Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 m. lapkričio mėn., kai po Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio riaušių prie Seimo bylos teismo posėdžio kaltinamasis A. Kandrotas priėjo prie liudytojo policijos pareigūno. Bylos duomenimis, trukdydamas pareigūnui teismo pastate leistis laiptais, jį filmavo mobiliojo ryšio telefonu, komentavo, jog jis neva teisme davė melagingus parodymus. Teisėsauga tai įvertino kaip galimą siekį paveikti policijos pareigūną duoti kitokius parodymus. A. Kandrotas nenurimo ir bylai pasiekus teismą.

„Ateis diena, kai už riaušių padarymą pats su antrankiais būsi“, – vos įžengęs į teismo salę nukentėjusiam policininkui Vaidui Maziliauskui pareiškė iš Vilniaus kalėjimo konvojaus atvežtas A. Kandrotas.

Jam atstovavęs valstybės skirtas advokatas Kęstutis Blažys prašė teisėjos padaryti nedidelę pertrauką, kad A. Kandrotas galėtų susipažinti su byla ir su gynėju aptartų poziciją dėl pareikštų kaltinimų.

Tačiau A. Kandrotas pareiškė, kad 5-10 minučių susipažinti su byla jam neužteks.

„Byla politizuota, tyrėja kalėjime apgavo, kad būsiu supažindintas su byla, aš net nesusipažinęs su byla, aš nežinau, apie ką byla. Mano prašymas – atidėti bylą, gal kitą turėsiu, mane visose bylose gina advokatas Erikas Rugienius“, – sakė jis.

A. Kandrotas guodėsi, kad tik ketvirtadienį vakare sužinojo apie penktadienį vyksiantį teismo posėdį. 

„Mano prašymas – nieko nedaryti, paskirti kitą posėdžio datą“, – prašė kaltinamasis.

Tuo metu prokuroras Edmundas Bagdonas prašė teismo pradėti nagrinėti bylą, nes, jo manymu, A. Kandrotas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, apie šią bylą jam buvo žinoma anksčiau, jo advokatas žinojo apie šią bylą, o A. Kandrotas su bylos medžiaga gali susipažinti per pertrauką.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė nusprendė, kad kitas bylos posėdis vyks gegužės 14 dieną, antradienį.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus,  baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pareigūną vadino „provokatoriumi“, filmavo po teismo posėdžio

ELTA primena, kad pernai lapkritį 2021 m. riaušių prie Seimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas kaip nukentėjusįjį apklausė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną V. Maziliauską.

„Dialogo grupėje“ dirbęs V. Maziliauskas teisme pasakojo, kad po riaušių jo atvaizdu pradėta dalintis socialiniuose tinkluose, buvo nurodoma, kad neva jis yra provokatorius. Dėl šių veiksmų pareigūnas nori prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos.

„Dialogo grupės“ atstovas V. Maziliauskas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dar dieną su kolegomis buvo pakviestas prie Seimo rūmų, jis teigė padėjęs pareigūnams palaikyti viešąją tvarką. Pareigūnas sakė vilkėjęs civilio rūbus, dėvėjo raištį su užrašu „Dialogo grupė“. V. Maziliauskas tvirtino, kad bendraudamas su žmonėmis, siekdamas juos nuraminti, ne kartą rodė savo policijos pareigūno pažymėjimą.

Policijos pareigūnui V. Maziliauskui riaušių byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas. Jis tvirtino nukentėjęs dėl jo atvaizdo be leidimo naudojimo, dėl galimo šmeižto. Liudytojas pažymėjo pastebėjęs, jog žmonės mitingo prie Seimo metu jį dažnai filmavo, fotografavo.

„Nukentėjau dėl mano nuotraukos viešinimo su įvairiais įrašais, prierašais, raginimais per socialinius tinklus, šmeižiant, kad aš mėčiau akmenis, kad provokavau konfliktus. Buvo labai plačiai tai viešinama, šmeižiama“, – teismui dėstė V. Maziliauskas.

Pasak jo, po jo nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose, kituose kanaluose jis sulaukė daug klausimų iš savo nepilnamečių vaikų, iš giminių, pažįstamų.

„Buvo sukurtas naratyvas, kad esu provokatorius, riaušininkas. Įvairiuose kanaluose prašyta suteikti informaciją apie mano gyvenamąją vietą“, – aiškino V. Maziliauskas.

