„Alvora“ ketvirtadienį pranešė Generalinės prokuratūros paprašiusi pradėti ikiteisminį tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vadovaujant prokurorams jau nuo 2022 metų liepos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Alvoros“ dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, įmonėje kovo pabaigoje teisėsauga atliko kratas. 

„Energetikos ministras, „Amber Grid“, „Epso-G“ bei VERT atsakingi asmenys viešojoje erdvėje sąmoningai skleidė informaciją, jog „Alvora“ yra nepatikima, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad GIPL dujotiekio metu neva buvo naudojamas draudžiamas rusiškas plienas, o „Alvora“ neva sąmoningai įgijo ir sumontavo rusiškos kilmės jungiamąsias detales GIPL dujotiekyje“, – teigiama bendrovės pranešime.

Pasak „Alvoros“ generalinio direktoriaus Vaido Kazlausko, melagingą informaciją viešai skleidžia GIPL projekto peripetijas gerai išmanančių institucijų atstovai, o pačios institucijos, jo teigimu, siekia kryptingai formuoti nuomonę, kad „Alvora“ pažeidė sutartį. 

Bendrovė „linčo teismu“ taip pat pavadino ministro Dainiaus Kreivio antradienį BNS išsakytus teiginius apie „Alvoros“ dokumentų klastojimą.

Energetikos ministras, „Amber Grid“, „Epso-G“ bei VERT atsakingi asmenys viešojoje erdvėje sąmoningai skleidė informaciją, jog „Alvora“ yra nepatikima, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (...)

 

Atsakomybę dėl dujotiekyje sumontuotų rusiškų detalių „Alvorai“ verčia ir „Epso-G“ grupės bendrovė „Amber Grid“.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. VERT taip pat konstatavo, jog „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas, o VERT vadovas teigė, jog atliekant tyrimą „Alvoros“ veiksmai ir atsakomybė nebuvo vertinama.

„Alvora“: detalių gamyboje naudotos rusiškos žaliavos

„Alvora“ teigia, jog pagal šių metų kovą iš Lenkijos detalių gamintojos „Tasta Armatura“ gautus sertifikatus jos detalėse buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos – taip ant detalių esą atsirado ir rusiškos žymės.

„Iki pat tuomet, kai „Tasta“ „Alvorai“ pateikė jungiamosios detalėms gaminti naudotų žaliavų sertifikatus, „Alvora“ nežinojo, nenumanė ir net negalėjo numanyti, (...) kad jos galimai buvo pagamintos naudojant rusiškos kilmės žaliavas“, – pranešime teigė „Alvora“.

Bendrovė tikina, jog GIPL statybų metu „Amber Grid“ tik rekomendavo nenaudoti rusiškos kilmės medžiagų, bet projekto saugumo plane tokio draudimo nebuvo.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone žiniasklaida pranešė dar 2020 metais. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Vėliau tyrimų žurnalistai rašė apie įtarimus dėl GIPL galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Bendrovės turtą teismas buvo areštavęs balandžio 11 dieną, kai priėmė GIPL užsakovės „Amber Grid“ ieškinį jai siekiant  iš „Alvoros“ priteisti beveik 5 mln. eurų žalos dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių ir netinkamai įvykdytos šimtamilijoninės sutarties.

Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS teigė, kad šis teismo sprendimas neviešai nagrinėjamoje byloje nėra galutinis ir jo nekomentavo. 

Pasak bylą nagrinėjančios teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pateikus skundą, buvo panaikintos.

„Esame įsitikinę, kad visas kontrakto dėl GIPL dujotiekio sąlygas išpildėme pagal sutartį, nors užsakovas mūsų argumentų nebegirdi, kompromisų neieško ir savo veiksmais tiesiogiai kenkia verslui, todėl džiaugiamės, kad visame mums viešai mėtomų kaltinimų fone teismas vis dėlto išgirdo ir įsiklausė į mūsų argumentus“, – „Alvoros“ pranešime teigė bendrovės vadovas Vaidas Kazlauskas.

Esame įsitikinę, kad visas kontrakto dėl GIPL dujotiekio sąlygas išpildėme pagal sutartį, nors užsakovas mūsų argumentų nebegirdi, kompromisų neieško ir savo veiksmais tiesiogiai kenkia verslui (...)

