Konkuruoja tik Vilnius

Gruodžio 3-iąją startavusioje jau tradicine tapusioje penktojoje tarptautinėje kampanijoje „Most Wanted“ (liet. „Ieškomiausi“), skirtoje labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių paieškai, vėl – trys lietuviai. Tarp 62 už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tokius kaip nužudymai, prekyba narkotikais ar žmonėmis, ieškomų asmenų.

Ir nors akcentuojama, kad šiemet pagrindinis šios kampanijos dėmesys yra sutelktas į nusikaltėlius, kurie jau ilgą laiką slapstosi išvengdami teisingumo, nes daugelis jų laikosi gana įprasto gyvenimo būdo, kruopščiai slėpdami savo tamsią kriminalinę praeitį, du iš minėtų šiame kontekste Lietuvai atstovaujančių asmenų buvo tarp ieškomiausių Europos nusikaltėlių ir pernai. Tai – buvę kauniečiai: 48-erių metų Renaldas Kanys, ieškomas jau pustrečių metų, ir 39-erių Edgaras Kalasūnas, kurio paieška paskelbta beveik prieš trejus metus.

Reprezentuoja Lietuvą Europoje ir mūsų teisėsaugininkų pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose šie buvę kauniečiai ieškomi. R.Kanys, kaip teigiama, apie dešimt metų vadovavęs užsienyje lietuvių suburtam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, organizavusiam didelio kiekio narkotikų ir šaunamųjų ginklų kontrabandą, laikomas vienu iš garsiausios pastarojo meto užsakomosios žmogžudystės Lietuvoje – susidorojimo su Deimantu Bugavičiumi, sieto su agurkiniais, organizatoriumi.

E.Kalasūnas siejamas su kamuoliniais, kurių sulaikymai prasidėjo 2018-ųjų balandį. Tiksliau – su sparčiai prie finišo tiesiosios artėjančiu šio nusikalstamo susivienijimo veiklos ikiteisminiu tyrimu, kuriame įtarimai pareikšti apie 60 asmenų. E.Kalasūnas kartu su kitais kamuoliniais įtariamas iš chuliganiškų paskatų nužudęs jau teistą, tačiau su organizuoto nusikalstamumo pasauliu nesusijusį asmenį, ir neteisėtai disponavęs ginklais, šaudmenimis bei sprogmenimis.

Savo sadizmu pašiurpinusio ir du kartus Pravieniškių pataisos namų pareigūnus apgavusio A.Kalasiūno ieškomiausių nusikaltėlių sąraše nėra. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Pernai ieškomiausių Europoje lietuvių trejetuke buvo dar vienas jau penkerius metus sėkmingai besislapstęs kaunietis, įtariamas seksualiniais nusikaltimais. Jis netgi buvo aukštesnėje vietoje labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių sąraše nei R.Kanys ir E.Kalasūnas. Nors Lietuvoje taip išgarsėjęs nebuvo. Galimai dėl to, kad nusikaltimai, dėl kurių jis ieškotas, pas mus nelabai viešinami.

Šiemet tarp vis dar labiausiai Europoje ieškomų minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų įmaišytas ir vienas vilnietis. Tai – taip pat jau pustrečių metų ieškomas 40-metis „Lapinų“ nusikalstamos grupuotės lyderis Remigijus Byčius, besislapstantis nuo teismo jam skirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Tendencijos ir rekordai

R.Kanys su E.Kalasūnu – jau antri metai iš eilės pradeda ir Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąrašą.

Tiesa, pernai jame buvo dešimt pavardžių. Ir visų šių asmenų paiešką buvo paskelbęs Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). Šiemet minėtame sąraše – tik devyni asmenys. Ir tarp kauniečių yra du vilniečiai: be jau minėto R.Byčiaus dar atsirado ir Michailas Mudragelovas, jau dvejus metus ieškomas Vilniaus apskrities VPK, kaip besislapstantis nuo teismo jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės taip pat už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Nuo pernai šiame sąraše be R.Kanio ir E.Kalasūno likę dar penki su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami asmenys – agurkiniai, kamuoliniai arba daktarų palikuonys.

Du iš jų – 38-erių Tomas Bolgovas ir 34-erių Rimvydas Žilinskas – taip pat siejami su D.Bugavičiaus nužudymu. Pirmasis įtariamas tiesiogiai padėjęs samdytiems žudikams iš Estijos, antrasis – šią pagalbą organizavęs.

44-erių Tomas Paškevičius ir 42-ejų Algimantas Ringaila įtariami narkotikų kontrabanda stambiu mastu. Beje, A.Ringailai, siejamam su agurkiniais, tarp šio sąrašo dalyvių priklauso slapstymosi nuo teisėsaugos rekordas. Jis ieškomas jau pusaštuntų metų. Ir pralenkęs septynerius metus sėkmingai besislapsčiusį taip pat kaunietį Gintarą Petriką, sparčiai besiveja net trylika metų ieškotą Romą Zamolskį iš pakaunės. Prieš šią trijulę kaip mažvaikis atrodo net kriminaline Kauno legenda tapęs Henrikas Daktaras, įkliuvęs po devynių mėnesių slėpynių Bulgarijoje.

R.Kanys su E.Kalasūnu – jau antri metai iš eilės pradeda ir Lietuvos policijos ieškomiausių asmenų sąrašą.

Jau beveik puspenktų metų ieškomas ir su kamuoliniais siejamas 35-erių Arūnas Stiklioraitis, besislapstantis nuo teismo jam skirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės už vieno žmogaus nužudymą, o kito – sunkų sveikatos sutrikdymą per jo sukeltą šiurpią avariją.

Beje, A.Stiklioraitis ieškomas ir dėl dalyvavimo Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo veikloje. Jau minėtoje jų byloje, kurioje apie 60 įtariamųjų, jis taip pat įtariamas įvairiais nusikaltimais.

Puspenktų metų besislapstantis A.Stiklioraitis ieškomas ne tik dėl to, kad vengia teismo skirto vienuolikos metų įkalinimo už jo sukeltos šiurpios avarijos padarinius, bet ir dėl kitų nusikaltimų, kuriais jis įtariamas kartu su kitais kamuoliniai (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Sutapo tik vienas atsakymas

„Kauno diena“ pasiteiravo Policijos departamento ir Kauno policijos atstovų, kas sudaro minėtus ieškomiausių šalies nusikaltėlių dešimtukus, kuriuose dominuoja kauniečiai, ir kodėl į juos patekę asmenys taip ilgai ieškomi.

Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, ieškomiausių nusikaltėlių dešimtukus, remiantis apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų specializuotų padalinių, vykdančių jų paiešką, pateiktais duomenimis, kurie atnaujinami kas ketvirtį, sudaro Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Atsižvelgiama į ieškomo asmens pavojingumą, padarytų nusikaltimų sunkumą ir įvykdytų veikų sukeltą rezonansą visuomenėje. Tai buvo ir atsakymas, kodėl šiuose dešimtukuose dominuoja kauniečiai.

Anot R.Matonio, Lietuvos kriminalinės policijos biuras deleguoja ir mūsų nusikalstamo pasaulio atstovus į ieškomiausių Europoje nusikaltėlių sąrašus. Šių asmenų paieška užtrunka, nes jie, žinodami, kad yra ieškomi, visais įmanomais būdais stengiasi išvengti sulaikymo: dažnai pasislepia užsienio šalyse, nutraukia ankstesnius ryšius, laikosi griežtos konspiracijos. Be to, slapstytis jiems padeda organizuotos grupuotės nariai.

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus, ieškančio besislapstančių nusikaltimais įtariamų asmenų, viršininkas Jonas Akelis, kurio klausėme to paties, atsakė taip pat tik į vieną klausimą – kad šių asmenų paieška užtrunka, nes, pabėgę į užsienį, jie dažnai keičia gyvenamąją vietą ir naudojasi puikia konspiracija. Tačiau šio Kauno apskrities VPK atstovo nuomone, ieškomiausių šalies nusikaltėlių dešimtuke minėti kauniečiai „apsigyveno“ dėl to, kad jie yra įtariamieji ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su organizuotomis grupuotėmis, kuriuos atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Šis, Policijos departamento atstovo R.Matonio teigimu, ir sudaro minėtą dešimtuką.

Beje, anot J.Akelio, iš trijų kauniečių, kurie buvo pernai minėtame dešimtuke, tačiau šiemet į jį nepateko, surastas tik Valerijus Kolobovas. Šarūnas Bagdonavičius ir Edgaras Skardžius tebeieškomi.

Pamirštas ar neįvertintas?

Ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių dešimtuke, kuris, pasak Policijos departamento atstovo, sudaromas atsižvelgiant ir į jų įvykdytų veikų sukeltą rezonansą visuomenėje, pasigedome kauniečio Andriaus Kalasiūno, išgarsėjusio sadistiniais išpuoliais prieš buvusią savo merginą, už kuriuos 2016-aisiais jam buvo skirtas devynerių metų įkalinimas. Tačiau 2019-ųjų rugsėjį jis antrą kartą apgavo Pravieniškių pataisos namų, kuriuose atlikinėjo šią bausmę, pareigūnus: kai pelnęs šių pasitikėjimą ir gavęs teisę vykti į darbą be sargybos, pasišalino nežinoma kryptimi iš vienos Laisvės alėjos statybvietės.

Šis didelį atgarsį sukėlęs įvykis baigėsi šnipštu: kaltų dėl to, kad A.Kalasiūnui nepelnytai buvo suteiktas toks pasitikėjimas ir kartu sudarytos sąlygos išvengti teismo skirtos bausmės, Pravieniškėse nerasta. Bėglys negrąžintas į minėtą įkalinimo įstaigą iki šiol, nors po jo pabėgimo buvusi šių pataisos namų vadovybė viešai deklaravo, kad tai – tik laiko klausimas.

A.Kalasiūno tebeieškantys Kauno apskrities VPK pareigūnai, pasiteiravus, kaip jiems sekasi, nedaugžodžiavo: „Šis asmuo tebeieškomas. Paiešką sunkina tai, kad jis slapstosi užsienyje.“

Kur slapstosi bėgliai: versijos nuo Ispanijos iki Brazilijos

Apie tarp ieškomiausių Europos nusikaltėlių atsidūrusius du kauniečius „Kauno diena“ pakalbino raštytoją, žurnalistą Dailių Dargį, kurio paskutinė knyga „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ yra perkamiausių šalies negrožinės literatūros knygų sąrašo viršūnėje.

