Prieš kelias dienas jūrą klojo tirštas rūkas, vanduo ties Smiltyne teįkaito iki 11 laipsnių, o ties Palanga fiksuotas retas jūros vandens temperatūros šuolis – jūra atšalo 5 laipsniais, vandens temperatūra tesiekia vos 7 laipsnius. Mokslininkai aiškina, kad jūros vanduo gali taip staiga atšalti dėl taip vadinamo apvelingo arba atkilo.
„Šiltas paviršinis vanduo yra nupučiamas tolyn į jūrą ir jo vietą užima šaltas iš dugno pakeltas vanduo. Tai reiškia, jeigu mūsų paviršinis vandens sluoksnis jau šią vasarą įšildavo iki 18-19 laipsnių, tai priedugnio vanduo vis tiek lieka nuo 4 iki 10 laipsnių. Tai dar ačiū Dievui, kad pakėlė tą 7 laipsnių vandenį, o ne 4 laipsnių“, – aiškino Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dėl šios priežasties vanduo ir garavo, sukėlęs tirštą rūką. Gelbėtojai primena, kad vanduo gali atšalti ne tik birželį – 8 laipsnių jūros vanduo yra buvęs ir liepą. Tačiau, anot mokslininkės, skųstis šiuo birželiu nereiktų – nors vandens temperatūra buvo nukritusi ir iki 7 laipsnių, dvi dienas jo temperatūra siekė net 19 laipsnių.
„Tikėkimės, kad vėjas pasikeis ir šiltas vanduo išsilaikys ilgiau vandens paviršiuje. Stebint šio mėnesio vandens temperatūras, jeigu bus toks oras, tai jau ir rytoj Baltijos jūroje vėl bus apie 16-17 laipsnių šilumos ir bus beveik malonu maudytis“, – tikino L. Kelpšaitė-Rimkienė
Mokslininkė tvirtino, kad Baltijos jūra šiltėja. Pasak jos, šiame tūkstantmetyje jos temperatūra šiltesnė nei praeitame. L. Kelpšaitė-Rimkienė patarė prie jūros važiuoti rugpjūtį, nes tuo metu vandens temperatūra būna šilčiausia.