 

Jo teigimu, „Alvora“ viešojoje erdvėje esą yra pateikiama kaip kalta „be jokių kaltės įrodymų“, o teismui areštavus jos turtą įmonė negalėjo vykdyti jokių atsiskaitymų bei įsipareigojimų už daugiau nei už 100 mln. eurų pasirašytų rangos sutarčių.

Kovo viduryje skelbta, kad žiniasklaidai paviešinus apie dujotiekyje sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto užsakovė „Amber Grid“ pareikalavo „Luminor“ banko išmokėti „Alvorai“ suteiktos garantijos lėšas – 5,8 mln. eurų – ir inicijavo jos įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Portalui „15min“ paskelbus ir įmonei nustačius dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ 2023 metų birželį kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šių metų sausį „Amber Grid“, reikalaudama ištaisyti trūkumus, pateikė pretenziją rangovei dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių.

Bendrovė taip pat pareikalavo, kad „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks keturių „Luminor“ suteiktų garantijų, kurių bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

„Amber Grid“ teigia rengianti detalių pakeitimo planą bei skelbs tarptautinį rangovo konkursą – naujas rangovas turės sumontuoti naujas jungiamąsias detales. 

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

„Statybos techniniame reglamente ir GIPL rangos sutartyje aiškiai įvardinta, jog už detalių atitiktį ir dokumentus yra atsakingas rangovas. Esant tokiai teisinei rangovo atsakomybei, ginant tiek bendrovės, tiek ir vartotojų interesus, privalome užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkančios dujotiekio dalys būtų pakeistos būtent rangovo sąskaita“, – „Amber Grid“ pranešime trečiadienį sakė bendrovės vadovas Nemunas Biknius.

„Kai kurie VERT išvadose pateikiami teiginiai, bendrovės požiūriu, ne visiškai atitinka faktines aplinkybes, todėl „Amber Grid“ planuoja VERT sprendimą skųsti teismui“, – pridūrė jis.

Anot „Amber Grid“, jos iniciatyva atlikto vidinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad rangovas „Alvora“ netinkamai vykdė savo pareigas, o daliai jungiamųjų dalių neturint tinkamų sertifikatų dėl to kreiptasi į prokuratūrą.

„Amber Grid“ pakartojo, jog 123 tinkamų sertifikatų neturinčios GIPL detalės bus keičiamos „Alvoros“ lėšomis.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

VERT patikrinimo išvadose taip pat konstatavo, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL statybas.

Atsakomybę dėl dujotiekio detalių „Alvorai“ verčia ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis dėlto jis pripažino, jog statant dujotiekį trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo ir klastojimo atvejų“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.

„Mano manymu, priežiūros turbūt ypatingai vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“.

 

D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.

„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – BNS teigė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.

„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.

„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Energetikos rinkos reguliuotojas neplaninio GIPL statybos tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau sakė, kad tokia gamykla galėtų būti prijungiama tiesiogiai prie elektros perdavimo, o ne skirstomųjų tinklų.

Elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ teigimu, prie jos tinklų gali jungtis vartotojai, kurių leistina galia yra bent 10 megavatų (MW) arba juos atsisakė prijungti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO prie savo tinklo jungia vartotojus, kurių įrenginių galia – iki 15 MW.

„Aptariamos gamyklos („Rheinmetall“ – BNS) ar bet kurio kito didelio vartotojo atveju nėra jokių ribojimų prijungimui prie perdavimo tinklo, tačiau nuo konkrečios vietos ir vartotojo poreikių priklauso, kiek kainuos ir kiek laiko truks prijungimo darbai“, – komentare BNS teigė įmonė.

Prisijungti prie perdavimo tinklo norintis vartotojas galėtų pats pasirinkti, ar tam būtinas linijų, pastotes ar kitą infrastruktūrą pastatys pats, ar užsakys tai padaryti „Litgrid“. Anot operatorės, patys vartotojai tokius darbus paprastai atlieka per 1–2 metus.

Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką.