Jis teigė siekiantis byloje prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pareigūnas pažymėjo, jog dėl publikuotų jo nuotraukų jis jautė stresą, kentėjo nuo nemigos.

V. Maziliauskas pasakojo sulaukęs daug žinučių internete su kaltinimais esą jis sukėlė, išprovokavo riaušes, su įžeidimais. Taip pat, kaip dėstė vyras, jis jautėsi nesaugiai, matęs, kad socialiniuose tinkluose siūlomas atlygis už jo gyvenamosios vietos atskleidimą.

„Nelabai saugiai jaučiausi tam tikrą laikotarpį dėl savo šeimos, nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos“, – kalbėjo nukentėjusysis.

A. Kandrotas po teismo posėdžio filmavo nukentėjusįjį, jį kalbino, komentuodamas, kad jis davė melagingus parodymus ir ragino sekėjus siųsti jam medžiagą, kur esą šis policininkas yra be raiščio.

„Iš lempos reikalauja 3 tūkstančių eurų“, – įraše komentavo A. Kandrotas.

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2012 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką turės būti įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžius, rašoma teismo pranešime.

A. Kandrotas-Celofanas į laisvę buvo paleistas 2023 metų kovą, praleidęs už grotų daugiau nei metus.

Tada išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto-Celofano ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.

Šiemet sausį policija A. Kandrotą sulaikė, Apeliaciniam teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausmėmis dviejose finansinių nusikaltimų bylose.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas šių metų sausį Apeliacinis teismas A. Kandrotą-Celofaną dviejose baudžiamosiose bylose dėl finansinių nusikaltimų pirmadienį nubaudė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Vienoje byloje nuteistajam skirtas 1 metų ir 10 mėnesių, o kitoje – 1 metų ir 3 mėnesių trukmės įkalinimas.

Kauno apygardos teisme buvo gautas Vilniaus kalėjimo, kuriame A. Kandrotas atlieka bausmę, viršininko teikimas, juo buvo prašoma subendrinti A. Kandrotui bausmes, paskirtas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiais, ir nustatyti subendrintos bausmės vykdymo tvarką.

Kauno apygardos teisme taip pat buvo gautas nuteistojo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus prašymas apėmimo būdu subendrinti nuteistajam bausmes ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, į subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę.

Kauno apygardos teismas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko teikimą tenkino, o nuteistojo gynėjo advokato prašymą tenkino iš dalies.

Nuteistam vyrui paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu: prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, patikslintu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pridėjo dalį Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės – 1 metus laisvės atėmimo, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką turės būti įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžius.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat pranešė dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

LVAT taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip prašė A. Kandrotas, ar Rinkimų kodekse įrašytas reikalavimas politinės kampanijos dalyviui atsidaryti rinkiminę sąskaitą Lietuvos banke neprieštarauja Konstitucijai.

A. Kandrotas skundė VRK sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti A. Kandrotą dalyvauti politinėje kampanijoje.

VRK narys Andrius Vaišnys A. Kandroto neregistravo kampanijai, nes jis nepateikė dokumento apie jo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita.

Vietoje jos pretendentas VRK pateikė bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį su „Paysera“, kuriai nėra išduota banko licencija.

Situaciją išnagrinėjęs LVAT atmetė A. Kandroto skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Rinkimų kodekse „aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kokioje kredito įstaigoje – banke – turi būti atidaryta sąskaita“.

Apeliacinis teismas šią savaitę A. Kandrotą nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis dviejose finansinių nusikaltimų bylose. Pirmadienio vakarą jis buvo sulaikytas policijos.

A. Kandrotas taip pat yra teisiamas riaušių prie Seimo byloje.

Parlamentaras T. V. Raskevičius savo „Facebook“ paskyroje piktinosi, kodėl LGBT protestą trikdę, pasak jo, „celofano recidyvistai“ nebuvo patraukti iš susibūrimo vietos. Toks politiko pasisakymas buvo apskųstas etikos sargams – pasak komisijos pirmininkės Aušrinės Norkienės, pateiktame kreipimesi buvo prašoma įvertinti, ar šis įrašas, kuriame politikas referuoja į įvairių protesto akcijų dalyvį A. Kandrotą, nepažeidžia politiko elgesio kodekso.

