S. Šoigu antipodas

Praėjus kelioms dienoms po inauguracijos, Vladimiras Putinas pavedė Vyriausybę formuoti ligšioliniam premjerui Michailui Mišustinui. Padarytos vos kelios, tačiau esminės, personalo rokiruotės.

Keisti nuo 2020-ųjų sausio Vyriausybei vadovaujantį premjerą V. Putinui nebuvo poreikio. Iš informacinių technologijų srities į politiką atėjęs M. Mišustinas dėl savo technokratinių savybių buvo vertinamas dar iki karo.

Kad Sergejui Šoigu teks atsisveikinti su gynybos ministro postu, kuriame jis buvo nuo 2012 m., tapo akivaizdu po jam artimo gynybos viceministro Timūro Ivanovo arešto. Ilgus metus klestėjęs korupcionierius suimtas Vyriausybei skaičiuojant paskutines kadencijos dienas.

Skirtumas tarp A. Belousovo ir S. Šoigu – akivaizdus. Pastarasis, net ir nebūdamas profesionalus kariškis, mėgo dėvėti uniformą, segėti daugybę medalių, jo įpėdinis – tipiškas biurų bendruomenės atstovas. Sunku patikėti, kad A. Belousovas ūmai užsidegtų nori imituoti karo vadą – būtent toks jautėsi S. Šoigu.

65-erių A. Belousovas pastarąjį dešimtmetį buvo vienas įtakingiausių V. Putino patarėjų ekonomikos klausimais, ėjo įvairias pareigas Vyriausybėje. 2012–2013 m. jis vadovavo Rusijos ekonominės plėtros ministerijai, 1981–2006 m. dirbo ekonominės analizės ir prognozavimo srityje.

Nuo 2020 m. iki naujojo paskyrimo 2024 m. A. Belousovas taip pat buvo vicepremjeras, 2020 m. kelias savaites ėjo premjero pareigas, kai M. Mišustinas sirgo COVID-19.

Skirtingai nei statybų inžinieriaus išsilavinimą ir milžiniškų karjeros ambicijų turintis S. Šoigu, A. Belousovas – bent jau žmonių, kuriems su juo yra tekę susidurti, liudijimu, nekorumpuotas. Jis – iš sovietinio akademinio elito kilęs, gerą išsilavinimą turintis darboholikas.

Profesionalumu A. Belousovas lyginamas su Centrinio banko vadove Elvyra Nabiulina, kurios profesionalumas kol kas gelbsti rublį, o vaidmeniu istorijoje – su nacistinės Vokietijos gynybos ministru Albertu Speeru – architektu, 1942–1945 m. buvusiu reicho ginkluotės ir karinės pramonės ministru.

A. Belousovo pavardę rasime ir 2014-ųjų kronikoje: būdamas prezidento patarėju jis aktyviai palaikė Krymo okupaciją.

Atgyvena: Seulo žiniasklaida nustatė, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinius, kurie galėjo būti pagaminti pusšimtį metų, todėl yra itin nekokybiški. / EPA / EL­TA nuo­tr.

Nebeleis švaistyti?

Iki šiol Gynybos ministerijos veikla buvo nepatenkintas ne tik Kremliaus sumaniai išnaudotas, po maišto sunaikintas Jevgenijus Prigožinas, viešai reikalavęs aprūpinti frontą šaudmenimis. Objektyvūs rodikliai bylojo apie S. Šoigu institucijoje išsikerojusį neūkiškumą.

Ekonominį išsilavinimą turinčio A. Belousovo paskyrimą galima laikyti ir ženklu, kad V. Putiną pasiekė žinios apie korupciją ir lėšų švaistymą Rusijos kariuomenėje, nesutarimus tarp kariuomenės ir Rusijos gynybos pramonės, ir Kremliaus galutiniu sprendimu militarizuoti šalies ekonomiką. Tai, kad jis ryžosi atleisti S. Šoigu, su kuriuo daug metų atostogauja rengdami išvykas į laukinę gamtą, galima laikyti ženklu, jog diktatorius rimtai susirūpino kariuomenės resursais.

Anot ilgamečio Carnegie instituto struktūrų eksperto Aleksandro Baunovo, V. Putinas bandys spausti Ukrainą ne tiek nauja porcija kareivių, kiek karinės pramonės produkcija.

Naują požiūrį į agresijos planus akcentavo ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, aiškindamas, kad dabar reikalinga novatoriška Gynybos ministerija, esą „mūšio lauke laimi tas, kuris yra atviresnis naujovėms“.

