Paskutinis užsienyje likęs įkaitas iš Prancūzijos, Serge'as Lazarevicius (Seržas Lazarevičius), pagrobtas 2001 metais Malyje, išlaisvintas ir yra „gana geros sveikatos“, – antradienį pranešė šalies prezidentas Fancois Hollande'as (Fransua Holandas).

„Mūsų įkaitas Serge'as Lazarevičius, mūsų paskutinis įkaitas, yra laisvas, – sakė F.Hollande'as. – Daugiau įkaitų prancūzų nebėra jokioje pasaulio šalyje“.

Pasak F.Hollande'o, S.Lazarevicių Nigerijos sostinėje Niamėjuje pasitiks jo duktė, o iš ten jis keliaus į Prancūziją, kur jį su šeima pasveikins prezidentas.

„Jis yra gana geros sveikatos, nepaisant sunkių ilgos nelaisvės sąlygų“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

Prancūzijos ir Serbijos pilietybes turintis S.Lazarevicius buvo paskutinis užsienyje likęs įkaitas prancūzas po Alžyre pagrobto Heve Gourdelio (Ervės Gurdelio), kurį rugsėjį nukirsdino su „Islamo valstybe“ susiję kovotojai.

Pastaraisiais metais užsienyje buvo pagrobta keletas Prancūzijos piliečių, daugiausia – Afrikoje, kur 2013 metais buvo laikoma iki 15 įkaitų.

S.Lazarevicius kelionėje lydėjo verslo reikalų Malyje turėjusį prancūzą Philipe'ą Verdoną (Filipą Verdoną), kai 2011 metų lapkričio 24-osios vakarą juos iš viešbučio Homborio mieste pagrobė Islamiškojo Magribo „al Qaeda“ (AQIM) grupuotės kovotojai.

Tai įvyko laikotarpiu, kai AQUIM ir kitos ginkluotos islamistų grupuotės veržėsi per dideles teritorijas šiauriniame Malyje ir įsitvirtino jose 2012 metais, o tada 2013 metų sausį įsikišo Prancūzijos kariuomenė, kad išvarytų islamistų pajėgas.

Praėjusiais metais Ph.Verdonas buvo rastas nušautas, o S.Lazarevicius lapkritį pasirodė AQIM kovotojų paskelbtame vaizdo įraše sunkiai sergantis.

F.Hollande'as padėkojo Malio ir Nigerijos vadovybėms už jų pagalbą užtikrinant S.Lazareviciaus išlaisvinimą.

„Šis išlaisvinimas yra intensyvių ir ilgalaikių Nigerijos bei Malio vadovų pastangų rezultatas“, – nurodoma Niamėjaus prezidentūros pareiškime.

"Al Qaeda" padalinys Šiaurės Afrikoje trečiadienį prisiėmė atsakomybę už dviejų prancūzų žurnalistų nužudymą Malio dykumoje, kur knibžda sukilėlių, ir nurodė, kad tai buvo kerštas už Prancūzijos "naują kryžiaus žygį" savo buvusioje kolonijoje.

57 metų Ghislaine Dupont (Gislen Diupon) ir 55 metų Claude'as Verlonas (Klodas Verlonas) šeštadienį buvo pagrobti ir nušauti po interviu iš tuaregų separatistų atstovo neramiame Kidalio mieste Malio šiaurės rytuose. Prancūzų pareigūnai sakė, kad juos nužudė "teroristų grupės".

"Al Qaeda" islamiškajame Magribe" (AQIM) pareiškime, kurį internete paskelbė Mauritanijos naujienų agentūra "Sahara Medias", sakoma, kad tų žurnalistų mirtis yra "minimali skola", kurią yra skolingi prancūzai ir prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) "už savo naują kryžiaus žygį".

"Ši operacija buvo atsakas į nusikaltimus, kuriuos Prancūzija įvykdė maliečių atžvilgiu, ir Afrikos bei tarptautinių pajėgų darbus prieš Azavado musulmonus", - pareiškė AQIM, panaudodama pavadinimą, kuriuo tuaregai vadina Šiaurės Malį.

Prancūzijos prezidentūros atstovas, reaguodamas į šį pareiškimą, AFP sakė, jog šalis "panaudos visus savo išteklius ir užtikrins, kad šie nusikaltimai neliktų nenubausti, nesvarbu, kas yra atsakingas".

AQIM nurodė, kad žurnalistus nužudė junginys, kuriam vadovauja tuaregų vadas Abdelkrimas Targui (Abdelkrimas Targis), kuris buvo artimas Abdelhamidui Abou Zeidui (Abdelhamidui Abu Zeidui), vienam pagrindinių AQIM lyderių Malyje, nukautam per kovas su prancūzų armija Šiaurės Malyje vasario pabaigoje.

