JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį po to, kai, „Hamas“ pareigūnų teigimu, Gazos Ruože jau žuvo beveik 17,5 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

MSF teigė, kad JT Saugumo Taryba turi pareikalauti nedelsiant ir ilgam nutraukti ugnį bei užtikrinti, kad į palestiniečių teritoriją būtų teikiama neribota pagalba.

„Dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neveiklumo ir valstybių narių, ypač Jungtinių Valstijų, veto teisių jos iki šiol prisideda prie vykstančių žudynių. Šis neveiklumas leido masiškai žudyti vyrus, moteris ir vaikus“, – sakoma MSF pareiškime.

Pirmą kartą nuo 2017-ųjų, kai tapo JT generaliniu sekretoriumi, A. Guterresas pasinaudojo Chartijos 99 straipsniu, pagal kurį jis gali „atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į bet kokį klausimą, kuris, jo nuomone, gali kelti grėsmę tarptautinės taikos ir saugumo palaikymui“.

„Istorija parodys, ką iš tikrųjų reiškia toks delsimas nutraukti žudynes. Elementarus žmogiškumas reikalauja imtis veiksmų“, – sakė MSF.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Atsakydamas Izraelis pradėjo oro ir sausumos puolimą Gazos Ruože, kur, „Hamas“ pareigūnų teigimu, jau žuvo beveik 17,5 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Laikinos paliaubos, humanitarinės pauzės ir leidimas įvežti tik nedidelę dalį pagalbos buvo įžeidžiančiai nepakankamos priemonės“, – sakė Ženevoje įsikūrusi MSF.

„Padarytai žalai sušvelninti prireiks ilgų metų humanitarinės pagalbos. Tačiau praradimų masto ir su jais susijusio sielvarto galbūt niekada nepavyks numalšinti“, – pridūrė ji.

MSF teigė, kad vien tik Gazos Al-Aksos ligoninėje gruodžio 1–7 dienomis skubios pagalbos skyriuje buvo priimti 1 149 pacientai, iš kurių 350 mirė atvykę į ligoninę.

Trečiadienį ligoninė sulaukė daugiau mirusių pacientų nei sužeistųjų, sakoma pranešime.

„Dėl žiaurios apgulties žmonės desperatiškai ieško maisto. Turi būti bent kokia nors galimybė išgyventi. Mūsų gydytojai bejėgiai padėti mirusiesiems“, – sakė MSF generalinis sekretorius Christopheris Lockyearas (Kristoferis Lokjieras).

„Jei nesiimtume veiksmų dabar, nesiimtume veiksmų dėl visiško ugnies nutraukimo ir nesustabdytume apgulties, būtų neatleistina“, – pridūrė jis.

JT teigimu, apie 80 proc. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, jiems trūksta maisto, kuro, vandens ir vaistų, be to, gresia ligos.

A. Guterresas teigia siekiantis humanitarinių paliaubų, kad būtų išvengta katastrofos, galinčios turėti negrįžtamų pasekmių palestiniečiams ir visiems Artimiesiems Rytams.

Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) pažymėjo, jog „svarbu sugebėti šią tragediją paversti galimybe“, o tai, jo nuomone, reiškia „ryžtingai ir negrįžtamai pereiti prie dviejų valstybių sprendimo“.

Tai reiškia, kad pasibaigus dabartiniam Izraelio ir „Hamas“ kovotojų karui Gazos Ruože, būtų „sustiprinta Palestinos savivalda, prisiimanti atsakomybę Gazos Ruože“, sakė jis.

Visgi jis pridūrė, kad Palestinos savivalda negali žengti į Gazos Ruožą, remiama Izraelio tankų, o tai reiškia, kad „tarptautinė bendruomenė turi numatyti pereinamąjį laikotarpį“.

"Nemanau, kad JT protektoratas Gazoje yra sprendimas“, – sakė A. Guterresas.

Vietoj to jis paragino taikyti daugiašalį požiūrį, pagal kurį Jungtinės Valstijos būtų pagrindinis Izraelio saugumo garantas, o arabų šalys „būtinai“ remtų palestiniečius.