„Skunde pabrauktas minimas žodis recidyvistas. Tai yra žmogus, kuris yra pakartotinai baustas baudžiamąja tvarka. Turint omenyje, kad ponas Kandrotas yra baustas ir nuteistas, tad žodžio recidyvistas taikymas nėra šmeižtas ar dar kažkas, tai nesuprantu apie ką čia reikėtų pradėti tyrimą“, – posėdžio metu kalbėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Kad tyrimo kol kas pradėti nereikia pritarė ir kiti dalyvavusieji posėdyje. A. Norkienė apibendrindama informavo, jog komisija teiks užklausą Generalinei prokuratūrai.

„Duodame užklausą prokuratūrai, o gavę atsakymą, ar jie pradėjo tyrimą, apsispręsime, ar mes pradėsime tyrimą“, – sakė komisijos pirmininkė.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalio mėnesį vykusiame LGBT bendruomenės proteste greta Seimo minioje pasirodė ir priešiškai nusiteikę asmenys – buvęs Seimo narys Petras Gražulis bei riaušių byloje kaltinamas A. Kandrotas-Celofanas. Jie trukdė taikiam protestui, susirinkusiuosius įžeidinėjo. Nepaisant to, mitingą sutrukdžiusieji policijos pareigūnų nebuvo paprašyti išeiti ar atsitraukti toliau.

Protesto organizatorius, LGL vadovas Vladimiras Simonko jau kitą dieną po protesto kreipėsi į policiją ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, reikalaudamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų darbo. V. Simonko teigimu, renginyje budėję pareigūnai turėjo sustabdyti proteste pasirodžiusius priešiškai nusiteikusius žmones.

Tokį kreipimąsi policijai ir VRM pateikė ir Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius. Įvertinti pareigūnų elgesį A. Bilotaitę bei R. Požėlą paragino ir Seimo socialdemokratai.

Dėl kai kurių protesto dalyvių veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėta administracinė teisena dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo bei vertinami veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, rugsėjo pabaigoje pranešė policija. Tačiau policijos Imuniteto valdyba nusprendė, kad kol kas negalima pradėti pareigūnų darbo vertinimo rugsėjo pabaigoje vykusiame LGL proteste, nes pareigūnų darbą, pasak policijos departamento atstovų, vertinti bus galima tik po to, kai bus baigti su įvykiu susiję ikiteisminiai tyrimai.

Šiuo sprendimu piktinosi T.V. Raskevičius, įraše „Facebook“ teigęs, jog priešiškai nusiteikę asmenys turėjo būti pašalinti iš protesto vietos.

Šio vakaro TV3 laidoje „TOP 3“ –  net keli iš jų. Koks buvo tikrasis Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio vizito Lietuvoje tikslas? Ar gali būti, kad, rodos, jau amžinybę prezidentaujantis Aliaksandras Lukašenka išsisėmė? Galiausiai, kas turėjo nutikti, kad Saulius Skvernelis bei kandidatas į prezidentus Valdas Tutkus buvo pastebėti vienoje draugijoje su skandalingai pagarsėjusiu ir naujas beprotystės ribas peržengusiu Celofanu?

Nors pagrobimo dramą išgyvenusi 9-metė kaunietė jau yra saugi ir leidžia laiką su tėvais, atgarsiai apie šį įvykį netyla. O didžiausias aistras, siekdami naudos ir populiarumo, panašu,  kursto tie, kurie iš šios pagrobimo istorijos nusprendė „pasipelnyti“.

Ryškiausiu smuiku čia griežia liūdnai pagarsėjęs Antanas Kandrotas, plačiau žinomas Celofano pravarde. Be didesnių apmąstymų socialiniuose tinkluose jis pasidalijo didžiulio susidomėjimo sulaukusia, tačiau iš tiesų – niekuo dėto vyro nuotrauka su prierašu, jog būtent jis yra galimai susijęs su pagrobėjais. Nuotrauka netruko išplisti ir iki šiol, beje, yra nepašalinta.

Kad Celofanas ir vėl sugebėjo pramušti jau ir taip žemą dugną, pripažįsta ir jo elgesiu pasibaisėjęs dainininkas bei TV laidų vedėjas Marijus Mikutavičius. 

„Visokie Celofanai ir jų draugai, kurie iš esmės gyvena voratinkliuose, dulkėse ir destrukcijoje, įsivaizduoja, kad šitaip veikia visas pasaulis, ir kitokio jie nepažįsta. Kai ateina tokios situacijos – tikras nerimas visuomenėje – jiems tai tampa geriausia terpe“, – šio vakaro laidoje komentuos M. Mikutavičius.

