Spūstys – ties šviesoforu

Daugelis vairuotojų, važiuodami į Palangą, iš automagistralės pasukę nuo Gargždų per Kretingą, ties Vydmantais išvydo uždarytą kelią.

„Aš ir pats tik iš žmonių sužinojau, kad ties Vydmantais remontuojamas kelias. Netikėtai susidarė rimtos spūstys. Kalbėjau su kelininkais, prašiau, kad eismą reguliuotų ne tik šviesoforas, bet ir rangovų darbininkai. Tuomet gal ir pavyktų sparčiau išsklaidyti spūstis. Tačiau jie meta visas pajėgas į darbus ir tikisi, kad per dvi ar tris dienas pavyks pakloti naują dangą“, – situaciją komentavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Šūkis „Miestas tvarkosi“, matyt, tinka tuo atveju, kai esi iškasęs ne vieną gatvę, o beveik visas.

Vairuotojai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad šviesoforu reguliuojamas ruožas, kuriame vyksta kelio remonto darbai, taip paprastai neįveikiamas. Eilėje tenka stovėti 20–30 minučių.

Viena vairuotoja piktinosi, kad laukė keturis šviesoforų ciklus, tačiau taip ir nepajudėjo.

Dėl gandro – skambučiai

Ypač didelės spūstys susiformuoja anksti ryte ir vakarop, kai žmonės važiuoja į darbus arba grįžta į namus.

Arūnas Pužauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Jau įprasta, kad žmonės pirmiausia puola piktintis. Taip, šiuo metu yra sunku, bet visa tai tik į gera. Bus paklota nauja danga. O lietuviai jau tokie yra. Jie geriau trisdešimt kartų pasipiktins, bet patys šiukšlės nepakels. O dažniausiai įtūžis liejamas socialiniuose tinkluose. Šį savaitgalį vairuotojai skambino policijai ir pranešė, kad ant kelio guli negyvas gandras. Vietoje to, kad vairuotojai patys patrauktų paukštį, kreipėsi į specialiąsias tarnybas“, – kalbėjo A.Pužauskas.

„Viskas tik į gera“

Kretingoje šiuo metu remontuojama daugybė kelių.

Pirmadienį pusė Kretingos centrinės dalies buvo uždaryta dėl Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbų. Eismas buvo ribojamas nuo 7 val. iki vakaro.

Kelininkai šioje vietoje rengia žiedinę sankryžą. Ji atsiras Birutės, Mėguvos, Kęstučio g. ir Rotušės a. sankirtoje.

Kretingos savivaldybės nuotr.

Eismas uždaromas ir Vytauto gatvėje nuo sankryžos su Melioratorių g. Kretingos autobusų parko link, iki pastato adresu Vytauto g. 114A. Čia nuo birželio 7 iki 17 d. vyks žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai.

„Remontuojama ir Melioratorių gatvė, kuria atvažiuojama nuo Jokūbavo pusės. Darbai vyksta ir Žemaitės alėjoje. Dar vienoje vietoje taip pat pluša kelininkai – tiesiama įvaža į naujai statomą prekybos centrą. Pačiame mieste mažiausiai keturiose vietose vyksta darbai. Viskas tik į gera. Šūkis „Miestas tvarkosi“, matyt, tinka tuo atveju, kai esi iškasęs ne vieną gatvę, o beveik visas. Nors aš tik džiaugiuosi. Atsiras žiedinės sankryžos, bus mažiau eismo įvykių, turėsime naujas kelio dangas“, – nuomonę išsakė A.Pužauskas.

„Kas yra susiplanavęs, tie važiuoja, kas gali pas kažką pasirinkti kitokią alternatyvą, tie nevažiuoja“, – BNS sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Tačiau tiek ji, tiek darbus vykdančios „Tilstos“ atstovas teigia, jog šią vasarą rusniškiams teks tiesiog pakentėti, nes kitų alternatyvų nėra.

„Jeigu mes norime turėti kokybišką kelią ir jau turime estakadą, mums tiesiog reikia pakentėti“, – sakė D. Drobnienė.

Uždarius estakadą, rusniškiai ir jų svečiai turi dvi alternatyvas: važiuoti oficialiu aplinkkeliu, tačiau juo pasiekti Rusnę nuo Šilutės trunka 20 kilometrų. Kitas variantas – rinktis vietinės reikšmės keliuką. Šis nepritaikytas tokiam automobilių srautui, jo pagrindas minkštas, todėl, nors kelionė trumpesnė, bet keliuko būklė – ypač bloga: jis dulka, o greideriuoti jį tenka kas kelias dienas.