D.Dargis pastebėjo, kad knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ rasite ne vieną istoriją, susijusią, su ieškomiausiais Lietuvos nusikaltėliais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

– Buvęs kaunietis Renaldas Kanys mūsų šalies policijos ieškomiausiųjų duomenų bazėje yra jau kelerius metus. Jis įtariamas prisidėjęs prie pastaraisiais metais plačiai nuskambėjusių ir ne kartą žiniasklaidoje aprašytų Kauno kriminalinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus užsakytų žmogžudysčių organizavimo. Kas tai per žmogus?

– „R.Kanys visais laikais garsėjo kaip labiau savarankiškai veikęs, prie kitų grupuočių vengęs šlietis asmuo“, – taip šį itin medžiojamą nusikaltėlį prisiminė aukšti Lietuvos policijos pareigūnai.

Panašios nuomonės laikėsi ir senuosius Kauno Vilijampolės nusikaltėlius žinantys šaltiniai. „R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis dalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje. Būtent dėl to aplinkybės jis ir išlipo sausas. R.Kanys nuo seno atrodė atsargus, kur kas dažniau laiką leisdavo užsienyje, o ne Kaune. Kiek prisimenu, jis važinėjo vidutinės klasės BWM automobiliu. Nebuvo iš tų kvailių, kurie buvo pamėgę „šviestis“ ir demonstruotis važinėdami po Kauną aukštai pakeltomis galvomis ir itin brangiais bei visiems matomais automobiliais, – taip apie R.Kanį atsiliepė vienas buvęs senosios kartos Vilijampolės „klasikas“. – Jis iš Lietuvos skubiai išvyko po Kapucino (Gintaro Kučio, liudijusio prieš H.Daktarą) apšaudymo teismų pabaigos. Tai buvo 2007–2008 m. Sklandė kalbos, kad nuo tada su Dariumi Mačiansku vis dažniau R.Kanys buvo pastebimas Prancūzijoje ir ėmė aktyviai̇ „darbuotis su narkotikų kontrabanda“.

Gerai informuotų šaltinių teigimu, R.Kanys 2019 m. vasaros pradžioje, tik paskelbus tarptautinę paiešką, kurį laiką pogrindžio sąlygomis ėmė glaustis Pietų Amerikos šalyje, kuri ribojasi su Kolumbija, – Ekvadore. Būta duomenų, kad vienu metu vyras slapstėsi netgi Brazilijoje. Bet kuriuo atveju toks slapstymosi būdas net keliuose žemynuose ypač brangiai kainuoja, tad neatmestina prielaida, kad paraleliai buvęs kaunietis R.Kanys užsiima tarptautine kokaino arba hašišo kontrabanda.

– Tarp ieškomiausių Europoje nusikaltėlių – ir buvęs kaunietis Edgaras Kalasūnas. Jis yra įtariamas dėl dalyvavimo Kauną ir visą Europą šokiravusių Kamuolinių gaujos byloje.

– Nuo 2019 m. sausio 1-osios į Lietuvos ieškomiausių nusikaltėlių sąrašus patekęs vyras buvo neblogai žinomas Kauno organizuotų nusikaltėlių pasaulyje. E.Kalasūnas įtariamas dalyvavęs jau daugiau nei trejus metus už grotų sėdinčių ir šiuo metu teisiamų Kamuolinių nusikalstamame susivienijime, nužudymu visuomenei pavojingu būdu ir kitais nusikaltimais.

Pagal vieną iš versijų E.Kalasūnas prieš keletą metų per išgertuves kartu su bendrais iš Kamuolinių itin žiauriai nužudė savo sugėrovą.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad jis buvo šiuo metu dėl D.Bugavičiaus nužudymo Apeliaciniame teisme teisiamo Ričardo Baikos artimas bičiulis. Manoma, kad juos siejo ne tik paprasta draugystė, bet ir bendri nusikaltimai Vakarų Europos šalyse. Pareigūnai turėjo duomenų, kad E.Kalasūnas kartu su R.Baika ir kitais lietuviais vienu metu buvo sėkmingai išvystę kanapių auginimo fermų tinklą visoje Jungtinėje Karalystėje.

Nors E.Kalasūnas niekada nebuvo visavertis Kamuolinių gaujos narys, tačiau kadaise palaikė išskirtinai gerus santykius su vienu iš grupuotei anuomet priskirtos Šančiovskų brigados lyderiu Tomu Mickevičiumi, pravarde Varlė. Šis vyras paslaptingai be žinios dingęs daugiau nei prieš vienuolika metų. Jis bemaž paskutinis garsiausias iš panašių asmenų, kuris dingo 2009 m. gegužės 21-osios vakarą, kai išėjo iš Kaune, Šančių rajone, Kranto 3-iojoje gatvėje esančių sesers namų. Policijos pareigūnai net ir šiandien neabejoja, kad T.Mickevičiaus dingimas buvo susietas su miesto šešėlinio pasaulio veikėjų tarpusavio santykių aiškinimusi, gaujų konfliktais, kurie buvo iškilę dėl įtakos zonų dalybos. Be to, šiam dingimui įtakos galėjo turėti ir Varlės pomėgis be saiko vartoti pačius įvairiausius kvaišalus.

Netgi sklando kino komedijos filmus primenanti anekdotinė istorija, kad prieš kurį laiką E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais.

Varlės dingimas – viena didžiausių mįslių Kamuolinių gaujos istorijoje. Oficiali T.Mickevičiaus paieška jau kurį laiką nutraukta.

Dar vienas įdomus sutapimas: prieš sprukdamas nuo teisėsaugos, E.Kalasūnas gyveno tame pačiame Šilainių rajono daugiabutyje – Baltų pr. 31-ajame name, kur prieš nužudymą gyveno garsusis bušido kovotojas R.Morkevičius. Kalbėta, kad E.Kalasūno ir R.Morkevičiaus butus teskyrė vienas aukštas. Čia E.Kalasūnas gyveno su plačiai Kaune ir Skandinavijos šalyse pagarsėjusios automobilių vagišių Romaniukų, kurią sudarė ne kartą praeityje teistų brolių Žano, Romano ir Aleksandro Šestakovų gauja, giminaite.

Yra duomenų, kad pastaruoju metu E.Kalasūnas slapstėsi gyvendamas Ispanijoje. Netgi sklando kino komedijos filmus primenanti anekdotinė istorija, kad prieš kurį laiką E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais. Tačiau tąsyk E.Kalasūnas jį sustabdžiusiems policijos patruliams parodė Ukrainos piliečio pasą ir netrukus buvo paleistas.

Rasti nepavyksta

A.Kalasiūnas buvo nuteistas už buvusios savo merginos, nusprendusios jį palikti, neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Jis bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje. A.Kalasiūnui buvo sudarytos sąlygos dirbti laisvėje. Pasinaudojęs galimybe, nuteistasis spruko iš darbo vietos.

Sadistas darbavosi Laisvės alėjos statybvietėje, netolo Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios. Objektas buvo tvarkomas A.Kalasiūno kaltinimą palaikiusio prokuroro kaimynystėje. Čia jis dirbo mažiausiai porą mėnesių ir naudojosi situacija, rodydamas įtartiną susidomėjimą prokuratūros vidiniame kieme laikomais jos darbuotojų asmeniniais automobiliais. O maždaug savaitę prieš pabėgimą buvo pastebėtas ir „Kauno dienos“ redakcijos prieigose – Muzikinio teatro sodelyje. Beje, ne vienas – o atėjęs į, panašu, kad dalykinį susitikimą su nelabai tuo patenkinta moterimi.

Skelbta, kad A.Kalasiūnas iš darbo vietos pabėgo 2019 rugsėjo 16 dieną, apie 13.30 val. Pareigūnai praneša, kad bėglio iki šiol nepavyko surasti.

„Nuteistajam pasišalinus iš laisvės atėmimo vietos, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jūsų minimu atveju, ikiteisminį tyrimą pradėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai, tačiau asmens paieškos veiksmus atlieka Kauno apskrities policijos pareigūnai. Kokie paieškos veiksmai atlikti ir kokie rezultatai yra policijos veiklos duomenys bei ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokuroras priima sprendimą, kokia apimtimi gali būti viešinama informacija“, – tik tiek informacijos portalui kauno.diena.lt suteikė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas.

„Deja, minėtas asmuo nėra sulaikytas, nors pareigūnai ėmėsi visų reikalingų tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio paieškos veiksmų. Pareigūnų turimais duomenimis, vyras nuo teisėsaugos slapstosi užsienyje“, – nurodė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Po A.Kalasiūno pabėgimo, apie į laisvę ištrūkusį sadistą tąkart buvo pranešta ir nuo jo nukentėjusiai moteriai.

Kauno apygardos prokuratūros atstovai papildė, jog 2019 rugsėjo 13 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-iame kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo A.Kalasiūno pabėgimo iš įkalinimo įstaigos.

„2019 rugsėjo 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu A.Kalasiūnas pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo atžvilgiu tą pačią dieną paskelbta paieška.

Šių metų vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant  termino. Įtariamasis A. Kalasiūnas nėra surastas, jo buvimo ar gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Atliekami paieškos veiksmai“, – teisėsaugos veiksmų chronologiją aiškino prokuratūros atstovai.

Andrius Kalasiūnas

Nutrauktos sutartys

Pagal sutartį, nuteistąjį darbo vietoje turėjo prižiūrėti įmonės, kurioje buvo įdarbintas A.Kalasiūnas, atstovai. Taip pat kaliniui kasdien buvo atvežami pietūs, į darbo vietą jį pristatydavo Pravieniškių pataisos namų pareigūnai. Po to, kai bendrovė iš akių paleido sadistą, nuspręsta su įmone daugiau ryšių nepalaikyti ir joje neįdarbinti kitų nuteistųjų.

„Informuojame, kad dėl nuteistojo pasišalinimo iš darbo vietos, papildomai atliktas įvykio aplinkybių vertinimas. Pravieniškių pataisos namai sutartį su įmone, kurioje dirbo nuteistasis, nutraukė. Po nuteistojo pasišalinimo iš darbo vietos, Pravieniškių pataisos namų administracija inicijavo susitikimą su nuteistųjų darbus organizuojančių įmonių atstovais. Susitikime aptarti nuteistųjų priežiūros ypatumai darbo vietose, informacijos teikimo pataisos namams apie nuteistojo elgesį darbo vietoje svarba. Visiems darbdaviams papildomai išsiųstos atmintinės dėl sutartyse numatytų teisių, pareigų ir nuteistųjų priežiūros ar bendravimo ypatumų“, – apie tai, jog po A.Kalasiūno pabėgimo teko peržiūrėti ir kitų bendrovių sutartis, komentavo D.Sušinskas.