Iki šiol tik Vakaruose buvo kalbama apie finansines problemas, kurių Rusijai nepavyks išvengti dėl sankcijų. Tačiau dabar iš D. Peskovo pareiškimų galima suprasti, kad neracionaliu išlaidavimu susirūpinta ir Kremliuje. Kaip viešai pastebėjo D. Peskovas, vien šiemet karinėms reikmėms Rusija skiria apie 117 mlrd. dolerių – beveik trečdalį valstybės biudžeto. Garantuoti, kad šios lėšos būtų panaudotos efektyviai, teks A. Belousovui.

Net jei skamba paradoksaliai, bene geriausiai jo paskyrimą nusakė Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko: „Kiekvienas laikas reikalauja tam tikrų savybių turinčių žmonių. Pastaraisiais metais Gynybos ministerijos biudžetas padidėjo daugiau nei dvigubai, o viskas, ką Gynybos ministerija užsako už tokias dideles pinigų sumas, turi būti suderinta su ūkio galimybėmis. Kalbant apie būtinybę paspartinti naujų modernių ginklų, naujų technologijų ir naujovių tiekimą kariuomenei, nematau geresnio kandidato, kuris galėtų organizuoti šį darbą ir pasiekti rezultatų.“

Nenumalšintas apetitas

Įklimpusi į neplanuotai ilgą karą Rusija susiduria su didžiule tuščių sandėlių problema. Nuo sovietmečio kauptose atsargose daug broko, milžiniškų investicijų reikalavę modernių ginklų projektai pasirodė esą tik paradui tinkami muliažai. Techniką, šaudmenis neracionaliai naudojant fronte, deficitas tapo dar aštresnis, o Ukrainos naudojamų Vakarų technologijų pranašumas privertė Maskvą ieškoti atsvaros.

Iranietiški koviniai bepiločiai kurį laiką leido Kremliui pasimėgauti pranašumu – ypač atakuojant Ukrainos užnugarį. Atrodė, kad artilerijos šaudmenų stygių kompensuos pagalba iš Šiaurės Korėjos. Tačiau greitai tapo akivaizdu, kad technologinėse varžybose Rusijai reikia spurtuoti ir naujieji Maskvos sąjungininkai šiuo klausimu vargiai gali padėti.

Karinių užmačių savuose regionuose turintis Teheranas ir Pchenjanas nesidalija pažangiausiomis atsargomis – taupo jas savo agresyviems planams Izraelio ar Taivano adresu.

Netiesioginiai duomenys neneigia optimistinių pareiškimų apie pernai esą išaugusią karinės pramonės gamybą, tačiau nuosekliai šią sritį nagrinėjantys ekspertai pabrėžia: Kremlius negali tikėtis stebuklų.

Iki šiol Rusijos karinė pramonė buvo priklausoma nuo užsienio, o dėl sankcijų net ir aplinkiniais keliais negalės įsivežti didelės apimties komplektuojančių detalių ar staklių. Jau dabar į statistika patenka ne nauji pagaminti modernūs tankai, bet seni, atnaujinti naudojant kitų tankų detales.

Kariškiai skundžiasi dėl vėluojančios produkcijos, kokybės problemų ir techninės priežiūros sunkumų, verslas – dėl nepagrįstų užsakovų lūkesčių ir korupcijos.

Deficito ženklu karo ekspertai laiko kad ir paprastą fronto aritmetiką: rusų apšaudymo sparta sumažėjo nuo 60 tūkst. sviedinių per dieną per pirmąjį karo pusmetį iki 10 tūkst. dabar, o artilerijos įrenginių vamzdžiai susidėvi greičiau, nei spėjama pagaminti naujų.

Siekiant modernizuoti kariuomenę, A. Belousovas gerokai naudingesnis nei jo pirmtakas. Jis dalyvavo valdant įvairius Rusijos gynybos pramonės bazės naujovių diegimo ir dronų projektus.

Pernai sausį A. Belousovas pranešė apie „Nepilotuojamų orlaivių sistemų projektą“, kuriame iki 2030 m. numatoma skirti maždaug 7 mlrd. JAV dolerių finansavimą, kad per metus būtų pagaminama po 32 tūkst. dronų, apie planus finansiškai remti dronų gamintojus, apmokyti jų konstruktorius ir operatorius. Tačiau ginklų reikia ne tik tolimai ateičiai, bet jau dabar.