„90 procentų renkasi, kad ir blogą labai, bet trumpąjį aplinkkelį, jame susidaro duobės, vasara, karšta – susidaro dulkės... Taip ir gyvename“, – sakė Rusnės seniūnė.

Rusnės seniūnijos bendruomenės „Rusnės Sala“ pirmininkas Saulius Bukantas sako nerimaujantis dėl Rusnėje įsikūrusio verslo.

„Nežinau, kaip žmonėms reikės išgyventi per šią vasarą“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Pasak jo, nemažai žmonių, planuojančių apsilankyti Rusnėje, dabar pirma skambina ir klausia, ar bus kaip patogiai atvykti, o informacija, jog į Rusnę patekti sudėtinga, vėliau sklinda iš lūpų į lūpas.

Šį savaitgalį Rusnėje turėtų vykti muzikos festivalis, todėl S. Bukantas nerimauja, jog svečiams bus sunku jį pasiekti.

Darbus vykdančios bendrovės „Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas BNS sakė, kad šį savaitgalį lankytojams bus atverta dalis rekonstruojamo kelio.

„Pačioje pradžioje ruožo technologiškai praleisti eismo yra neįmanoma, nes kelias turi būti nukastas visu pločiu, kas šiai dienai yra padaryta. Su organizatoriais mes bendradarbiavome ir rengėme jiems informaciją dėl galimų apylankų. Per pačią estakadą visi šventės dalyviai, svečiai, galės pravažiuoti savaitgalį. Tiesiog jie negalės atvažiavę nuo Šilutės pravažiuoti tiesiai esamu keliu“, – sakė „Tilstos“ atstovas.

Vis dėlto sudaryti rusniškiams tokios galimybės visą laiką nepavyks, nes darbus bendrovė vykdo ir savaitgaliais.

„Savaitgaliais mes planuojame dirbti, tik šį savaitgalį, kada šventė, mes nedirbsime. Darbų apimtys yra labai didelės, o darbų grafikas yra priklausomas nuo oro temperatūrų ir nuo technologijos. Mes galime dirbti ir iki vėlaus vakaro“, – sakė E. Grinaveckas.

Kelias Šilutė–Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą ir per kasmetinius potvynius yra užliejamas bei taip sutrikdo vietos susisiekimą.

Dėl šios priežasties čia buvo pastatyta estakada, ji atidaryta gegužės 15 dieną.

Tačiau paaiškėjo, jog būtina atlikti sankasos stiprinimo darbus, nes po keliu yra durpių sluoksnis.

Tai darbus pabrangino nuo maždaug 10 iki 17 mln. eurų.

Atliekant sankasos tvirtinimo darbus, kelias buvo vėl uždarytas.

Pagerins eismo sąlygas

„Didžioji dalis miestiečių gyvena šiaurės vakarinėje dalyje, didžioji dalis srauto automobilių atvyksta pro šią pusę. Labai natūralu, kad visiems žmonėms aplinkui bus nauda pasinaudoti šiuo aplinkkeliu. (...) Galbūt kažkas nustebs, kad gale aplinkkelio ties Ukmergės gatve bus šviesoforas, bet nesklandumų įvažiuoti ar išvažiuoti iš aplinkkelio nebus“, - po aplinkkelio atidarymo ceremonijos žurnalistams sakė R.Šimašius.

Aplinkkelio pabaigoje ties Ukmergės gatve įrengtas šviesoforas sulaukė visuomenės nepasitenkinimo - manoma, kad jis sukels spūsčių. Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža anksčiau žiniasklaidai sakė, jog šviesoforas įrengtas, norint Ukmergės gatvėje sumažinti vilkikų srautą.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kritikavo sprendimą įrengti šviesoforą - jo teigimu, nepavyko įtikinti dabartinės miesto valdžios toje vietoje pastatyti požeminį tunelį. Anot A.Zuoko, dėl šviesoforo susidarys naujos spūstys ir šią problemą anksčiau ar vėliau teks kažkaip spręsti.