Jis nurodė, kad pataisos įstaigoje, atrenkant ir svarstant, kuriems nuteistiesiems gali būti suteikta teisė vykti be sargybos ar palydovo, vertinama ne tik formalieji kriterijai, tačiau surenkami ir papildomi duomenys, galintys turėti įtakos priimant sprendimus (vertinamas nusikaltimo pobūdis, ar nėra pareikšti nauji įtarimai baudžiamojoje byloje ir kt.). „Sustiprinta nuteistųjų kontrolė darbo vietose, atliekant daugiau netikėtų patikrinimų, o prieš pasirašant bendradarbiavimo sutartis su darbdaviu, jo pateiktus dokumentus tiria specialiai sudaryta komisija“, – apie tai, kokių veiksmų imtasi, kad ir kiti nuteistieji nesugalvotų pabėgti iš darbo vietos, kalbėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovas.

Pareigūnų turimais duomenimis, vyras nuo teisėsaugos slapstosi užsienyje.

Sadistinis išpuolis

Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad buvusi A.Kalasiūno mergina buvo pagrobta 2014-ųjų liepos 20-osios vakarą iš vieno Partizanų gatvės daugiabučio kiemo ir jėga įgrūsta į tai padariusio buvusio savo draugo BMW.

Į spąstus pakliuvusi auka vežiota šiuo automobiliu apie valandą, nepaliaujant prieš ją smurtauti – vis susigalvojant naujų sadistiškų kankinimo būdų. Kol buvo išvaduota policijos patrulių, ant kurių rankų prarado sąmonę.

Kelis kartus ji buvo netekusi sąmonės ir per pačią egzekuciją. Pareigūnams apie šią pranešė jos liudytoju prieš savo valią tapęs A.Kalasiūno draugas, sėdėjęs tą vakarą prie BMW vairo, nes jo savininkas buvo neblaivus. Po sulaikymo A.Kalasiūnui buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,83 promilės alkoholio.

Teisme buvo paskelbti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip A.Kalasiūnas savo draugei atsuktuvu sužalojęs kaklą ir kaip ne kartą bandė ją išstumti iš važiuojančio automobilio. Tačiau liudininkui vis pavykdavo BMW pristabdyti. Galiausiai A.Kalasiūnas savo pasiekė ir, partempęs auką atgal į automobilį, rengėsi vilkti ją grindiniu, privėręs plaukus durelėmis. Tačiau tada draugas atsisakė toliau važiuoti.

Keitėsi A. Kalasiūno išvaizda ir teismams nagrinėjant jo bylas.

Pati nukentėjusioji teigė atlaikiusi tada apie 200 sužvėrėjusio buvusio savo draugo smūgių ir spyrių. Ir iki šiol sapnuojanti išgyventą košmarą bei blogai girdi viena ausimi, nes buvo trūkęs šios būgnelis. Be to, pradėjo bijoti žmonių. Ji prašė iš teisiamojo 30 tūkst. eurų moralinio atlygio.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į turtinę A.Kalasiūno padėtį (jo finansinius įsipareigojimus bankui) ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisė nukentėjusiajai 12 tūkst. eurų, pasiųsdamas sadistą už grotų devyneriems metams, įskaičiuojant į šią bausmę ir iki nuosprendžio ten praleistus kelerius metus.

70 tiksinčių bombų

Kaip ir galima buvo tikėtis, po Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus komentaro po šios visuomenę šokiravusios situacijos, atskleidusios, kaip nuteistieji už sunkius nusikaltimus atlieka Lietuvoje bausmę laisvėje, –  esą šis įvykis pernelyg dramatizuojamas, Kalėjimų departamento sistemoje pareigūnų, kaltų dėl A.Kalasiūno pabėgimo, nerasta.

Pasak departamento atstovės spaudai Simonos Banėnienės, tai paaiškėjo baigus tarnybinį patikrinimą. Jį pradėjo patys Pravieniškių pataisos namai, tačiau beveik po mėnesio, pripažinus, kad tai – ypatinga situacija, tyrimą iš jų perėmė departamento Imuniteto skyrius. Šis ir konstatavo, kad objektyvių duomenų apie pareigūnų tarnybinius nusižengimus nenustatyta.

Iš pradžių visuomenei buvo teigiama, kad A.Kalasiūnas teistas tik už vagystę, o jos pagalbos, nustatant šio bėglio buvimo vietą, paprašyta tik po keturių mėnesių nesėkmingų paieškų.

"Tačiau Imuniteto skyrius tęs besargybinio statusą turinčių nuteistųjų elgesio įvertinimo procedūrų ir jų darbo organizavimo stebėseną bei kontrolę", – tikino departamento atstovė

Tarnybinis patikrinimas baigtas praėjusią savaitę. Dar nelaukdamas jo išvadų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas suskubo nutraukti sutartį su UAB "ABO namas", atliekančios kapitalinį Laisvės alėjos 30 pastato remontą. Būtent iš šios statybvietės pernai, rugsėjo 13-osios vidurdienį, ir pasišalino devynerių metų laisvės atėmimo bausme, už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą, nusprendusią nutraukti su juo santykius, 2016-aisiais Kauno apygardos teismo nuteistas A.Kalasiūnas.

Tačiau Pravieniškių pataisos namai tebeturi dar apie 70 tokių sutarčių su kitomis įmonėmis, į kurias vežami vadinamieji besargybiniai nuteistieji, įsikūrusiomis iki 50 km spinduliu nuo šios įkalinimo įstaigos. Ir, anot D.Sušinsko, dauguma jų – Kaune.

Situacijos įkaitai

D.Sušinsko teigimu, jau po tarnybinio patikrinimo dėl jų pareigūnų, atvykusių tada į Laisvės alėjos statybvietę parsivežti A.Kalasiūno, veiksmų – ar šie padarė viską, kaip ir turėjo, užteko duomenų konstatuoti, kad "ABO Namas" ne visai tinkamai ir šiek tiek neprincipingai vykdė jų tarpusavio sutartyje numatytus įsipareigojimus.

O joje, kaip ir kitose sutartyse su kitais potencialiais nuteistųjų, kuriems už gerą elgesį suteikiama teisė dirbti be sargybos, darbdaviais, buvo numatyta, kad šie privalo informuoti pataisos namus, jeigu pastebėtų, kad tokie nuteistieji turi per daug pinigų ar juos lanko pašaliniai asmenys, pasišalina iš darbo vietos, užsiima neleistina veikla mobiliuoju telefonu, kurį, beje, įstatymai leidžia jiems turėti, ir pan.

Kaip jau rašyta, dar prieš pabėgimą A.Kalasiūnas buvo pastebėtas laisvai vaikščiojantis po Kauną. Pavyzdžiui, – Muzikinio teatro sodelyje, kur susitiko su moterimi. Ir, panašu, kad šiai nelabai patiko ši priverstinė akistata su oficialiai bausmę Pravieniškėse atliekančiu kaliniu.

Jau nekalbant apie tai, kad minėta statybvietė, iš kurios, kaip teigia faktai, A.Kalasiūnas galėjo bet kada pasišalinti, ribojasi su Kauno apygardos prokuratūra, kurios atstovai palaikė kaltinimą jo byloje dėl pasikėsinimo nužudyti. Jos vidiniame kieme laikomi prokurorų asmeniniai automobiliai, kuriems A.Kalasiūnas rodė įtartiną susidomėjimą.

Liudytojo pasakojimas

Šios statybvietės darbų vadovas Virginijus Tulivaitis "Kauno dienai" teigė matęs A.Kalasiūno pabėgimo aplinkybes. Jis įsitikinęs, kad bendrovė neteisingai apkaltinta neprižiūrėjusi bėglio.

Pasak V.Tulivaičio, atvažiavo tada Pravieniškių pareigūnai į jų statybvietę iš karto po pietų pertraukos. Ir paprašė parodyti, kur dirba jų kaliniai. Nuvedus pas šiuos, A.Kalasiūno darbo vietoje nebuvo. Šis pasirodė po 5–10 min. Ir teisinosi, kad buvo nuėjęs į statybvietės teritorijoje esantį kilnojamąjį tualetą. Tada pareigūnai liepė jam susirinkti daiktus – esą parveš jį patys į Pravieniškes. A.Kalasiūnas nuėjo savo daiktų į pastato viduje esančias buitines patalpas. Ir pabėgo per kitas jos duris, vedančias į vidinį kiemą.

"Reikėjo jį palydėti, o ne laukti sugrįš ar ne," – kaip pagrindinę pareigūnų, nuo kurių pabėgo A.Kalasiūnas, klaidą įvardijo V.Tulivaitis. Jis patikslino, kad iš jų renovuojamo pastato yra net trys išėjimai.

Pasak pašnekovo, prižiūrėti tik iš Pravieniškių atsivežtų kalinių jis negalėjęs, nes turi tvarkyti ir įvairius bendrovės reikalus. O tokių, kaip A.Kalasiūnas, kurie būdavo atsivežami iš Pravieniškių pagalbiniams darbams – ardyti perdangas ir apšiltinimo sluoksnius, tada pas juo būdavo 3–5. Iš pradžių jie porą savaičių dirbo vasarą. Po to vėl atsivežti rudeniop. A.Kalasiūnas tada pabėgo baigiantis antrai darbo savaitei.

Nors A.Kalasiūnas pabėgo iš šios Laisvės alėjos statybvietės dar rugsėjo viduryje, Pravieniškių pataisos namai nutraukė sutartį su šį pastatą renovuojančia bendrove ne per seniausiai.

Anot V.Tulivaičio, dėl šio nuteistojo darbo ar elgesio jokių problemų nebuvo. Jis tikino, kad A.Kalasiūnas išeidavo iš statybvietės tik per pietų pertrauką. Esą į parduotuvę. "Mūsų teritorija neaptverta. O jos dalyje, besiribojančioje su prokurorų vidiniu kiemu, per darbines pertraukėles būdavo rūkoma", – bandė aiškintis dėl konstatuotų problemų, pasibaigusių sutarties nutraukimu, V.Tulivaitis.

Iškalbingi faktai

Tai, kad ne UAB "ABO Namas" – kalčiausia dėl to, kas įvyko, "Kauno dienai" teigė ir ikiteisminiam tyrimui dėl A.Kalasiūno pabėgimo, kurį atlieka Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, vadovaujanti prokurorė Aldona Vitkauskienė.