Pats A. Belousovas antradienį Valstybės Dūmoje sakė, jog šalies prioritetas turi būti pergalė Ukrainoje su kuo mažesniais kareivių nuostoliais.

Modernioji SSRS versija?

A. Belousovo tėvas – Remas Belousovas, ilgamečio SSRS Ministrų tarybos pirmininko Aleksejaus Kosygino bendradarbis, garsiųjų A. Kosygino ir Liebermano reformų, kuriomis bandyta įdiegti rinkos valdymo elementus SSRS, bendraautoris.

Su tėvo idėjomis užaugęs A. Belousovas bandė jas įgyvendinti ir sugriuvus SSRS. Anot politologo Iljos Geraščinkovo, ekonominiu požiūriu jį galima laikyti gana liberaliu, moderniu. Jis galėtų modernizuoti Gynybos ministeriją, kurioje vyrauja sovietiniai standartai ir net ministras yra vertinamas kaip kariškis, o ne civilis.

Ekonomikos eksperto Vladislavo Inozemcevo nuomone, tai, kad Gynybos ministerijai vadovauti paskirtas ekonomistas, rodo, jog Kremlius dabar karinę sritį laiko nacionalinio ekonominio komplekso dalimi. Iš A. Belousovo bus reikalaujama stiprinti kariuomenę nesugriaunant ekonomikos, pakeisti požiūrį į žmones, kurie, visuotinės mobilizacijos (kol kas) neskelbiančiam Kremliui tampa deficitu.

Anot ekonomisto Igorio Lipšico, naujasis ministras sieks, kad civilinė pramonė tarnautų kariniams tikslams. Pagal tokį modelį, verslininkai prarastų veiksmų laisvę, o vietoj pelningų sutarčių gautų valstybės užsakymą, kurį privalėtų vykdyti.

Tai primintų SSRS, kai šalyje buvo sukurtas didžiulis karinis-pramoninis kompleksas, kuriam dirbo devynios ministerijos, o visą procesą kontroliavo speciali komisija. Karinė pramonė eikvojo valstybės išteklius, buvo pagaminta daug ginklų, tačiau civilinė ekonomika buvo sunaikinta, žmonės gyveno nuolatinio deficito sąlygomis.

Paveldėtas konfliktas

Kita vertus, A. Belousovo pasaulėvaizdis nesutampa su Rusijos stambiojo verslo savininkų vizijomis. Pvz., 2021 m. eidamas pirmojo vicepremjero pareigas, jis ragino konfiskuoti plieno gamintojų „perteklinį pelną“, sakydamas, kad jie „iš valstybės išviliojo“ apie 100 mlrd. rublių. Dėl jo pareiškimo krito metalurgijos įmonių akcijos.

Niekur nedings ir jo nemėgstantys stambiojo verslo atstovai. Anot „The Insider“ žurnalisto Aleksejaus Levčenkos, būdamas nesusijęs su Rusijos klanais, neturėdamas savo komandos, iki šiol jis priešinosi pusei rusiškojo „Forbes“ sąrašo, iš kurio aktyviai atimdavo pelną biudžeto naudai, ir premjerui M. Mišustinui, su kuriuo taip ir nerado bendros kalbos.

Iš pirmtako A. Belousovas paveldėjo Gynybos ministerijos ir karinės pramonės konfliktą: kariškiai skundžiasi dėl vėluojančios produkcijos, kokybės problemų ir techninės priežiūros sunkumų, verslas – dėl nepagrįstų užsakovų lūkesčių ir korupcijos.

Esama nuomonės, kad A. Belousovą vadovauti Gynybos ministerijai V. Putinas paskyrė ne tik dėl savo strateginių užmačių, bet ir iš baimės, kad gali tapti kariuomenės sąmokslo auka.

Kaip ir visi saugumiečiai, V. Putinas niekada nepasitikėjo kariuomene. Pradedant nuo 2001-ųjų, kai gynybos ministrą karjeros karininką Igorį Sergejevą pakeitė savo bendražygiu Sergejumi Ivanovu. Diktatorius visada baiminosi maištingų nuotaikų, ir, kaip parodė J. Prigožino maištas, kurį palaikė keli generolai, ši baimė nėra nepagrįsta.

A. Belousovas – vienas patikimiausių ir įtakingiausių prezidento V. Putino patarėjų ir yra laikomas jo svarbiu Kremliaus šeimininko aplinkos nariu visais su šalies ekonomika susijusiais klausimais.