Pasak jo, „visi turi susivienyti, kad būtų sudarytos sąlygos pereinamajam laikotarpiui, leidžiančiam sustiprintai Palestinos savivaldai prisiimti atsakomybę Gazos Ruože", o po to – dviejų valstybių sprendimui.

„Gėdos sąrašas“

A. Guterresas taip pat dar kartą pasmerkė civilių gyventojų, ypač vaikų, žudymą Gazos Ruože, kur Izraelis vykdo nesiliaujančią oro ir sausumos kampaniją, keršydamas už „Hamas“ spalio 7 dieną surengtus išpuolius.

JT vadovas jau septynerius metus skelbia ginkluotų konfliktų šalių, kurios vykdo sunkius pažeidimus prieš vaikus, „gėdos sąrašą“. Žmogaus teisių organizacijos anksčiau kritikavo Izraelio neįtraukimą į šį sąrašą.

A. Guterresas nepasakė, ar šiais metais tai gali pasikeisti, tačiau pateikė vaikų, žuvusių Gazos Ruože, skaičių.

Ligšiolinių „gėdos sąrašo“ ataskaitų duomenimis, daugiausiai vaikų per vienus metus nužudė vienas veikėjas – Talibanas Afganistane 2017–2018 metais, po to – Sirijos vyriausybė ir jos sąjungininkai iki 2020 metų. Abiem atvejais žuvusių vaikų skaičius siekė šimtus.

„Nesileidžiant į diskusijas dėl skaičių, kuriuos skelbia Gazos Ruožo faktinės valdžios institucijos, tikslumo, aišku tik tai, kad per kelias savaites žuvo tūkstančiai vaikų“, – žurnalistams sakė A. Guterresas.

„Matome civilių gyventojų žudymą, kuris neturi analogų ir precedento nė viename konflikte nuo tada, kai pradėjau eiti generalinio sekretoriaus pareigas.“

„Dėl besitęsiančios katastrofos humanitarinių paliaubų poreikis sulig kiekviena valanda tampa vis aktualesnis“, – sakė jis žurnalistams JT būstinėje.

„Konflikto šalims ir tarptautinei bendruomenei tenka neatidėliotina ir esminė atsakomybė nutraukti šią nežmonišką kolektyvinę kančią ir smarkiai išplėsti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui“, – teigė jis.

„Košmaras Gazos Ruože yra daugiau nei humanitarinė krizė. Tai žmonijos krizė“, – pridūrė jis.

Izraelio pareigūnai teigia, kad nuo spalio 7 dieną įvykdyto išpuolio, per kurį „Hamas“ paėmė įkaitais daugiau kaip 240 žmonių, Izraelyje žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kontroliuojama grupuotės „Hamas“, pirmadienį pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo 10 022 žmonės, daugiausiai civiliai gyventojai.

„Pakartoju savo raginimą sudaryti humanitarines paliaubas, besąlygiškai paleisti visus įkaitus ir pristatyti gyvybes gelbstinčius reikmenis“, –sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso (Antoniju Guterišo) pareiškime.

„Skurdas auga kiekvieną minutę. Jei neįvyks esminių pokyčių, Gazos gyventojus precedento neturinčios kančios užgrius tarsi sniego lavina“, – priduriama jame.

Prieš karą į Gazos Ruožą kasdien įvažiuodavo apie 500 sunkvežimių, gabenančių atsargas, tačiau pastarosiomis dienomis vidutiniškai įvažiuoja tik 12 krovininių automobilių, kurie įvažiuoja per Rafos sienos perėją su Egiptu, sakė jis.

A. Guterresas sakė, kad šiuo metu žmonių poreikiai yra daug didesni nei bet kada anksčiau.

Jei nebus pakeista pagalbos teikimo tvarka, Jungtinės Tautos negalės toliau teikti pagalbos, teigė JT vadovas.

„Turi būti pakoreguota prekių judėjimo per Rafos perėjimo punktą tikrinimo sistema, kad į Gazos Ruožą galėtų įvažiuoti daugiau sunkvežimių“, – sakė A. Guterresas.