"Man atrodo, kad darbovietė tokių nuteistųjų neturi ganyti, nes A.Kalasiūnui buvo suteikta teisė vykti į darbą be sargybos, todėl jis galėjo laisvai judėti tame objekte", – dar prieš tris mėnesius konstatavo ši teisininkė.

Pasak V.Tulivaičio, A.Kalasiūno pabėgimas buvo konstatuotas jau po kelių minučių, tačiau visos pareigūnų pastangos surasti bėglį vidiniuose Laisvės alėjos kiemuose karštais pėdsakais buvo bergždžios. Tuomet ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, ir Kauno policija tikino, kad padarė viską, ką tokiu atveju turėjo padaryti. Nors ir buvo penktadienio popietė.

Tiesa, prokurorė A.Vitkauskienė tada neslėpė, kad A.Kalasiūno paieška buvo paskelbta tik po trijų dienų – rugsėjo 16-ąją, pareiškus jam už akių ir įtarimą dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigos. Esą tik tada ji gavo šią bylą.

Iš pradžių oficialiai A.Kalasiūno ieškojo Centro policijos komisariatas, kurio teritorijoje – vartais į laisvę jam tapusi statybvietė. Nors po prieštaringai vertinamos policijos reformos teritoriniai komisariatai Kaune savaitgaliais nedirba – jų patalpos būna užrakintos.

Vėliau A.Kalasiūno paiešką perėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jo nesėkmingai ieškoma jau daugiau kaip keturis mėnesius.

Pasak Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės, didžiausia tikimybė, kad A.Kalasiūnas slapstosi užsienyje. Kaip jau rašyta, spalio 2-ąją buvo išduotas jo Europos arešto orderis.

"Kauno dienos" žiniomis, manoma, kad slapstytis A.Kalasiūnui padeda buvę jo verslo iki patekimo už grotų partneriai. Galbūt net nežinodami, ką daro. Yra duomenų, kad bėglys iki įkalinimo prekiavo automobiliais.

Kauno AVPK pagrindine priežastimi, kodėl užsitęsė A.Kalasiūno paieška, ir nurodo galimą jo slapstymąsi užsienyje. Ir prašo visuomenės pagalbos. Galinčių suteikti informacijos apie A.Kalasiūno buvimo vietą prašoma paskambinti šiuo Kauno AVPK telefonu – (8 37) 303 044.

Klausimas be atsakymo

Kaip jau rašyta, anot Pravieniškų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D.Sušinsko, kol kas bevaisei A.Kalasiūno paieškai – dar toli iki rekordo.

Vieno iš atvirosios kolonijos pabėgusio nuteistojo ieškota daugiau kaip metus, kol jis buvo sulaikytas Graikijoje. Ir dabar laukia ekstradicijos atgal į Lietuvą, kuri gali trukti dar ilgiau.

Priminus D.Sušinskui, kad iš karto po A.Kalasiūno pabėgimo jis kalbėjo visai kitaip – jog bėglio suradimas – tik laiko klausimas, pašnekovas buvo linkęs teisintis, kad situacija esą tapo sudėtingesne ir dėl to, kad niekada anksčiau tokiems atvejams žiniasklaida neskyrė tiek dėmesio.

Tačiau šiomis dienomis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas galiausiai pripažino, kad ne paskutinį vaidmenį užsitęsusiose A.Kalasiūno paieškose vis dėl to suvaidino savaitgalis, apnuoginęs ne tik galimą teisės aktų, bet ir skirtingų institucijų veiksmų nesuderinamumą.

Kitas – ne mažiau svarbus klausimas, kodėl daugiau kaip metus be sargybos dirbęs A.Kalasiūnas pabėgo būtent tą lemtingą rugsėjo 13-ąją? Dažniausias atsakymas, kalbant su įvairių institucijų pareigūnais, buvo, kad supratęs, jog įkliuvo su akivaizdžiais įkalčiais, jis puikiai suprato ir kuo visa tai baigsis. "Jeigu tai nebuvo tik isteriška jo reakcija taip netikėtai įkliuvus, tuomet, ko mes dar nežinome apie galimus A.Kalasiūno darbelius, o gal ir apie naujus nusikaltimus, piktnaudžiaujant suteikta teise būti laisvėje be sargybos, kad nuspręsta neatsigręžiant bėgti ir slėptis?" – klausė vienas nenorėjęs būti įvardytu pašnekovas.

Ironiją keitė dezinformacija

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Justinos Kazragytės, Europos arešto orderis A.Kalasiūnui išduotas dar spalio 2-ąją.

„Po Kauno gatves jis tikrai nevaikšto ir nieko nežudo!“ –buvo linkę ironizuoti esą dėl per didelio žiniasklaidos dėmesio tiek bėglio asmenybei, tiek jo pabėgimo aplinkybėms, A.Kalasiūno paiešką vykdantys J.Kazragytės kolegos. Tiesa, vėliau sušvelninę toną: „Juk niekas jo Kaune po to nematė!“

O pašnekovams priminus, kad bėglys gali sumanyti grįžti į Lietuvą artėjančioms didžiausioms metų šventėms, jie taip pat užtikrino, jog to nebus.

Gauti informaciją iš Kalėjimų departamento, kurio Imuniteto skyrius beveik už mėnesio po A.Kalasiūno pabėgimo perėmė iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl to pradėtą tarnybinį patikrinimą, buvo dar kebliau.

Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė dar lapkričio 19-ąją teigė, kad šis tarnybinis patikrinimas dar nebaigtas – jo terminas pratęstas. Tačiau šiandien paskambinus jį perėmusio Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkei Jurgai Mickienei, ši teigė, kad jau baigto tarnybinio patikrinimo išvadą departamento vadovas pasirašė dar lapkričio 15-ąją.

Andrius Kalasiūnas

Pažadą pamiršo per pusvalandį

Pasiteiravus, kokia ši išvada, J.Mickienė atsakyti negalėjo – esą neturi jos po ranka.

Ir pasiūlė paskambinti po pusvalandžio – esą tada jau bus permetusi ją iš naujo akimis ir galės pakomentuoti.

Prieš pašnekovei skubant padėti telefono ragelį, tespėta pasiteirauti, kodėl šį patikrinimą perėmė jų skyrius.

„Buvo ypatinga situacija, o pagal mūsų nuostatus, tokiais atvejais tarnybinį patikrinimą atlieka Imuniteto skyrius“, – toks buvo J.Mickienės atsakymas.

Daugiau į skambučius ji nebeatsiliepė.

Po Kauno gatves jis tikrai nevaikšto ir nieko nežudo!

Neturėjo laiko bendrauti su žiniasklaida ir Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas. Anot viešai skelbiamu jo tarnybiniu telefonu atsiliepusios pavaldinės, iki pietų direktorius turėjo svečių. O paskambinus, kaip ir siūlyta, po pietų, taip pat buvo užsiėmęs ne mažiau svarbiais reikalais.

Tie, nuo kurių pabėgo, nekalti

Po tokios žiniasklaidos kontratakos galiausiai jau minėta departamento atstovė S.Banėnienė pranešė, kad portalą kauno.diena.lt dominantis tarnybinis patikrinimas baigtas tik dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų, kurie tą dieną, kai pabėgo A.Kalasiūnas, turėjo jį parvežti atgal į Pravieniškes.

Esą jų veiksmuose, atvykus pasiimti A.Kalasiūno ir šiam nuo jų pabėgus, jokio tarnybinio nusižengimo neįžvelgta.

Tačiau, anot S.Banėnienės, įvertinus visą A.Kalasiūno pabėgimo aplinkybių visumą, Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius priėmė sprendimą inicijuoti papildomą tarnybinio patikrinimo procedūrą, kurios metu bus vertinami visų Pravieniškių pataisos namų pareigūnų bei darbuotojų, kurie privalėjo įvertinti A.Kalasiūno elgesį bausmės metu, veiksmai ar galimas neveikimas.

Pasak S.Banėnienės šis tarnybinis patikrinimas, kuris pratęstas dar mėnesiui, atliekamas tik dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų bei darbuotojų veiksmų. O jos administracija sutarties su įmone, kurioje dirbo A.Kalasiūnas, nėra nutraukusi, t. y. į jos objektus ir toliau vežiojami kiti nuteistieji, kuriems taip pat suteikta teisė dirbti be sargybos.

Sprendimą vilkina departamentas?

Prieš mėnesį Pravieniškų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad po A.Kalasiūno pabėgimo pradėto tarnybinio patikrinimo akiratyje – ir pareigūnai, susiję su jo išleidimu iš pataisos namų dirbti be sargybos bei jo atvežimu į darbą, ir statybvietėje, iš kurios jis pabėgo, dirbusios bendrovės, su kuria pataisos namai buvo sudarę sutartį, atstovai.

Anot D.Sušinsko, šioje sutartyje, kaip ir kitose, buvo numatyta, kad darbdavys privalo informuoti pataisos namus dėl be sargybos dirbančio nuteistojo elgesio pasikeitimo, t. y., ar jis neturi per daug pinigų bei nepasišalina iš darbo vietos, ar neužsiima neleistina veikla mobiliuoju telefonu, kurį, beje, įstatymai leidžia jam turėti, ar jo nelanko pašaliniai asmenys ir pan.

Ir esą, sulaukus šio tarnybinio patikrinimo rezultatų, bus sprendžiama, ar nutraukt sutartį su bendrove, iš kurios statybvietės pasišalino A.Kalasiūnas.

Šiandien D.Sušinskas pakartojo tą patį – kad priims šį sprendimą, tik sulaukęs galutinių tarnybinio patikrinimo išvadų, kuriose tikisi rasti ir informaciją, ar viską, kaip privalėjo pagal sutartį, atliko ir minėtos bendrovės atstovai. „Jeigu to išvadose nebus, teks sudaryti šio klausimo sprendimui komisiją. Manau, kad, jeigu šį patikrinimą būtume iki galo atlikę mes patys, šis klausimas jau būtų išspręstas“, – galiausiai reziumavo D.Sušinskas.

Iškalbingi faktai

Kaip jau rašyta, 34-erių A.Kalasiūnas, kuriam 2016-aisiais už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą buvo skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, pasišalino iš Laisvės alėjos statybvietės, kurioje dirbo be sargybos, rugsėjo 13-osios popietę.

Ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, ir Kauno policija tikina, kad konstatavę A.Kalasiūno pabėgimą, padarė viską, ką tokiu atveju turėjo padaryti, nors ir buvo penktadienio popietė.