Pasak Vilniaus savivaldybės, aplinkkeliu per parą važiuos vidutiniškai 65 tūkst. žmonių ir maždaug 33 tūkst. automobilių, arba 2,5 tūkst. per valandą. Aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, tačiau bus išimčių - kai kuriuose ruožuose dėl saugumo bus leidžiamas 70 kilometrų maksimalus greitis.

Pagrindinės aplinkkelio statybos rangovės, bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sakė, jog aplinkkelį pavyko baigti anksčiau, siekiant baigiamųjų jo darbų neatidėti žiemai.

„Dėl teismų darbų pradžia nusikėlė, o 2017 metų pirmasis ketvirtis yra neparankus statyboms, nes būtų dar žiema ir baigiamuosius darbus būtų buvę sudėtinga organizuoti. Pavyzdžiui, asfalto klojimas ar viaduko izioliacijų įrengimas reikalauja gerų oro sąlygų. Teko organizuoti viską, kad darbai būtų pabaigti greičiau, telkiant papildomas pajėgas, mokant papildomai už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais“, - BNS sakė A. Rusevičius.

Per pusantrų metų pastatytas naujas kelias sujungė magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys.

Nuo 2015-ųjų liepos kelią statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės. Bendras Vilniaus vakarinio aplinkkelio ilgis - 12,6 km.

Statant trečiąją aplinkkelio atkarpą, įrengta 1 estakada, 5 automobilių ir vienas pėsčiųjų viadukas, apie 1260 šviestuvų, apie 600 kelio ženklų, paklota beveik 15 km vamzdžių, beveik 14 km metalinių atitvarų, rekonstruojant elektros liniją, nutiesta beveik 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.

84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet gautą „OP Corporate Bank“ 27,6 mln. eurų paskolą.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra vis Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė - apie 204 mln. eurų.

Planuojami nauji aplinkkeliai

Vilniuje nutiesus pietinį ir vakarinį aplinkkelius, jau planuojami nauji aplinkkeliai - jau galvojama apie šiaurinį aplinkkelį nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio bei išorinio pietinio aplinkkelio tęsinį - nuo Kirtimų ir Eišiškių gatvių sankryžos iki Lydos kelio, sako Automobilių kelių direkcijos vadovas.

„Numatoma, kad Vilnius turi apsižiedinti aplinkkeliais. Dabar kalbama apie keletą kitų projektų - nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio turi būti aplinkkelis, taip pat iš kitos pusės - nuo Gariūnų iki Lydos kelio. Iki Lydos kelio yra rengiamas specialusis planas, jeigu tik bus numatytos lėšos šiems projektams, tai po 2020 metų jie bus įgyvendinti. Aplinkkelio etapas nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio šiandien yra tik planas - turi būti pasižiūrėta, ar yra laisvos žemės. Jeigu nėra, tai ją reikia paimti ir parengti techninį planą. Šitas etapas turėtų būti statomas po 2020 metų“, - LRT radijui antradienį sakė Egidijus Skrodenis.

Anot jo, bendrą automobilių spūsčių problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose būtų galima spręsti, ne tik tiesiant aplinkkelius, bet ir tunelius ar kelių lygių sankryžas, tačiau tokie projektai reikalauja didelių investicijų.

„Jeigu mes galėtume, tai mes kiekvienoje sankryžoje įrengtume arba antžeminį, arba požeminį pravažiavimą, bet tai kainuoja nepigiai. Aš manau, kad vargu, ar Lietuva pajėgtų įgyvendinti tokius tunelius, kaip Vakarų Europos miestuose, bet tada apleistume visus kitus Lietuvos kelius“, - teigė E.Skrodenis.

Jo žodžiais, antradienį atidaromas Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys turėtų gerokai sumažinti automobilių spūstis aplinkinėse - Laisvės ir Ukmergės - gatvėse.

„Planuojama, kad Ukmergės ir Laisvės prospektuose spūstys sumažės 25 proc.. Vilniuje pagrindinis spūsčių problemos sprendimo būdas - žmonės labiau naudotųsi viešuoju transportu, dviračiais arba vaikščiotų pėsčiomis. Tai sumažintų grūstis“, - tvirtino E.Skrodenis.

Vilniaus vakariniu aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 km per valandą greičiu.

2013 metų pabaigoje buvo atidarytas Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis, kuris pagerino susisiekimą su Minsku ir Klaipėda bei nukreipė vilkikus nuo miesto gatvių.