 

Tuo metu dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ BNS informavo, kad ruošiantis gamyklos statyboms ji turėtų parengti specialųjį planą, nustatytų servitutus ir specialiąsias sąlygas, suformuotų sklypus bei pakeistų jų paskirtį, kad juose būtų galima pastatyti dujų skirstymo stotį, kitą infrastruktūrą.

Pasak įmonės, prireikus būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir sistemos projektavimas. Be to, pasirinktas rangovas turėtų nutiesti magistralinio dujotiekio atšaką, kelius, jei reikės – pastatyti dujų skirstymo stotį, įrengti elektros liniją.

„Galiausiai – sujungti kliento sistemą su dujų perdavimo sistema“, – komentare BNS teigė „Amber Grid“.

„Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką ir užsisakyti dujų transportavimo paslaugas visu įsipareigojimo laikotarpiu pagal prijungimo sutarties sąlygas“, – teigė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ nurodė, jog nuo jos įsteigimo 2013 metais nėra prijungusi atskirų pramonės gamyklų prie savo sistemos, o paskutinę naują dujų skirstymo stotį, iš kurios vystomas dujų tinklas, pastatė 2016 metais Tauragėje, to paprašius pieno perdirbimo bendrovei.

„Iš jos dujos tiekiamos į ESO tinklus, o pagrindinė suinteresuota šalis, siekusi, kad būtų pastatyta stotis, buvo pieno perdirbimo įmonė“, – teigė įmonė.

Vyriausybės atstovai patvirtina, jog viena svarstomų vietų „Rheinmetall“ gamyklai – minėta teritorija Radviliškio rajone,  tačiau jie sako, kad didžiulė gamykla būtų nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų – tikėtina, toliau nuo Baisogalos. 

„Litgrid“ teigimu, arčiausiai esančios jos pastotės dabar yra 14 kilometrų nuo Baisogalos nutolusioje Šeduvoje ir už 15 kilometrų esančiuose Gudžiūnuose (110 kV) bei Šiauliuose ir Panevėžyje (330 kV).

„Amber Grid“ nurodė, kad magistralinis dujotiekis nuo potencialių gamyklos sklypų nutolęs per 20 kilometrų – jis nutiestas ties Radviliškio ir Pakruojo rajonų riba.

Gynybos ekspertai ir pramonės atstovai BNS anksčiau yra sakę, kad pasirinktoje gamyklos vietoje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas teigė, jog metalurgijos gamyklai bus reikalingos aukštakrosnės, kurioms reikia daug elektros ir dujų.

A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę Radviliškio rajone renkamasi, nes joje pavyktų užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.

V. Sabaliauskas teigė, jog tokiems gamintojams nebūtina labai gera geležinkelio infrastruktūra, tačiau turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai praėjusį antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradeda derybas dėl investicijų sutarties.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau pasirašė įsakymą, leidžiantį pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės. Pasak jos, sutartyje turėtų atsispindėti būsimos „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti jau šiemet.

„Pakeitimas neatliekamas per greitą laiką, tam reikia suorganizuoti tarptautinį viešąjį pirkimą, tada susidėlioti šitos sistemos pakeitimus, grafiką su rinka ir tada atlikti pakeitimus. Tai tikrai užtruks metus laiko ar daugiau“, – žurnalistams penktadienį sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. 

Jo teigimu, bendrovė pradėjo rengi detalių keitimo rangovo konkurso dokumentus – juos planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį.

Tuo metu detalių keitimo planas, anot N. Bikniaus, VERT turi būti pateiktas iki gegužės 31-os dienos.

Pasak „Amber Grid“ vadovo, detalių keitimo darbai bus organizuojami taip, kad jų metu dujotiekis galėtų veikti nemažinant pralaidumo. 

 Mes dirbsime, kad apribojimų rinkai būtų kaip įmanoma mažiau, o galbūt jų nebūtų visai.

 

„Mes ieškome geriausių technologinių sprendimų, tame tarpe ir apvadinių linijų. (...) Mes dirbsime, kad apribojimų rinkai būtų kaip įmanoma mažiau, o galbūt jų nebūtų visai“, – sakė N. Biknius.

„Mes šiuo metu dar skaičiuojame“, – teigė jis, paklaustas, ar keičiant detales gali būti sumažintas jo pralaidumas.