Tiesa, ikiteisminiam tyrimui dėl A.Kalasiūno pabėgimo, kurį atlieka patys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, vadovaujanti prokurorė Aldona Vitkauskienė neslėpė, kad jo paieška buvo paskelbta tik po trijų dienų – rugsėjo 16-ąją, pareiškus A.Kalasiūnui už akių ir įtarimą dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigos. Esą tik tada ji gavo šią bylą.

Iš pradžių oficialiai A.Kalasiūno ieškojo Centro policijos komisariatas, kurio teritorijoje – minėta vartais į laisvę jam tapusi statybvietė. Nors po prieštaringai vertinamos policijos reformos, teritoriniai komisariatai Kaune savaitgaliais nedirba – jų patalpos būna užrakintos. Vėliau A.Kalasiūno paiešką perėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Kalbėjo mįslėmis

Anot Pravieniškų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D.Sušinsko, kol kas bevaisiai šio bėglio paieškai – dar toli iki rekordo.

Vieno iš atvirosios kolonijos pabėgusio nuteistojo ieškota daugiau kaip metus, kol jis buvo sulaikytas Graikijoje. Ir dabar laukia ekstradicijos atgal į Lietuvą.

Pasiteiravus, ar jo nuomone, užtenka, kad ir A.Kalasiūno ieškoma tik Europos Sąjungoje, D.Sušinskas jau buvo linkęs kalbėti mįslėmis: „Matyt, to užtenka“.

Galiausiai pareiškė, kad, jo nuomone, A.Kalasiūnas netrukus bus Lietuvoje.

O priminus, kad jis tą patį kalbėjo ir iš karto po A.Kalasiūno pabėgimo, D.Sušinskas atsakė, kad situacija tapo sudėtingesne ir dėl to, jog niekada anksčiau tokiems atvejams žiniasklaida neskyrė tiek dėmesio.

Paieška paskelbta tik pirmadienį

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje A.Kalasiūnas atliko bausmę už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą, direktorius Dainius Sušinskas portalui kauno.diena.lt pripažino, kad trys savaitės – jau nėra trumpa paieška.

Kaip jau rašyta, 34-erių A.Kalasiūnas, kuriam 2016-aisiais už minėtą nusikaltimą buvo skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, pasišalino iš Laisvės alėjos statybvietės, kurioje dirbo be sargybos, kai į šią atvyko tikrintojai iš pataisos namų, rugsėjo 13-osios popietę.

D.Sušinsko teigimu, tai konstatavę jo pavaldiniai, kaip ir privalėjo, per valandą padarė viską, ką tokiu atveju turėjo padaryti: informavo apie tai Kauno policiją, Kalėjimų departamentą, artimiausią pasienio ruožą.

Todėl, anot D.Sušinsko, klausimas, kodėl užsitęsė šio bėglio paieška, nors iš karto po pabėgimo jis teigė, kad A.Kalasiūno suradimas – tik laiko klausimas, – jau ne jam. O policijai.

Pastaroji apie tai iš viso nekalba – siunčia pas prokurorę Aldoną Vitkauskienę, vadovaujančią ikiteisminiam tyrimui dėl A.Kalasiūno pabėgimo, kurį atlieka Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija.

Darbovietė tokių nuteistųjų, kaip A.Kalasiūnas, neturi „ganyti“, nes jam buvo suteikta teisė vykti į darbą be sargybos, todėl jis galėjo laisvai judėti tame objekte.

Anot A.Vitkauskienės, A.Kalasiūno paieška buvo paskelbta tik rugsėjo 16-ąją, pareiškus jam už akių įtarimą dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigos. Į klausimą, kodėl tik po trijų dienų, prokurorė atsakė, kad tik tada gavo šią bylą. Tačiau, A.Kalasiūno paiešką, anot jos vykdo, Kauno policija, todėl visi klausimai apie tai turi būti šios pareigūnams.

O pasiteiravus prokurorės, ar stringančiai bėglio paieškai negalėjo turėti įtakos tas lemtingas delsimas, galimai susijęs su savaitgaliu, A.Vitkauskienė atsakė: „Nežinau.“

Policijos reformos šešėlis

Panašiai tarsi karštos bulvės kratytasi atsakomybės dėl A.Kalasiūno paieškos sėkmės ir iš karto po jo pabėgimo.

Pravieniškių pataisos namai teigė, kad bėglio ieško policija. Jie tik šiai talkina.

Tuo tarpu Kauno policija – kad A.Kalasiūno ieško jį „praganę“ pataisos namai. Nors vėliau paaiškėjo, kad iš pradžių oficialiai jo ieškojo Centro policijos komisariatas, kurio teritorijoje – minėta vartais į laisvę A.Kalasiūnui tapusi statybvietė. Nors po prieštaringai vertinamos policijos reformos, teritoriniai komisariatai Kaune savaitgaliais oficialiai nedirba – jų patalpos būna užrakintos.

Vėliau estafetės lazdelę iš Centro policijos komisariato perėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

D.Sušinskas atskleidė portalui kauno.diena.lt ir tai, kad bent jis bėglio iš žiniasklaidoje publikuotos šio nuotraukos iš kelių metų senumo teismo proceso neatpažintų. Esą dabar jis buvo gana tvarkingos išvaizdos – ne tik be apšepusios barzdos, bet ir visai kito veido – dėl sveiko gyvenimo būdo, atliekant bausmę.

Keitėsi A. Kalasiūno išvaizda ir teismams nagrinėjant jo bylas.

Tačiau, užsiminus apie tai Kauno policijai, jokios reakcijos nesulaukta.

Tuo tarpu, anot D.Sušinsko, kol kas bevaisiai A.Kalasiūno paieškai – dar toli iki rekordo. Vieno bėglio iš atvirosios kolonijos ieškota daugiau kaip metus, kol jis buvo sulaikytas užsienyje. Ir dabar laukia ekstradicijos atgal į Lietuvą.

Kiek pareigūnų – tiek nuomonių

Be to, pasak D.Sušinsko, po A.Kalasiūno pabėgimo buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas, kurį atlieka komisija, sudaryta iš jų pataisos namų, Kalėjimų departamento bei Teisingumo ministerijos atstovų.

Jai duotas mėnesio terminas. O šios komisijos akiratyje – ir pareigūnai, susiję su A.Kalasiūno išleidimu iš pataisos namų dirbti be sargybos bei jo atvežimu į darbą, ir statybvietėje, iš kurios jis pabėgo, dirbusios bendrovės, su kuria pataisos namai buvo sudarę sutartį, atstovai.

Anot D.Sušinsko, šioje sutartyje, kaip ir kitose, buvo numatyta, kad darbdavys privalo juos informuoti dėl be sargybos dirbančio nuteistojo elgesio pasikeitimo, t. y., ar jis neturi per daug pinigų bei nepasišalina iš darbo vietos, ar neužsiima neleistina veikla mobiliuoju telefonu, kurį, beje, įstatymai leidžia jam turėti, ar jo nelanko pašaliniai asmenys ir pan.

Tačiau, po A.Kalasiūno pabėgimo visi nuteistųjų dirbančių be sargybos darbdaviai, D.Sušinsko teigimu, vėl buvo sukviesti ir jiems dar kartą akcentuotos jų pareigos.

Tuo tarpu, sutartis su minėta bendrove, iš kurios statybvietės pasišalino A.Kalasiūnas, nėra nutraukta. Laukiama tarnybinio patikrinimo rezultatų.

Tuo tarpu, prokurorė A.Vitkauskienė situaciją, kuria pasinaudojęs pabėgo A.Kalasiūnas, linkusi vertinti kiek kitaip, negu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius. „Man atrodo, kad darbovietė tokių nuteistųjų, kaip A.Kalasiūnas, neturi „ganyti“, nes jam buvo suteikta teisė vykti į darbą be sargybos, todėl jis galėjo laisvai judėti tame objekte“.

Tai per daug dramatizuojama situacija, tai griežtinama laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūra. Tai A.Kalasiūnas įtartinai saldus ir suktas, tai nepavojingas.

Daugiau nei metus A.Kalasiūnas jau dirbo pagal resocializacijos programą. Suvaržymai buvo griežtesni, o štai Kaune, statybvietėje, gavęs daugiau laisvės, neatlaikė. Taip, apribojimų buvo ir čia, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis jų nepaisė. Šios istorijos pradžia kiek netiksliai brėžiama pastarųjų įvykių sekoje. Mat pradžia buvo tada, kai A.Kalasiūnas buvo pastebėtas Laisvės alėjoje, netoli Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčios (Soboro). Tąsyk jį pamačiusi moteris (pavardė redakcijai žinoma) neslėpė sutrikusi ir pagalvojusi, kad apsipažino.

Jos pasakojimu, A.Kalasiūną bičiuliai fotografavo. Pagal išsidėstymą buvo galima spręsti, kad nuteistasis pozuoja Nepriklausomybės aikštėje esančios kavinės fone. Ir tikrai ne statybininko uniforma pasipuošęs. Čia galima fantazuoti: nuotrauka pažinčių puslapiui, feisbuko profiliui – juk nepasakosi, kad šiuo metu atlieki bausmę, dirbi statybvietėje, tačiau kartais išbėgi pasiganyti.

Antrą kartą, vos po kelių dienų, A.Kalasiūną pastebėjusi Muzikinio teatro sodelyje, moteris jau nebeabejojo – čia tikrai tas pats bagažinėje merginą vežiojęs, talžęs vyras. Šį nusikaltimą A.Kalasiūnas įvykdė praėjus gana trumpam laikui po visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos Panevėžio apylinkėse, kai mašinos bagažinėje buvo sudeginta išniekinta mergina.

A.Kalasiūnas vis dar mėgaujasi laisve.

Moteris neslėpė per nugarą jautusi bėgiojusius šiurpuliukus ir prisipažino vengusi, kad jos ir A.Kalasiūno žvilgsniai susitiktų. "Nejauku, nesaugu. Be jokios abejonės, lyg ir suvoki, kad jis nepuls tavęs talžyti vidury baltos dienos, tačiau ir merginą įgrūdo į bagažinę ne nakties tamsoje, net jos šlepetės liko kieme. Ir žmonės matė. Ar ta mergina jautėsi saugi tarp žmonių? Kaip ta mergina jaučiasi žinodama, kad jis pabėgo?" – retorinius klausimus, ko gero, pirmoji pažinusi nuteistą sadistą, bėrė moteris.

Tačiau ginti A.Kalasiūną, tiksliau, patys save, stojo kone visa teisėtvarka. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento vadovas, Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovas sutartinai giedojo apie A.Kalasiūno nepavojingumą, nereikalingą situacijos dramatizavimą, nuteistųjų resocializacijos svarbą.