Jo perkėlimas į Gynybos ministeriją rodo, kad Kremlius keičia savo supratimą apie dabartinę karo padėtį ir apie tai, kaip jis gali nugalėti Ukrainą: išleisdamas daugiau lėšų nei Kyjivas ir pranokdamas Vakarus.

„Vakarams Belousovo paskyrimas gynybos ministru yra bloga žinia. Tai sekinimo karo temos vystymas“, – sakė nepriklausomas Rusijos politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

„Pagrindinis tikslas – išsekinti ir iškankinti priešą, sukelti jo sąjungininkų nuovargį ir nesutarimus“, – pridūrė jis.

Tikėtina, kad 65 metų A. Belousovas, kurio paskyrimas beveik neabejotinas, neturės didelės įtakos kariniams sprendimams. Jis prižiūrės milijardus, kuriuos Maskva išleidžia įvairioms reikmėms: nuo raketų, tankų ir šaudmenų iki karių atlyginimų ir socialinių išmokų.

Pirmadienį A. Belousovas sakė, kad spręs „pernelyg didelės biurokratijos“ problemą ministerijoje.

Rusijos kariuomenei artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ teigė, kad A. Belousovas prižiūrės kariuomenės finansų ir požiūrio į viešuosius pirkimus „esminį auditą ir restruktūrizaciją“.

Balandį Gynybos ministeriją sukrėtė korupcijos skandalas, kai gynybos viceministras Timuras Ivanovas – svarbus A. Belousovo pirmtako Sergejaus Šoigu sąjungininkas – buvo suimtas įtariant kyšių ėmimu.

„Atviresnis naujovėms“

Būdamas pirmuoju ministro pirmininko pavaduotoju, A. Belusovas skatino agresyvias valstybės išlaidas ginklų gamybai didinti ir Vakarų sankcijoms įveikti.

Šiais metais Rusijos karinės išlaidos išaugo iki maždaug 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Jis yra žmogus, kuriuo Putinas pasitiki, ypač kai kalbama apie ekonominius klausimus“, – pažymėjo „Rybar“.

Kremlius teigė, kad dėl savo patirties A. Belousovas yra tinkamas perimti Gynybos ministerijos vairą šiuo metu.

„Šiandien mūšio lauke laimi tas, kuris yra atviresnis naujovėms“, – valstybinės naujienų agentūros citavo V. Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.

„Labai svarbu saugumo sektoriaus ekonomiką pritaikyti prie šalies ekonomikos“, – pridūrė jis.

Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, kuris prižiūri karines operacijas ir yra tiesiogiai pavaldus V. Putinui, turėtų likti savo poste – tai ženklas, kad A. Belousovas turės mažai įtakos sprendimams vietoje.

Tačiau jo kandidatūros iškėlimas reiškia, kad Maskvoje vis labiau tikima, jog pergalę gali lemti įvykiai toli nuo fronto linijos.

„Tai turi geležinę logiką. Šiandien stipriausias žmogus yra tas, kuris gali suderinti karą ir ekonomiką šaliai patogiausiu būdu“, – sakė prokremliškas karinis tinklaraštininkas Aleksandras Sladkovas.

V. Putino patarėjas

Žymaus sovietų laikų ekonomisto sūnus A. Belousovas per ketvirtį amžiaus trunkantį V. Putino valdymą nuolat kilo karjeros laiptais valdžios struktūrose.

A. Belousovas gimė 1959 metais Maskvoje, baigė Maskvos valstybinį universitetą ir karjerą pradėjo Rusijos mokslų akademijos Ekonominių prognozių institute.

Per pirmąsias dvi V. Putino kadencijas prezidento poste jis buvo įvairių ministrų pirmininkų nepriklausomas patarėjas, o 2006 metais tapo ekonomikos ministro pavaduotoju.

2008 metais V. Putinui perėmus ministro pirmininko postą, A. Belousovas vadovavo jo ekonomikos ir finansų reikalų komandai.

V. Putinui 2012 metais grįžus į Kremlių, jis tapo ekonomikos plėtros ministru, o po metų – prezidento patarėju.

A. Belousovas įgijo vieno patikimiausių Putino patarėjų šalies viduje reputaciją. 2020 metais jis buvo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir prižiūrėjo paramą Rusijos įmonėms koronaviruso pandemijos metu.

Kai 2022 metų vasarį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, jam buvo pavesta apsaugoti Rusijos ekonomiką nuo Vakarų sankcijų padarinių ir perorientuoti ją taip, kad ji galėtų paremti puolimą.