„Amber Grid“ atsakomybę verčia „Alvorai“

VERT konstatavus, jog „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo GIPL dujotiekio statybas, N. Biknius kartoja, jog už tokią situaciją atsakinga pagrindinė projekto rangovė „Alvora“.

„Matome akivaizdžią rangovo atsakomybę ir bandymus įdiegti detales, kurios neturi tinkamų dokumentų“, – teigė N. Biknius.

„Ir pagal sutartį, ir pagal teisės aktus už tinkamą detalių parinkimą, tinkamą jų instaliavimą yra atsakingas rangovas“, – kalbėjo jis.

„Amber Grid“ vadovas teigė, kad planuojamos keisti 123 detalės nekelia rizikos bei atitinka projektinius reikalavimus, tačiau „dokumentai, kurie yra pateikti bendrovei, nėra suderinami su šiomis detalėmis“.

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

„Taryba priėmė sprendimą įpareigoti „Amber Grid“ pakeisti (...) GIPL jungiamąsias detales“, – žurnalistams penktadienį sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Jo teigimu, turės būti keičiamos 123 dujotiekyje sumontuotos jungiamosios detalės, kurios, kaip nustatė tarybos komisija, neturi kilmę ir kokybę patvirtinančių dokumentų.

Pasak VERT pirmininko, keistinos detalės buvo pagamintos iš plieno, kuris dujotiekio statybų metu negalėjo būti naudojamas Europos Sąjungoje (ES) ir neatitiko kilmės sertifikatų.

„Nuvalius tas detales buvo matyti rusiški rašmenys, kirilicos rašmenys, netgi ir su tam tikrų gamyklų, kurios yra Rusijoje, (...) logotipais“, – teigė R. Pocius.

„Iš tos informacijos, kurią tikrinimo komisija pamatė ant nuvalytų detalių, galima formuoti tokią nuomonę, kad tos detalės gali būti pagamintos Rusijoje. Patvirtinti 100 proc. to negalime, kadangi detalės kilmės šalį patvirtina sertifikatai. Tačiau iš tos informacijos, kuri buvo, galima susiformuoti poziciją, kad jos yra rusiškos kilmės“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė.

Pasak R. Pociaus, detalių keitimo kaštai negalės būti įskaičiuojami į reguliuojamų paslaugų kainas.

„Vartotojai dėl to jokių papildomų kaštų negali patirti – tokį sprendimą taryba irgi priėmė“, – kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat įpareigota per tris mėnesius pateikti ekspertų nuomonę apie saugų GIPL  naudojimą, kol bus pakeistos nurodytos detalės.

„GIPL jau du metus yra saugiai, patikimai eksploatuojamas, nėra užfiksuota kažkokių įvykių, kurie leistų abejoti dėl dujotiekio saugaus ir patikimo eksploatavimo“, – teigė R. Pocius, atsakydamas į klausimą, ar GIPL yra saugus naudoti.

Jo teigimu, „Amber Grid“ taip pat yra informavusi VERT apie atliktą dujotiekio patikrą, kurios metu „kažkokių kritinių elementų bent jau šiam momentui“ nenustatyta.

Pasak R. Pociaus, iš viso GIPL dujotiekyje sumontuotos 1022 jungiamosios detalės. Likusios 899 detalės, anot jo, taip pat turės būti patikrintos pagal su VERT suderintą metodiką, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams bei tarybos specialistams.

Anot R. Pociaus, VERT patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą jo montavimo metu, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino dujotiekio statybos metu naudojamų „statybos produktų, įrenginių kokybės ir kontrolės“.  

VERT taip pat prašys  Statybos sektoriaus vystymo agentūros įvertinti poreikį peratestuoti GIPL statyboje dalyvavusius darbuotojus.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį atmetė „Alvoros“ skundą, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Pasak jos, „Alvora“ prašė teismo panaikinti vyriausybinės komisijos 2023 metų rugpjūčio 24 dienos posėdžio protokolo dalį, kuria pripažinta, kad „Amber Grid“ numatoma pasirašyti dujų perdavimo sistemos objektų priežiūros, remonto ir avarinio remonto sutartis su „Alvora“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Byla buvo nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl daugiau informacijos teismas neteikia. 