Atrodo, kad kalčiausia šioje istorijoje yra A.Kalasiūną ne darbo vietoje pastebėjusi moteris ir statybų įmonė, kuri nesužiūrėjo nuteistojo vojažų. Tik po kelių dienų susigriebta ir situaciją vadinęs pernelyg dramatizuojama, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ėmė žadėti griežtesnę laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūrą.

"Nuteistųjų resocializacijos procesas, padedantis parengti nuteistąjį gyvenimui laisvėje, turi būti derinamas su atidžia jo priežiūra", – išplatintame ministerijos pranešime buvo cituojamas E.Jankevičius.

Skola visuomenei?

Vargu ar būtų galima nesutikti, kad nuteistiesiems taikoma resocializacijos programa, įvairios naudingos, darbinės veiklos yra gerai. Gal net būtų galima tai vadinti kaip skolos visuomenei grąžinimą. Visuomenei skiepijamas supratimas, kad pataisos namai – ne kalėjimas, o laisvės atėmimo vieta, kurioje, tikimasi, nusikaltimą įvykdęs žmogus pasitaisys.

"Sutikite, kad dešimt ar penkiolika metų nuteistą žmogų išlaikyti pataisos namuose, nesuteikiant jam galimybės resocializuotis, būtų netinkamas valstybės požiūris. Suprantu nukentėjusiuosius, suprantu visuomenę, bet mes negalime nuteistųjų, kurių šiandien yra apie 6 tūkst., išsižadėti ir laikyti kaip vilkus garduose iki skirtos bausmės pabaigos. Tokiu požiūriu nežinia ką mūsų visuomenė pasieks", – "Kauno dienai" valstybės politiką nuteistųjų atžvilgiu aiškino Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos direktorius Darius Sušinskas.

Dar savaitės pradžioje dienraščiui A.Kalasiūną apibūdinęs kaip paliekantį įtartinai saldaus ir sukto žmogaus įspūdį, vėliau direktorius kalbėjo atsargiau. "Jeigu vertinti nuteistųjų visumą, tai kiekvienas jų savotiškas. Tačiau kiekvienu atveju, kai nesuteikiame jam teisės vykti be sargybos, privalome pateikti motyvuotą atsakymą raštu. Tai negaliu pasakyti, kad man Kalasiūnas pasirodė kažkoks saldus, slidus ar nepriimtinas, tai tiesiog nėra motyvas atsakant, kodėl neleidžiama jam laisvai dirbti", – dėstė direktorius.

D.Sušinskas tikino suprantantis visuomenės susirūpinimą susiklosčius šiai situacijai. Esą žmonės nesusidūrę su tokia kriminaline praeitimi, todėl baugu dėl minimų Baudžiamojo kodekso straipsnių. "Vertindami nuteistuosius, žiūrime į jų elgesį pataisos namuose. Vertiname nuteistojo pastangas sumažinti pavojingumo riziką", – kriterijus vardijo direktorius.

A.Kalasiūnas pagal pavojingumo rizikos balus buvo tik vidutiniškai rizikingas, esą vos du balai skyrė jį nuo žemos rizikos – skalėje nuo 0 iki 40 yra žema rizika, o A.Kalasiūnas surinko 42 balus. "Pavojingas gali būti bet kuris žmogus. Tikrai negalime pasakyti, kad nesunkų nusikaltimą padaręs asmuo kitą dieną netaps labai pavojingas esant tam tikroms aplinkybėms. Kiekvienam neįlįsime į širdį, galvą ar smegenis", – tęsė D.Sušinskas.

A.Kalasiūnas esą atitiko visus resocializacijos reikalavimus. Direktorius priminė, kad kiekvienoje įkalinimo įstaigoje būna sudaroma drausmės komisija: įmonės vadovai, pavaduotojai, psichologai, kriminalinė žvalgyba, saugumo valdymo skyrius.

Visuomenė nėra visiškai apsaugota nuo neigiamų padarinių arba nusikaltimų darymo. Mes negalime pasakyti, kada koks žmogus gali nusikalsti.

"Kalasiūno atveju vienbalsiai buvo priimtas sprendimas suteikti teisę", – nepavojingam kėsinusiam nužudyti, atėmusiam kito laisvę asmeniui, atvėrusį sprendimą dėstė direktorius.

Bėga laisvės

Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovas nesikratė atsakomybės, kad A.Kalasiūno atvejis parodė, kad ne ne viskas gerai resocializacijos sistemoje. "Taip, A.Kalasiūno padarytas nusikaltimas buvo įžūlus, todėl jis ir gavo tokią jam skirtą bausmę", – D.Sušinskas tęsė dėl devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisto A.Kalasiūno užvirtos košės.

Teisingumo ministerijos duomenimis, kasdien šalyje dirbti į laisvę be sargybos išeina daugiau nei 400 nuteistųjų. Šiemet dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigų pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai, du iš jų – dėl incidentų pastarosiomis savaitėmis.

"Nė vienas tokiomis aplinkybėmis pabėgęs žmogus nepadarė papildomų smurtinių nusikaltimų tuo metu kai buvo laisvėje. Bėgo dėl subjektyvių dalykų, tačiau ne tam, kad darytų nusikaltimus", – aiškino D.Sušinskas.

Remdamasis patirtimi direktorius tęsė, kad nuteistieji bėga, nes nori laisvės, kiti nenori atlikti bausmės, dar kiti siekdami išvengti bausmės už padarytą nusižengimą sprunka tikėdamiesi, kad jų neras, arba tiesiog spontaniškai, paveikti alkoholio, tiesa, pastarieji atvejai dažnesni, kai nuteistieji išleidžiami į pasimatymus.

Su šiais argumentais ir vėl negali nesutikti. Nuteistieji bėga laisvės link. O neišdildomai įstrigę Pravieniškių pataisos namų klientų žodžiai, kad didžioji dalis čia neteisingai uždaryti, faktiškai pateisina jų troškimą pabėgti.

"Nusikaltimų darymas – ne tik nuteistų asmenų reikalas. Nusikalsta asmenys ir po vieną kartą. Visuomenė nėra visiškai apsaugota nuo neigiamų padarinių arba nusikaltimų darymo. Mes negalime pasakyti kada koks žmogus gali nusikalsti", – jau į filosofinį lygį kilo direktorius. Tačiau šviesioji visuomenės dalis tiesiog nori ramiai ir saugiai gyventi.

Apsigimęs burtininkas

A.Kalasiūno pabėgimas ir teisėtvarkos gynybinė pozicija privertė atidžiau pažvelgti į jo padarytų nusikaltimų charakteristiką. A.Kalasiūnas buvo pradėjęs atakuoti "Kauno dieną" kaip nukentėjęs nuo vienos teisėjos sūnaus. Tik vėliau, dėliojant įvykių chronologiją, paaiškėjo, kad į redakciją A.Kalasiūnas ėmė vaikščioti po to, kai susidorojo su buvusia drauge ir kai po suėmimo ištrūko į laisvę.

Nujausdamas, kad gali ir vėl būti suimtas, A.Kalasiūnas pasakojo tragišką istoriją, kaip teisėjos sūnus policininkas padarė avariją ir sudaužė jo automobilį. Vėliau už merginai surengtą egzekuciją devyneriems metams nuteistasis mėgino įtikinti, kad su juo siekiama susidoroti, kad jam siuvama byla, mat yra parašęs pareiškimą ir viską išklojęs apie teisėjos sūnų. Jauno vyro pagalbos šauksmas negalėjo nejaudinti – atrodė, teisėtvarkos mašina griauna gyvenimus.

Panašiai A.Kalasiūnas užbūrė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidą Mačiulį. Būtent A.Kalasiūnas buvo nuteistas už įsilaužimą į Kauno žurnalistų sąjungos namus ir vagystę. Tačiau net ir po teismo priimto sprendimo, kad vagystė – A.Kalasiūno darbas, V.Mačiulis neslėpė abejonių.

Žurnalistas tąsyk "Kauno dienai" pasakojo ne mažiau kaip penkias valandas kalbėjęsis su A.Kalasiūnu, kai pastarasis buvo laisvėje. Pasak V.Mačiulio, neabejotinai nuteistasis tikrai nėra šventas. Žurnalistų namų siaubimo naktį jis tikrai buvo nusikaltimo vietoje. Tačiau V.Mačiulis labiau buvo linkęs manyti, kad A.Kalasiūnu buvo pasinaudota. Romų kraujo turintis vyras sugebėjo įtikino Kauno skyriaus pirmininką, kad nieko nepamena, nes buvo girtas ir kažkas jam smogė į galvą.

Šių A.Kalasiūno aplinkybių, ko gero, niekas nevertino sprendžiant apie jo nepavojingumą? Pagal Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovo aiškinimą, nuteistasis vertinamas pagal elgesį pataisos namuose, jo praeitis tarsi padedama į archyvą.

Asilo šėlsmas

"Kauno diena" primins dar kelias istorijas. Jos nėra adekvačios A.Kalasiūno atvejui, tačiau iš dalies parodo, kad visuomenė tampa nusikaltėlių įkaitais. Dar ne taip seniai žiniasklaidos antraštės mirgėjo skelbdamos, kad Mindaugas Mažeika, Kaune žinomas Asilo pravarde, sumušė savo sugyventinę.

Asilas buvo suimtas tik po to, kai žiauriai sumušė savo draugę.

Tuo metu teismas nagrinėjo bylą, kurioje Asilas buvo kaltinamas bičiulio nužudymu. Tačiau Asilas buvo laisvėje. Jo ligos diagnozė – onkologinė liga – neleido A.Mažeikai uždėti antrankių ir pasiūlyti Tardymo izoliatoriaus teikiamų malonumų. Prokurorai ne kartą teikė prašymus leisti Asilą suimti, tačiau devynis kartus teisto vyro ašarojimai sušvelnindavo teismo sprendimą.

Kone vieši paties Asilo prisipažinimai apie pomėgį svaiginančioms medžiagoms taip pat neatrodė pakankama grėsmė visuomenės saugumui, kol galiausiai Kauno policijos pareigūnai šturmavo vieno daugiabučio Žemaičių gatvėje butą.

Pareigūnų pastangos nenuėjo perniek. Iš buto buvo išlaisvinta sumušta moteris, kiek vėliau buvo išvestas ir Asilas. Teisiamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o bute rasta miltelių, kuriuos vertinti pasiliko ekspertai. Merginos fizinė ir psichinė būklė vadinta sudėtinga, ji buvo perduota medikams, o pareigūnai jau dėliojo kreipimosi dėl Asilo suėmimo motyvus.