AQIM pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai minimų "Radio France Internationale" (RFI) žurnalistų palaikai buvo parskraidinti į Paryžių, prancūzų ir maliečių kariams intensyvinant jų žudikų medžioklę.

Prancūzų kariškių patrulis nužudytus G.Dupont ir C.Verloną rado maždaug 12 km į rytus nuo Kidalio, vos kelios valandos po to, kai jie buvo pagrobti. Nužudytieji gulėjo pikape, kuriuo buvo išvežti po pagrobimo.

Jie ėmė interviu iš pagrindinės regiono ginkluotos separatistų grupuotės - Nacionalinio judėjimo už Azavado išvadavimą – atstovo.

Prancūzijos prezidentūra trečiadienį patikino, kad šalis nemoka išpirkų pagrobėjams, atsakydama į pranešimus apie 20 mln. eurų išmoką už keturių Nigeryje pagrobtų prancūzų paleidimą.

"Prancūzija nemoka išpirkų. Tai kartojama kiekvieną kartą... Nėra reikalo vėl grįžti prie šio klausimo", - šaltinis prezidentūroje sakė naujienų agentūrai AFP.

Anksčiau buvo pranešta, kad minėtą sumą Prancūzija sumokėjo už keturis prancūzų įkaitus, kurie buvo paleisti po trejų metų nelaisvės Nigeryje.

"Nuo 20 iki 25 mln. eurų buvo sumokėta siekiant šių prancūzų įkaitų paleidimo", - sakė šaltinis, artimas derybininkų nigeriečių komandai.

Pasak jo, pinigai atiteko įkaitų pagrobėjams ir tarpininkams, kurie suvaidino svarbų vaidmenį užsitikrinant įkaitų paleidimą.

Keturi prancūzai, kuriuos buvo pagrobusi Šiaurės Afrikoje veikianti grupuotė, susijusi su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“, trečiadienį buvo atskraidinti į Paryžių po trejus metus trukusios įkaitų epopėjos.

Prancūzijos vyriausybės lėktuvas, atskraidinęs keturis išvaduotus vyrus, nutūpė Vilakublė kariniame oro uoste netoli Paryžiaus 10 val. 45 min. Grinvičo (12 val. 45 min. Lietuvos), kur buvusius įkaitus pasitiko jų artimieji ir prezidentas Francois Hollande'as (Fransua-Holandas).

„Noriu pareikšti padėką Nigerio prezidentui, kuris sugebėjo pasiekti, kad mūsų tėvynainiai būtų paleisti“, – pridūrė F.Hollande'as.

Tikslios jų paleidimo aplinkybės kol kas neaiškios, bet Prancūzijos vyriausybė teigė, kad nebuvo surengta jokia karinė vadavimo operacija ir nebuvo sumokėta išpirka. Tuo tarpu F.Hollande'as pabrėžė lemiamą Nigerio vadovo pagalbą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad įkaitai buvo paleisti kaimyniniame Malyje ir kad jų „būklė labai gera“.
„Jie buvo įkaitais trejus metus, ir šis košmaras pagaliau baigėsi“, – pažymėjo jis.

Keturi vyrai atrodė sulysę, tačiau sveiki, sakė vienas AFP reporteris, kuris juos matė prieš skrydį.

Oro uoste vienas iš tų vyrų – 32 metų Thierry Dolis (Tjeri Dolis) – sakė AFP: „Buvo labai sunku, tačiau tai buvo viso gyvenimo išbandymas.“

Francoise Larribe (Fransuaz Larib), kuri buvo pagrobta kartu su savo vyru Danieliu, tačiau paleista 2011 metų vasarį, sužinojusi apie sutuoktinio paleidimą sakė: „Tai emocijų banga, cunamis.“

„Niekada nebuvau praradusi vilties – net jeigu būdavo sielvarto, baimės ir pykčio akimirkų“, – pridūrė ji.

Th.Dolis, D.Larribe'as, Pierre'as Legrand'as (Pjeras Legranas) ir Marcas Feret (Markas Ferė) buvo pagrobti 2010-ųjų rugsėjo 16 dieną vienos urano kasyklos komplekse Arlito vietovėje Nigerio vidurio regiono šiaurinėje dalyje. Šie vyrai buvo Prancūzijos branduolinės energetikos milžinės „Areva“ darbuotojai.

Susitikęs su išvaduotais įkaitais, Nigerio prezidentas Mahamadou Issoufou (Mahamadus Isufus) sakė, kad jo šalis rūpinosi, kad prancūzai būtų paleisti, tačiau jokių detalių nepateikė.

P.Legrand'o motina Pascale Robert (Paskal Rober) sakė televizijai BFMTV: „Dabar laukiame, kada jie fiziškai grįš – kad juos pamatytume ir paliestume.“