„Amber Grid“ BNS pranešė, kad rugpjūtį komisijai, o rugsėjį – ir Vyriausybei neleidus pasirašyti sutarties su „Alvora“ pernai lapkritį ji pasirašyta su antros vietos laimėtoja bendrove „MT Group“. Pagal trejų metų trukmės 1,9 mln. eurų vertės sutartį įmonė remontuos dujotiekius, juos prižiūrės, greitai reaguos į kritinius defektus ar įvykus incidentams.

Vyriausybės Spaudos tarnyba BNS pranešė, kas Ministrų kabineto sprendimas dėl sutarties su „Alvora“ buvo priimtas pernai rugsėjo 13 dieną – jis patvirtino komisijos išvadą, kad būsima sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Amber Grid“ prašymu „Alvora“ įtraukta iki 2027 metų kovo 14 dienos dėl esminio GIPL statybos rangos sutarties pažeidimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Alvora“ BNS kol kas nekomentavo, ar skųs sprendimą.

„Alvora” dėl sprendimo skundimo apsispręs per teisės aktuose numatytą apskundimo terminą“, – rašoma įmonės komentare BNS.

Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovė „Alvora“ šią savaitę įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą trejiems metams, todėl negalės dalyvauti kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Amber Grid“ prašymu „Alvora“ įtraukta iki 2027 metų kovo 14 dienos dėl esminio GIPL statybos rangos sutarties pažeidimo, tačiau, anot VPT, įmonė gali dalyvauti kituose pirkimuose, jei įrodo, kad yra pašalinusi ankstesnius trūkumus.

Portalas „15min“ rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Pasak portalo, „Amber Grid“ sausį pateikė pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

„GIPL projekto rangovui nepašalinus dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumų ir ginant savo bei vartotojų interesus „Amber Grid“ šiandien pateikė reikalavimą bankui („Luminor“ – BNS) išmokėti GIPL garantijos lėšas. Tai pirmas žingsnis, siekiant užsitikrinti tų dujotiekio detalių, kurios neturi reikiamų sertifikatų, pakeitimą rangovo sąskaita. Pateiktas reikalavimas 5,8 mln. eurų sumai“, – teigiama pranešime.

Dėl „Alvoros“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Amber Grid“ penktadienį kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

„Amber Grid“ rengia detalių pakeitimo planą bei ruošiasi tarptautiniam konkursui, kurio metu bus atrinktas naujas rangovas konkrečių dalių keitimui.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius apie planus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą pranešė dar trečiadienį, kai Seimo Audito komitetas aiškinosi situaciją dėl GIPL.

Magistralinis dujotiekis, kuriame sumontuotos tokios nesertifikuotos detalės, negali būti eksploatuojamas.

 

Žiniasklaidai paskelbus ir įmonei nustačius dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ 2023 metų birželį kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šių metų sausį „Amber Grid“, reikalaudama ištaisyti trūkumus, pateikė pretenziją rangovei dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių.

Bendrovė taip pat pareikalavo, kad „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks keturių „Luminor“ suteiktų garantijų, kurių bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Pasak portalo „15min“, „Amber Grid“ sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Pasak „Amber Grid“ pretenzijos, ant neva Lenkijos „Tasta“ ir Rumunijos „Sara“ įmonėse pagamintų detalių nugramdžius dažus rasti Rusijos „Eterno“ gamyklos žymenys, todėl „Amber Grid“ sprendžia, kad „Alvora“ sumontavo „Eterno“ jungiamąsias detales, o tai nebuvo suderinta su užsakove.

Be to, anot pretenzijos, „Alvora“ nėra pateikusi šio Rusijos gamintojo sertifikatų, patvirtinančių, kad detalės atitinka techninį projektą ir kitus privalomus reikalavimus. Todėl kyla abejonių dėl gamybos technologijų, kontrolės procedūrų ir gaminių tinkamumo naudoti pagal paskirtį.

„Magistralinis dujotiekis, kuriame sumontuotos tokios nesertifikuotos detalės, negali būti eksploatuojamas“, – rašoma „Amber Grid“ pretenzijoje, kurią cituoja „15min“.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.