"Jam skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, M.Mažeika daro vis naujus nusikaltimus. Jį reikia izoliuoti nuo visuomenės, kad nenukentėtų daugiau žmonių", – po merginos sumušimo sakė Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas.

Galiausiai devynis kartus teisto Asilo charakteristika nebepatiko ir teismui. "Iš pateiktų duomenų matyti, kad įtariamojo galbūt padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Jis linkęs brutaliai smurtauti, pažeidinėti įstatymus. Savo neprognozuojamu elgesiu įtariamasis kelia realų pavojų aplinkiniams, todėl kuriam laikui būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui", – tokią prokuroro prašymą suimti Asilą išnagrinėjusios teisėjos citatą platino Kauno apylinkės teismas, leidęs Asilą suimti.

Suprask, kad tik po merginos sumušimo visi suprato, jog narkotikus vartojantis, devinis kartus teistas Asilas – tikrai ne angeliukas.

Kaltė svetima

"Kauno diena" plačiai rašė apie 2014 m. įvykusią tragišką avariją Karaliaus Mindaugo prospekte. 22 metų jaunuolio mirtis taip pat atskleidė teisėtvarkos neįgalumą. Po ilgų žuvusiojo artimuosius varginančių procesų kaltinamuoju šioje tragedijoje pripažintas Arūnas Stiklioraitis. Kaltininko statusą A.Stiklioraitis gavo ne iš karto. A.Stiklioraitis sukurpė planą išsisukti, o kaltę mėgino prisiimti jo bičiulis.

Klastą atskleidė žuvusiojo tėvas. Pasiekta, kad A.Stiklioraitis būtų teisiamas dėl tyčinės žmogžudystės, įvykdytos per avariją. A.Stiklioraitis yra vienas iš trijų asmenų Lietuvoje, kurie už nužudymą nuteisti po padarytų avarijų. Jam skirta vienuolika metų nelaisvės. Bet ar teismo skirta bausmė pasiekė žmogžudį? Tikrai ne. Jo pėdos labai greitai atvėso, ir jokių oficialių žinių apie žudiką iki šiol negirdėti.

Ne vienus metus trukusio proceso metu buvo akcentuojamas A.Stiklioraičio pavojingumas, nepagarba įstatymui, tačiau visą laiką kaltinamasis mėgavosi laisve. Žuvusiojo tėvas ne tik atliko tyrimą, o ir atlaikė A.Stiklioraičio sėbrų grasinimus. Tačiau teisėtvarkai A.Stiklioraitis neatrodė toks jau labai pavojingas.

Kas buvo žinoma apie A.Stiklioraitį? 34 kartus buvo įkliuvęs už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Du kartus buvo nutvertas prie vairo girtas ir už tai teistas, tačiau pomėgio lakstyti gatvėmis didžiuliu greičiu neatsisakė. Dar daugiau – tebevykstant teismui, A.Stiklioraitis, nekreipdamas dėmesio į jam paskirtas sankcijas, sėdo prie "Toyota Avensis" vairo ir vėl buvo sulaikytas policijos. Už draudimo vairuoti nepaisymą jam buvo skirta 360 eurų bauda.

A.Stiklioraitis niekada nepripažino kaltės. Jis iki šiol slapstosi, paskelbta tarptautinė jo paieška.

Visą šią puokštę dar pagražina teistumai dėl vagysčių. A.Stiklioraitis yra tris kartus teistas ir dėl vagysčių bei plėšimo Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

A.Stiklioraitis nužudymo byloje niekada nepripažino savo kaltės, kaip ir, tikėtina, visų minėtų nusižengimų ir bausmių taip pat nepriėmė kaip atpildo už netinkamą gyvenimo būdą.

Anot jo, pareigūnai neturėjo duomenų, kad už pasikėsinimą nužudyti, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę teistas kalinys gali kelti grėsmę.

„Noriu nuraminti visuomenę, kad nėra duomenų, kad šis asmuo yra pavojingas ir keltų grėsmę. Taip, jis padarė nusikaltimus, už kuriuos turi atlikti bausmę. Bet komisija įvertino jo elgesį ir matė, kad jis galėtų laisvėje elgtis atitinkamai kaip ir daugelis kitų visuomenės narių. Tikrai baimintis nereikėtų“, – BNS trečiadienį kalbėjo ministras.

Anot E. Jankevičiaus, šiuo metu siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir už pabėgusiojo priežiūrą atsakingų asmenų atsakomybę.

„Bet šiuo metu šis įvykis yra per daug dramatizuojamas“, – sakė jis.

Pasak ministro, šiemet iš darbo vietos pasišalinusių kalinių skaičius kol kas nelenkia pernykštės statistikos: Kalėjimų departamento duomenimis, 2017 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo iš kalinimo  įstaigos, praėjusiais metais – aštuoni, šiemet – šeši, du iš jų – dėl incidentų pastarosiomis savaitėmis.

Iš Pravieniškių pataisos namų rugsėjo 9-ąją peršokęs tvorą pabėgo nuteistasis, jis po kelių valandų buvo surastas ir grąžintas į kalinimo įstaigą.

Praėjusį penktadienį iš darbo vietos Kaune pasišalino kitas nuteistasis Andrius Kalasiūnas – jis buvo nuteistas už pasikėsinimą nužudyti, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę. Jo iki šiol ieško pareigūnai.

Noriu nuraminti visuomenę, kad nėra duomenų, kad šis asmuo yra pavojingas ir keltų grėsmę.

Vyrui galimybė dirbti laisvėje su įstaigos priežiūra suteikta, nes jis elgėsi pozityviai, keturis kartus skatintas už gerą darbą ir elgesį.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo, taip pat tarnybiniai patikrinimai dėl pareigūnų veiksmų.

Vyriausybė prieš savaitę Seimui pateikė Teisingumo ministerijos parengtas Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kuriomis numatyta daugiau galimybių ir motyvacinių priemonių nuteistiesiems dirbti už įkalinimo įstaigų ribų.

E. Jankevičius tvirtina, kad šių planų Vyriausybė neatsisako, pabrėždamas, jog tokia Vakaruose taikoma praktika mažina valstybės naštą išlaikant nuteistuosius, skatina juos neprarasti darbo įgūdžių ir vėliau nebenusikalsti. Kartu jis pripažino, jog bus vertinamos ir galimos klaidos, o į laisvę galės išeiti tik tie žmonės, kurie nekelia visuomenei grėsmės.

„Pati praktika nėra bloga, bet tai reikia daryti labai atsakingai, pamatuotai, tokių atvejų negali būti. Bet klaidų pasitaiko visur ir visada. Įvertinsime, dėl ko taip atsitiko, bet tokių klaidų pasitaiko ir kitose šalyse. Neseniai teko kalbėtis su Norvegijos pareigūnais, kur buvo dar skandalingesnis įvykis, kai asmuo, buvęs pusiaukelės namuose, įvykdė labai rimtą nusikaltimą“, – aiškino ministras.

Visuomenė mano kitaip

Portalo kauno.diena.lt apklausos, ką manote apie galimybę kaliniams dirbti laisvėje, duomenimis, po šio įvykio nesaugiai pasijuto beveik du trečdaliai dalyvavusiųjų joje.

Tuo tarpu Kalėjimų departamentas savo teiginį grindžia tuo, kad A.Kalasiūnas įkalinimo vietoje elgėsi pozityviai, keturis kartus skatintas už gerą darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir gerą elgesį. Ir vėl kartoja, kad jam buvo suteikta teisė išvykti už pataisos namų ribų be sargybos ar palydos, nes jis formaliai atitiko visus tokiais atvejais numatytus reikalavimus ir nustatytus kriterijus bei buvo atlikęs daugiau kaip du trečdalius bausmės.

Tačiau taip teigdamas, Kalėjimų departamentas ir vėl pateikia netikslią informaciją apie A.Kalasiūno teistumus, nors šį kartą jau ją ir linkęs papildyti.

Dar vienas mįslingas išpuolis

Dabar jau pranešama, kad bėglys teistas už vagystę, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsinimą nužudyti.

Tačiau taip teigiant ir vėl nepasakoma visa tiesa, nes 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismui skelbiant A.Kalasiūnui nuosprendį dėl sukrečiančio išpuolio prieš buvusią draugę jam skirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu dėl Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities patalpų V.Putvinskio gatvėje nusiaubimo 2013-ųjų balandžio 1-osios naktį. Juo A.Kalasiūnui pusantrų metų buvo apribota laisvė bei liepta atlyginti padarytus nuostolius. Tada A.Kalasiūnas buvo kaltinamas kai kurių daiktų, dingusių tada iš minėtų patalpų, vagyste bei turto suniokojimo. Tiesa, jis savo kaltę neigė, nors nusikaltimo vietoje teisėsaugininkai rado jo kraujo. Anot A.Kalasiūno, jis tik išvakarėse netoli šio nusikaltimo vietos girtavo ir pabudo paryčiais tarp Palemono ir Petrašiūnų nieko neprisimenantis.

Kauno teisėsaugininkai, tyrę šį išpuolį, yra prisipažinę, kad ir jiems liko mįslė, kokiu tikslu, jis buvo surengtas.

Polemizuojama su Aukščiausiuoju Teismu?

Tuo tarpu Kalėjimo departamento minimas A.Kalasiūno teistumas už esą nesunkų sveikatos sutrikdymas paimtas iš Aukščiausio Teismo panaikinto, kaip jau buvo rašyta, Apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo už buvusios merginos terorizavimą jam skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sušvelninta beveik perpus – iki ketverių metų, perkvalifikuojant pasikėsinimą nužudyti kankinant ar kitaip itin žiauriai į nesunkų sveikatos sutrikdymą tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Nors panaikindamas šį Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiais teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo A.Kalasiūnas buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Nauja versija

Kalėjimų departamentas šiandieninėje savo informacijoje linkęs akcentuoti, kad A.Kalasiūnas pabėgo per netikėtą statybvietės, kurioje dirbo, patikrinimą. Tačiau, jo neradus, po kelių minučių buvo pastebėtas grįžtantis į savo darbo vietą. Bet jam nurodžius vykti kartu su tikrintojais aiškintis tokio elgesio aplinkybių, staiga peršoko statybvietės tvorą ir pasišalino. Nors pareigūnai dar bandė jį vytis, tai jiems nepavyko.

Šiandien papildomai kalbantis su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovybe, portalui kauno.diena.lt jau teigta, kad A.Kalasiūnas galėjo pabėgti, nes buvo neblaivus. Ir žinojo, kad tai konstatavus jis netektų galimybės toliau dirbti laisvėje be sargybos bei būtų grąžintas į uždarą zoną.