Tesiantis karui, A. Belousovas suvaidino svarbų vaidmenį plėtojant Rusijos dronų gamybos sektorių, o vienas iš naujausių jo oficialių didelių projektų buvo Rusijos „technologinio suverenumo“ didinimas.

„A. Belousovo skyrimas į Rusijos gynybos ministro postą – reikšmingas poslinkis, V. Putinui dedant pastangas sukurti visapusiškas ekonomines sąlygas užsitęsusiam karui."

Pranešama, kad A. Belousovas karinės patirties neturi, tačiau turi ekonominį išsilavinimą. Panaši buvo ir keleto kitų šaltinių Rusijoje reakciją į jo paskyrimą – jų teigimu, tai rodo, kad V. Putinas yra rimtai sunerimęs dėl korupcijos ir lėšų švaistymo Rusijos kariuomenėje, nesutarimų tarp kariuomenės ir Rusijos gynybos pramonės bazės ir viso jaučiamo Rusijos gynybos ministerijos nekompetentingumo.

ISW straipsnyje rašoma, kad A. Belousovas garsėja tuo, kad pasisako už didesnį vyriausybės dalyvavimą ekonomikoje. Beveik dešimtį metų vadovavęs Rusijos ekonomikos ministerijai bei pastaruoju metu dalyvavęs valdant įvairius šalies gynybos pramonės bazės naujovių diegimo ir dronų projektus, jis yra gerai pasirengęs vadovauti sunkumų patiriančiam Rusijos gynybos ministerijos aparatui.

2023 m. sausį A. Belousovas asmeniškai paskelbė, kad Rusija baigė įgyvendinti „Nepilotuojamų orlaivių sistemų projektą“, kuriame iki 2030 m. numatoma skirti 696 mlrd. rublių (maždaug 7 mlrd. JAV dolerių) finansavimą, kad per metus būtų pagaminama po 32 tūkst. dronų. Be to, A. Belousovas pastaruoju metu akcentavo ir valstybinio 4,4 mlrd. rublių (apie 48 mln. JAV dolerių) vertės dronų pirkimo užsakymo projektą ir planus finansiškai remti dronų gamintojus bei apmokyti jų konstruktorius ir operatorius.

„A. Belousovas turi tvirtą kompetentingo technokrato reputaciją, o jį pažįstantys asmenys teigia, kad jo santykiai su V. Putinu yra teigiami“, – rašoma straipsnyje.

Ekspertų teigimu, V. Putinas greičiausiai sieks, kad A. Belousovas pasinaudotų savo patirtimi einant civilinės valdžios pareigūno pareigas, kad įgyvendintų Rusijos gynybos ministerijos planus, plačiau ir ilgesnį laikotarpį mobilizuojant Rusijos gynybos pramonės bazę bei integruojant ją į šalies ekonominę politiką.

„Tokios aukšto lygio reformos, vykstančios po Rusijos prezidento rinkimų, leidžia manyti, kad V. Putinas imasi reikšmingų veiksmų, kad mobilizuotų Rusijos ekonomiką bei gynybos pramonės bazę užsitęsusiam karui Ukrainoje paremti ir galbūt pasirengti būsimam konfliktui su NATO“, – teigiama straipsnyje.

Pranešama, kad gegužės 12 d. V. Putinas pasiūlė gynybos ministru paskirti buvusį pirmąjį ministro pirmininko pavaduotoją Andrejų Belousovą, kuris šiose pareigose pakeistų Sergejų Šoigu, Rusijos gynybos ministerijai vadovavusį nuo 2012 m.

„Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas.

„Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Pasak A. Kudrino, jau dabar šalyje sparčiai auganti infliacija iki šių metų pabaigos gali pasiekti 20 proc. lygį.

Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos ekonomikai pavyko atlaikyti beprecedentę bangą sankcijų, įvestų Kremliui vasario 24 dieną pasiuntus pajėgas į Ukrainą.

Tačiau ekonomistai mano, kad didžiausias sankcijų poveikis ekonomikai – dar ateityje. Prognozuojama, kad Rusija, labai priklaususi nuo užsienietiškos gamybos įrangos ir plataus vartojimo prekių importo, nugrims į gilų nuosmukį.

„Viena pagrindinių grėsmių šiandien yra ekonomikos susitraukimas dėl, viena vertus, logistikos apribojimų, kita vertus, likvidumo trūkumo“, – Rusijos aukštiesiems parlamento rūmams, Federacijos Tarybai, sakė vicepremjeras Andrejus Belousovas.

Pasak A. Belousovo, pramonės ir prekybos sektoriai dėl sankcijų susitraukė 11 procentų.