Tačiau labiausiai šioje istorijoje visus nustebino S. Skvernelio pavardė. Buvęs premjeras ir generalinis policijos komisaras pastebėtas lyg niekur nieko dalyvaujantis vienoje laidoje ne tik su pačiu Celofanu, bet ir kitais pagarsėjusiais marginalais.

Ką jis arba į prezidentus kandidatuojantis V. Tutkus veikia tokioje kompanijoje? Kodėl politikams nėra gėda sėdėti vienoje studijoje su teistais asmenimis ir taip auginti savo populiarumą?

Antroje laidos temoje – plačiai žiniasklaidoje nušviestas Ukrainos prezidento V. Zelenskio vizitas Lietuvoje. Viena iš priežasčių, kodėl didvyriškos tautos lyderis apsilankė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, yra padėka už mūsų Ukrainai skiriamą paramą. Bet ar tikrai tai buvo vienintelis jo vizito tikslas?

Galiausiai paskutinėje šios savaitės laidoje žiūrovai bus pakviesti išgirsti ir apie neįtikėtiną Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesį. Nusprendęs save ir savo šeimos narius apsaugoti nuo tautinio persekiojimo, kai baigsis jo amžinybę besitęsiantis prezidentavimas, jis suintrigavo ne vieną  – ar gali būti, kad A. Lukašenka jau ruošiasi pensijai?

„TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3.

Pastarasis sprendimas priimtas ketvirtadienį. Pažymima, kad prašymas registruoti jį dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose buvo atmestas, nes pretendentas į kandidatus nepateikė dokumento apie jo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuri būtų skirta politinei kampanijai.

„Vietoje to pretendentas į kandidatus VRK pateikė iš skirtingų bankų gautus atsisakymus atidaryti jam sąskaitą“, – nurodoma pranešime.

Tai jau antrasis kartas, kai A. Kandrotas neregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu prezidento rinkimuose. Ankstesnis sprendimas dėl neregistravimo buvo priimtas 2023 m. gruodžio 15 d.

Tiesa, aktyvistas buvo jį apskundęs, tačiau VRK skundą atmetė.

Rinkimų kodeksas numato, kad registruojantis savarankišku politinės kampanijos, kartu su kitais dokumentais, VRK turi būti pateiktas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita.

A. Kandrotas-Celofanas anksčiau yra teistas už finansinius nusikaltimus. Paskutinį kartą asmuo jam nepalankų teismo sprendimą išgirdo šių metų lapkričio pabaigoje – Kauno apygardos teismas A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

A. Kandrotas-Celofanas yra kaltinamasis šiuo metu Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.

Kaip skelbia teismas, A. Kandrotas-Celofanas, Romas Jablonskas, Andrius Šarkauskas, Audrius Rutė pripažinti kaltais dėl sukčiavimo (išskyrus A. Šarkauską), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

„Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojų, specialistų parodymus, konstatavo, kad šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino“, – teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Teismas nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas padarė tris sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Anot teismo, šis asmuo yra teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamas veikas asmuo padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

„Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinęs kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnes bausmes, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė galutinę subendrintą 4 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę“, – A. Kandrotui-Celofanui paskirtą laisvės atėmimo bausmę argumentavo teismas.

R. Jablonskui teismas skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant asmenį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

A. Šarkauskui teismas skyrė 22,6 tūkst. eurų, A. Rutei – 16,9 tūkst. eurų baudą.

Teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius: iš A. Kandroto-Celofano ir R. Jablonsko priteisė 571 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), iš A. Kandroto-Celofano, R. Jablonsko ir A. Šarkausko – 101,5 tūkst. PVM ir akcizų mokesčio, iš A. Kandroto-Celofano ir A. Rutės –  831,8 tūkst. eurų PVM, iš A. Kandroto-Celofano, A. Rutės ir A. Šarkausko – 30,9 tūkst. eurų akvizo mokesčio.

Kauno apygardos teismo nuosprendis apeliacine tvarka gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Teismui šią bylą teisėsauga perdavė 2018 m. gruodį.

Kauno apygardos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktorius, o A. Kandrotas-Celofanas, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. gruodžio, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį.

Teisėsauga byloje asmenis kaltino dėl dviejų įmonių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo, vežant ir įsigyjant Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu, atliekant kitas galimai nusikalstamas veikas.

Aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis A. Kandrotas-Celofanas yra teistas ir anksčiau. Šiuo metu Apeliacinis teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo grąžintą bylą, kurioje minėtas asmuo kaltinamas finansiniais nusikaltimais.

A. Kandrotas-Celofanas yra viena kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Vyras yra paskelbęs apie kandidatavimą į Lietuvos prezidentus 2024 m. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.

Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Celofano vaizdo įrašas, filmuotas Kaune, prie „Laisvės kario“ skulptūros. A. Kandrotas, pasistatęs tribūną ir kelis žmones už nugaros, vaizdo įraše kalbėjo, kad prezidentas – Konstitucijos garantas. Kalba, kad prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, o tauta tuo metu turi laukti išaiškinimų.

„Visi žinome, kad galimybių pasai mažai kuo skiriasi nuo to laikotarpio, kai buvo naikinama žydų tauta. Tai tam tikros grupės segregacija, kai vieni gali tai, kiti – negali, kaip tada reikėjo turėti žvaigždę. Reikia siekti sugrąžinti tarėjų institutą į Lietuvos Respublikos teismus“, – savo kalboje sakė Celofanas.

„Turiu daugiau politinės valios pasakyti griežtą „Ne“ visoms spalvotoms ideologijoms, ypatingai tada, kai kyla grėsmė tradicinei šeimai, kurią saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, o ją saugo šalies prezidentas. Valstybės pareiga apsaugoti kiekvieną Lietuvos pilietį nuo pačių mažiausių. Man būnant prezidentu, jei švietimo ministras nesugebėtų atsakyti, kiek yra lyčių, iš karto atsisveikintų su savo darbu“, – kalbą tęsė A. Kandrotas.

Savo įraše jam kliuvo ir užduodamas klausimas „Kam priklauso Krymas“, esą galimas tik vienas atsakymas, o jei ne, tada tauta būna persekiojama. Tada klausė, kiek Lietuvoje reikia Ukrainos vėliavų, kad įsivyrautų taika.

„Mano, kaip prezidento, tikslas būtų žiūrėti pirmiausia Lietuvos interesų, siekti Lietuvai naudingų rezultatų užsienio politikoje. Padėsim, jei galėsim, duosim, kai turėsim“, – daugiau nei 8 min. įraše A. Kandrotas paskelbė, jog dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir kvietė žmones palaikyti jo kandidatūrą.

Primename, kad apie dalyvavimą prezidento rinkimuose yra paskelbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Ingrida Šimonytė, kurios kandidatūrą kelia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Taip pat siekti prezidento posto norą išreiškė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

„Labai prašau panaikinti šias kardomąsias priemones, esu jau įsteigtos partijos „Mes Lietuva“ partijos tarybos narė, Vilniaus skyriaus pirmininkė, 416 vilniečių, prašymai eina toliau. Labai daug vilniečių stoja į mūsų partiją, nepanaikinus kardomųjų, aš negaliu kviesti susirinkimų, bendrauti su žmonėmis. Aš tikrai laikausi visų nurodymų, sąžiningai dalyvauju posėdžiuose“, – baudžiamosios bylos posėdyje trečiadienį sakė A. G. Astrauskaitė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija atmetė šį prašymą, motyvuodama, kad tokia kardomoji priemonė yra švelniausia, netikslinga šioje proceso stadijoje palikti kaltinamąją be jokios kardomosios priemonės.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamajai toliau draudžiama dalyvauti visuose nesankcionuotose renginiuose. Jei A. G. Astrauskaitė dėl partijos reikalų norės išvykti, ji leidimo išvykti gali kreiptis į teismą.

Tuo metu prokuroras Romualdas Betingis priminė, kad A. G. Astrauskaitei galioja ir kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su kaltinamuoju A. Kandrotu. Prokuroras teigė manantis, jog ji yra pažeidžiama.

Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu.

„Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu“, – sakė valstybės kaltintojas.

Teisėjai teiravosi, ar naujai kuriama partija turi steigimo dokumentus.

Apie tai, kad įkūrė partiją, A. Kandrotas pranešė rugpjūčio viduryje. Jis teigė, kad „Mes Lietuva“ įsteigė 2306 steigėjai, dalis į suvažiavimą atvyko su įgaliojimais.

Teisingumo ministerijoje partija kol kas nėra oficialiai registruota.

A. G. Astrauskaitė yra viena iš 87 kaltinamųjų byloje dėl riaušių, kurios prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.