Pasinaudojo pirma proga?

Kaip jau rašyta, A.Kalasiūnas dirbo laisvėje be sargybos jau apie metus. Tiesa, anksčiau – kitose bendrovėse, kurių teritorijos – uždaros arba jose budi apsauga.

Anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovų, parenkant nuteistiesiems darbą laisvėje daugiausiai žiūrima, kad jis nebūtų su nepilnamečiais arba, pavyzdžiui, naktiniame bare.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnai ieško A.Kalasiūno, atstovės teigimu, iki šiandienos pavakarės jis dar nebuvo sulaikytas. Tačiau Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovai buvo įsitikinę, kad tai – tik laiko klausimas. Anot jų, visi panašūs bėgliai iki šiol buvo rasti. Kaip jau rašyta, net užsienyje.

Esmė nuslėpta

Apie šį įvykį Policijos departamentas pranešė, kaip įprasta, lakoniškai. Tačiau nežinia, ar dėl to, kad gavo netikslią informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ar šis tiesiog nusprendė nuslėpti esminę jos dalį, nenorėdamas gąsdinti visuomenės.

Pranešime buvo teigiama, kad penktadienį, apie 13.20 val., iš statybvietės Laisvės alėjoje pasišalino be sargybos priežiūros dirbęs nuteistasis už vagystę, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Iš tikrųjų tai buvo pagarsėjęs sadistas Andrius Kalasiūnas, nuteistas už buvusios savo merginos, nusprendusios jį palikti, neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuroras per baigiamąsias kalbas net palygino teisiamąjį su Aušvico koncentracijos stovyklos budeliu Josefu Mengele.

Andrius Kalasiūnas

Devynerių metų laisvės atėmimo bausme 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismo už šiuos nusikaltimus nuteistas A.Kalasiūnas pabėgo iš statybvietės, esančios kaltinimą joje palaikiusio prokuroro darbovietės kaimynystėje, kur dirbo su kitais tokiais pačiais, anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovybės, paleidimui į laisvę ruošiamais nuteistaisiais bei, pirminiais duomenimis, imigrantais iš Ukrainos. Čia jis dirbo mažiausiai porą mėnesių ir naudojosi situacija, rodydamas įtartiną susidomėjimą prokuratūros vidiniame kieme laikomais jos darbuotojų asmeniniais automobiliais. O praėjusią savaitę buvo pastebėtas ir "Kauno dienos" redakcijos prieigose – Muzikinio teatro sodelyje. Beje, ne vienas – o atėjęs į, panašu, kad dalykinį susitikimą su nelabai tuo patenkinta moterimi.

Ne pirmas kartas

Anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko, pasišalinti iš darbo vietos A.Kalasiūnas teisės neturėjo. Net ir per pietų pertrauką, nes buvo maitinamas vietoje – darbdaviui atvežant maistą iš pataisos namų.

Pasak D.Sušinsko, būtent ši bendrovė ir buvo atsakinga už A.Kalasiūno bei kitų nuteistųjų, su kuriais buvo sudariusi darbo sutartis, kontrolę.

Pasiteiravus D.Sušinsko, ar, pasirašant sutartis su nuteistuosius laisvėje įdarbinančiomis įmonėmis, domimasi, ar šiose nedirba nuteistųjų draugai ir giminės, atsakyta, kad ne. Esą, ar tokia įmonė – tinkama partnerė, kaip ir ar nuteistieji gali joje dirbti, sprendžia jų įstaigoje specialiai tam sudaryta komisija. Būna, kad ji suklysta, nes nuteistieji kartais nerandami darbo vietose. Su viena tokia Vilniaus įmone praėjusią savaitę dėl to net nutraukta sutartis. O bėgliai, dirbę laisvėje be priežiūros, buvo parsigabenti ir iš Graikijos, ir iš Anglijos, kurią pasiekė su brolio dokumentais.

Anot D.Sušinsko, nuteistasis, norintis gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje, turi atitikti tam tikras sąlygas: būti atlikęs tam tikrą dalį bausmės ir jos atlikimo metu neturėti jokių nuobaudų. Formaliai A.Kalasiūnas šias sąlygas atitiko, nors ir D.Sušinskui, jo prisipažinimu, sudarė įtartinai saldaus ir sukto žmogaus įspūdį. Todėl, minėtos komisijos sprendimu, jam ir buvo leista gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje. Ir tokiu pasitikėjimu A.Kalasiūnas, D.Sušinsko duomenimis, jau naudojosi daugiau kaip metus ir būdamas ne vienos jo elgesį darbo metu turėjusios kontroliuoti įmonės žinioje. Anot pašnekovo, visos jos dirbo Kaune.

Svarbiausias klausimas

Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl A.Kalasiūno pabėgimo, D.Sušinsko patikinimu, bus sprendžiama ir dėl bendrovės, turėjusios kontroliuoti šio nuteistojo elgesį, atsakomybės.

A.Kalasiūnas pabėgo, vos išvydęs į statybvietę atvykstantį planinį jos patikrinimą turėjusių atlikti pataisos namų automobilį su skiriamaisiais ženklais. Ir tai šiandien pagrįstai kelia daugiausia klausimų. Neatmetama prielaida, kad A.Kalasiūno nervai neišlaikė, nes taip laisvai, kaip paaiškėjo, vaikščiodamas po miestą jis jau buvo spėjęs kažko prisidirbti ir už tai grėsė nauja atsakomybė. Todėl vienintelis būdas nuo to gelbėtis buvo bėgti.

D.Sušinsko teigimu, apie A.Kalasiūno pabėgimą informuota ir nukentėjusioji. Paprastai, skelbiant nuosprendžius tokiose byloje, jų yra klausiama, ar norėtų gauti pranešimą, kada nuteistasis bus paleistas į laisvę atlikęs bausmę. Ir beveik visais atvejais atsakoma teigiamai.

Tačiau, nuteistiesiems leidžiant dirbti laisvėje, apie tai nukentėjusieji jų bylose nėra informuojami. Nors, kaip įrodo A.Kalasiūno atvejis, jam niekas nebūtų sukliudęs darbo metu ar per pietų pertrauką susirasti ir buvusią savo auką.

Jau nekalbant apie tokiais bausmių politikos Lietuvoje eksperimentais iškilusią grėsmę bylos liudytojams. "Kauno diena" rašė, kad vieną iš jų, net po metų pamačius A.Kalasiūną Kauno apygardos teismo narve, ištiko isterijos priepuolis. Kitas liudytojas, nebenorėjęs iš naujo prisiminti tos nakties įvykių, prašė, kad teismas paskelbtų jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Sadistinis išpuolis

"Kauno diena" rašė, kad buvusi A.Kalasiūno mergina buvo pagrobta 2014-ųjų liepos 20-osios vakarą iš vieno Partizanų gatvės daugiabučio kiemo ir jėga įgrūsta į tai padariusio buvusio savo draugo BMW.

Į spąstus pakliuvusi auka vežiota šiuo automobiliu apie valandą, nepaliaujant prieš ją smurtauti – vis susigalvojant naujų sadistiškų kankinimo būdų. Kol buvo išvaduota policijos patrulių, ant kurių rankų prarado sąmonę.

Kelis kartus ji buvo netekusi sąmonės ir per pačią egzekuciją. Pareigūnams apie šią pranešė jos liudytoju prieš savo valią tapęs A.Kalasiūno draugas, sėdėjęs tą vakarą prie BMW vairo, nes jo savininkas buvo neblaivus. Po sulaikymo A.Kalasiūnui buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,83 promilės alkoholio.

Teisme buvo paskelbti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip A.Kalasiūnas savo draugei atsuktuvu sužalojęs kaklą ir kaip ne kartą bandė ją išstumti iš važiuojančio automobilio. Tačiau liudininkui vis pavykdavo BMW pristabdyti. Galiausiai A.Kalasiūnas savo pasiekė ir, partempęs auką atgal į automobilį, rengėsi vilkti ją grindiniu, privėręs plaukus durelėmis. Tačiau tada draugas atsisakė toliau važiuoti.

Pati nukentėjusioji teigė atlaikiusi tada apie 200 sužvėrėjusio buvusio savo draugo smūgių ir spyrių. Ir iki šiol sapnuojanti išgyventą košmarą bei blogai girdi viena ausimi, nes buvo trūkęs šios būgnelis. Be to, pradėjo bijoti žmonių. Ji prašė iš teisiamojo 30 tūks. eurų moralinio atlygio.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į turtinę A.Kalasiūno padėtį (jo finansinius įsipareigojimus bankui) ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisė nukentėjusiajai 12 tūkst. eurų, pasiųsdamas sadistą už grotų devyneriems metams, įskaičiuojant į šią bausmę ir iki nuosprendžio ten praleistus kelerius metus.

Buvo radęs užtarėjų

Į nuosprendžio paskelbimą A.Kalasiūnas tada atvyko nešinas užrašu "Korupcija valdo Lietuvą, pasipriešinsite – baigsite taip, kaip aš".

Į šou buvo panašus ir visas daugiau kaip metus trukęs šios bylos nagrinėjimas. Į pirmuosius jos posėdžius dar ateidavusios mįslingos moterys, viešai rodžiusios teisiamajam prielankumo ženklus. Tačiau po to, ką išgirdo savo ausimis, proceso pabaigoje jos jau nebesirodė.

Tai, kad nuteistasis skųs Kauno apygardos nuosprendį, abejonių beveik nebuvo. Jo byla buvo perduota šiam teismui keturių tomų. Tačiau, skelbiant nuosprendį nuo nesibaigiančių A.Kalasiūno, savo išsidirbinėjimais vis labiau panašėjusio į skandalingąjį pedofilą Ervydą Čekanavičių, skundų ir prašymų patrigubėjo iki dvylikos tomų.

Apeliacinis teismas, kuriam apsiskundė A.Kalasiūnas, 2017-ųjų Kalėdų išvakarėse buvo sušvelninęs jam skirtą bausmę daugiau kaip perpus – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Tačiau, prokurorui kreipusis į Aukščiausiąjį Teismą, šis pernai vasarą panaikino minėtą Apeliacinio teismo Kalėdų dovaną A.Kalasiūnui, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo jam skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje A.Kalasiūnas atliko šią bausmę, vadovybės patikinimu, jį suradus, šis nuteistasis bus grąžintas tęsti bausmės į uždarą zoną. Ir bus papildomai teisiamas jau ir dėl pabėgimo, o už tai gresia papildomas laisvės atėmimas iki trejų metų.