Vicepremjeras pridūrė, kad siekiant paremti ekonomiką, pirmąjį šių metų ketvirtį, valstybės biudžeto išlaidos buvo padidintos penktadaliu, palyginti su ankstesniais metais.

Rusijos vyriausybė dar nepaskelbė augimo prognozės 2022 metams, tačiau Pasaulio bankas skaičiavimais, šalies BVP sumažės 11,2 procento.

„Siekiant apsaugoti Rusijos piliečių, svečių ir dalyvių sveikatą per šį forumą, buvo nuspręsta jo šiais metais nerengti“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo organizacinio komiteto pirmininko Andrejaus Belousovo pranešimą, išplatintą jo atstovo.

Forumas antrajame pagal dydį Rusijos mieste turėjo vykti birželio 3–6 dienomis.

Rusijos premjeras sušaukė pasitarimą

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį sušaukė pasitarimą su vyriausiais centrinio banko ir vyriausybės pareigūnais apsvarstyti finansinės ir ekonominės padėties šalyje, nurodoma vyriausybės tinklalapyje.

„Pasitarime dalyvavo pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Belousovas, finansų ministras Antonas Siluanovas, ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, Centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina ir pirmasis vyriausybės pirmininko aparato vadovo pavaduotojas Maksimas Akimovas“, – pažymima vyriausybės pranešime spaudai.

Daugiau apie šį susitikimą informacijos nepateikta.

Antradienį, tebepingant Rusijos valiutai, dolerio ir euro vertė pasiekė istorinius rekordus – 80 ir 100 rublių, atitinkamai.

Rusijos centrinis bankas: padėtis kritinė

Rusijos centrinis bankas dabartinę padėtį šalies valiutų rinkoje vertina kaip kritinę, pareiškė jo pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas.

„Padėtis kritinė. Tai, kas vyksta dabar, prieš metus net pačiame baisiausiame sapne negalėjo sapnuotis. Deja, ne visada mes galime įžvelgti net artimiausias mūsų finansų rinkos perspektyvas. Patikėkit, centrinio banko pasirinkimas – tai buvo pasirinkimas tarp labai blogo ir labai labai blogo. Tai, kas vyksta šiandien ir pastarosiomis dienomis, gali turėtų įvairių pasekmių“, – sakė S.Švecovas.

13 proc. pirmadienį nuvertėjęs Rusijos rublis antradienį neteko dar maždaug trečdalio vertės.

Rublio neišgelbėjo net ir netikėtas bazinių palūkanų padidinimas nuo 10,5 proc. iki 17 procentų.

Euro kursas Maskvos biržoje 14 val. 15 min. Lietuvos laiku pakilo iki 99,999 rublio.

13 proc. pirmadienį nuvertėjęs Rusijos rublis antradienį jau devalvavosi daugiau nei trečdaliu.

Rusijos centrinis bankas į nerimstančią paniką valiutų rinkoje reagavo smarkiu ir netikėtu bazinių palūkanų didinimu, kuris šokiravo spekuliantus bei bent jau laikinai sustiprino rublį.

Antradienį ryte Rusijos bankas paskelbė apie bazinės palūkanų normos didinimą nuo 10,5 proc. iki 17,0 proc., taip pat vienos savaitės atpirkimo sandorių (repo) bazinės palūkanų normos kilstelėjimą nuo nuo 6,5 proc. iki 17,0 procento.

„Tokį sprendimą padiktavo būtinybė pažaboti pastaruoju metu smarkiai padidėjusias devalvacijos ir infliacijos rizikas“, – teigiama Rusijos banko pranešime.

Centrinis bankas taip pat nuo 1,5 mlrd. iki 5,0 mlrd. JAV dolerių padidino valiutinio repo 28 dienų laikotarpiui limitą ir pažadėjo kas savaitę rengti atpirkimo sandorių užsienio valiuta aukcionus.

JAV dolerio kursas Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje, pirmadienio vakarą pasiekęs centrinio banko nustatytą aukščiausią rublio kurso svyravimo ribą – 64,4459 rublio už dolerį, po centrinio banko ryžtingų sprendimų antradienį krito iki 59,04 rublio. Rublis prieš eurą sustiprėjo nuo 68,5 iki 73,7 rublio už eurą.

Rusijos centrinis bankas per dvi gruodžio savaites rublio kurso kritimui stabdyti tarpbankinėje rinkoje pardavė 5,958 mlrd. JAV dolerių.