„Humanitarinei sistemai Gazos Ruože gresia visiškas žlugimas, o tai turės neįsivaizduojamų pasekmių daugiau nei dviem milijonams civilių gyventojų“, – perspėjo jis.

„Intensyvėjant bombardavimui, poreikiai tampa vis didesni“, – pridūrė jis.

„Generalinis sekretorius ir jo komanda nuolat bendrauja telefonu. Jis nuolat palaiko ryšį su Izraelio pareigūnais, ragindamas juos užkirsti kelią humanitarinei katastrofai“, – žurnalistams sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Izraelis penktadienį davė palestiniečiams 24 valandas palikti šiaurinę Gazos Ruožo dalį prieš planuojamą sausumos puolimą šioje teritorijoje.

„Izraelio gynybos pajėgos (IDF) ragina evakuoti visus civilius Gazos miesto gyventojus iš savo namų į pietus dėl jų pačių saugumo ir apsaugos ir persikelti į teritoriją į pietus nuo Vadi Gazos, kaip parodyta žemėlapyje“, – sakoma kariuomenės pranešime.

„Tolimesnėmis dienomis IDF toliau aktyviai veiks Gazos mieste ir dės daug pastangų, kad nepakenktų civiliams“, – priduriama jame.

„Hamas“ penktadienį atmetė Izraelio raginimą dėl 1,1 mln. žmonių evakuacijos, o Jungtinės Tautos paragino jį atšaukti.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Vėl žvanginama branduoliniais kardais. Tai beprotybė, turime pakeisti kursą“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė A. Guterresas.

Prieš trečiadienį minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) kreipėsi į žurnalistus ir žiniasklaidą visame pasaulyje.

„Visa mūsų laisvė priklauso nuo spaudos laisvės“, – sakė jis vaizdo pranešime ir pavadino ją „demokratijos ir teisingumo pagrindu“ bei „žmogaus teisių gyvastimi“.

„Tačiau kiekviename pasaulio kampelyje kėsinamasi į spaudos laisvę“, – pridūrė JT generalinis sekretorius.

Jis įspėjo, kad žurnalistai tampa taikiniais tiek internetinėje, tiek ne internetinėje erdvėje: „Jie nuolat persekiojami, bauginami, sulaikomi ir įkalinami.“

Jau nekalbant apie tuos, kurie tiesiog nužudomi. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ duomenimis, 2022 metais vykdydami savo pareigas žuvo 55 žurnalistai ir keturi žiniasklaidos darbuotojai.

A. Guterresas taip pat apgailestavo dėl žiniasklaidos pramonės koncentracijos kelių galingų veikėjų rankose ir nepriklausomos žiniasklaidos žlugimo.

„Grėsmę tiesai kelia dezinformacija ir neapykantos kalbos, kuriomis siekiama nutrinti ribas tarp faktų ir fikcijos, tarp mokslo ir sąmokslo“, – sakė jis.

Susirūpinimą išreiškė ne tik jis, bet ir UNESCO, kuri trečiadienį Niujorke, Jungtinėse Tautose, organizuoja šiai progai skirtą renginį, vadovė.

UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay (Odri Azulė) teigė, kad skaitmeninis amžius keičia visą informacinį kraštovaizdį, todėl „profesionali, laisva ir nepriklausoma žurnalistika“ tampa kaip niekad reikalinga.

Ji teigė, kad žurnalistų persekiojimas ir bauginimas yra nepriimtinas.

„Be jų asmeninės situacijos, ant kortos pastatyta ne tik jų asmeninė padėtis, bet ir jų teikiamos paslaugos visai visuomenei“, – sakė A. Azoulay.

„The New York Times“ vyriausiasis redaktorius Arthuras Sulzbergeris (Arturas Sulsbergeris) atkreipė dėmesį į amerikietį „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), kuris laikomas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.

Jis „tebėra sulaikytas Rusijoje dėl fiktyvių kaltinimų ir turėtų būti paleistas“, – sakė A. Sulzbergeris.