„Antikos laikais nuskendęs laivas, pagamintas iš medžio, jūros dugne dar randamas iki šiol. Taigi įsivaizduokite, jei tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiko periodą vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako A. Balčiūnas.

Plika akimi nematoma

Daugiau nei 90 proc. visų Baltijos jūroje aptinkamų mikrošiukšlių sudaro mikropluoštas – įvairių spalvų, nuo kokio nors audinio, pakuotės ar maišelio nuplyšę fragmentai. Mokslininko teigimu, tai labai mažos siūlelio tipo ir formos mikroplastiko dalelės. Visos jos dydžiu nesiekia net 5 mm, o kai kurios gali būti vos mikrometro dydžio, vadinasi, plika akimi žmogui nematomos.

„Tokia tarša yra siejama su plastiku, dirbtiniu polimeru – žmogaus pagamintu junginiu, kuris atsidūrė jūrinėje aplinkoje. Šios dalelės, pakliuvusios į jūrinę aplinką, joje išlieka labai ilgai. Be to, tai nėra organiniai junginiai, todėl jų skaidymas yra labai sudėtingas. Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Vienas tiesioginio mikroplastiko poveikio pavyzdžių – jūros vandenį filtruojančių organizmų filtravimo kanalo užsikimšimas ir nebegalėjimas atlikti savo funkcijos. Taip pat atsitinka ir planktoniniams organizmams, kurie savo virškinimo traktą prisipildo šių šiukšlių ir nebegali tinkamai gauti maisto medžiagų.

Svarbu: A. Balčiūnas įspėjo, kokių medžiagų vertėtų atsisakyti. / KU Jūros tyrimų instituto archyvo nuotr.

To nesuvokiame

Pasak pašnekovo, nors labiausiai matoma tarša yra fiziškai paliekant šiukšles prie jūros, augančią mikroplastiko taršos tendenciją lemia ne tai. Didžioji dalis mikroplastiko taršos daugiausiai susijusi su kasdieniame gyvenime aktyviai naudojamomis dirbtinėmis polimerinėmis medžiagomis.

„Šių medžiagų turi tam tikri audiniai, taip pat mūsų drabužiai. Vadinasi, kiekvieno drabužių skalbimo metu su nutekamaisiais vandenimis mes nuleidžiame tikrai didžiulius mikroplastiko, mikropluošto dalelių kiekius. Svarbiausia sąmoningai suprasti savo veiksmų padarinius, tik tada tarša gali pradėti mažėti“, – paaiškina KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas.

Ekspertas sako, kad dirbtinių polimerų yra labai daug, daugelis žmonių nesąmoningai jų įsigyja ir naudoja kasdienėje buityje. Todėl prieš perkant drabužius reikėtų atkreipti dėmesį, iš ko jie yra pagaminti ir pagalvoti, ar tai nebus perteklinis, plastiko savo sudėtyje turintis gaminys.

Reikalingos iniciatyvos

Baltijos jūra užteršta ne tik mikrošiukšlėmis, kurioms priklauso mikroplastikas, bet joje randama ir makrošiukšlių – įvairių nuskendusių žvejybos tinklų, kurie laikomi antriniu mikroplastiko taršos šaltiniu. Plastikas, iš kurio dažniausiai būna gaminami tinklai, yra veikiamas saulės radiacijos, fizinių jėgų, trinties, tuomet jis trupa ir iš jo atplyšta smulkios mikroplastiko dalelės.

Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja.

Mokslininko teigimu, džiugu, kad per pastaruosius penkerius metus tenka stebėti, kaip vis daugiau žmonių ir įmonių atkreipia dėmesį į jūros užterštumo problemą. Pradedant nuo medžiagų atgavimo iš jūrinės aplinkos ir net aktyvaus jūros valymo ištraukiant joje plūduriuojančias ar nuskendusias šiukšles.

Praėjusių metų rudenį bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ tuo metu vykusio Vilniaus maratono metu surengė iniciatyvą „Žingsnis dėl Baltijos“. Jos metu surinkta daugiau nei 4,5 tūkst. eurų suma buvo skirta jūrai švarinti. Birželio pradžioje „Nardymo akademijos“ narai leidosi į jūros dugną, iš kurio jau pavyko ištraukti nemažai žvejybos tinklų. Siekdama ir toliau prisidėti prie jūros švarinimo, „Neste Lietuva“ liepą ir rugpjūtį nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, perkant degalus programėle, skiria 0,10 euro tolesniems iniciatyvos darbams.

„Tyrimai patvirtina, kad Baltijos jūros tarša mikroplastiku yra pasiekusi kritinį tašką. Tai mūsų visų problema, todėl labai svarbu, kad savo veiksmais judėtume link švaresnės jūros būklės. Prie pokyčio prisidedame remdami jūros švarinimo darbus ir vykdoma kampanija skatindami kitus nelikti abejingus gamtą skausmingai paveikti galinčioms problemoms“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.

Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, daugėja net tam tikrų raginimų iš ES institucijų – priimamos direktyvos, kurios įpareigoja vartotojus mokėti už aplaidžiai tvarkomas savo šiukšles. Vykdant panašias iniciatyvas ir aktyviai, sąmoningai, prisidedant prie užterštumo mažinimo, A. Balčiūnas Baltijos jūrai prognozuoja pozityvius pokyčius.

Vilnietis Nojus studijuoja Vilniaus universitete Medicinos fakultete. Antrame kurse rinktis rezidentūros kryptį dar anksti, bet svajoti jau galima.

„Esu gana universalus žmogus, daug kur save įsivaizduoju. Kol kas galvoju apie chirurgiją, anesteziologiją, tačiau neatmetu galimybės pasirinkti ir dermatologiją“, – sakė Nojus Daškevičius.

Jeigu Nojus pasirinktų anesteziologijos rezidentūrą ir pasirašytų sutartį su kariuomene, penkerius metus gautų premiją. Kasmet – net po aštuonis tūkstančius eurų.

„Aštuoni tūkstančiai eurų per metus – tikrai didelė suma. Ir jos pilnai užtektų padengti studijų kainą. Na, o tiems, kurie studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, tie 8 tūkst. eurų būtų nemenka suma asmeninėms reikmėms“, – svarstė medicinos studentas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi kariuomenė naujų karių bandys prisivilioti pinigais. Nuo šių metų keičiasi studijų programų, kurias gali apmokėti kariuomenė, sąrašas.

„Programų skaičius padidėja beveik iki trisdešimt pozicijų. O studijų kaina, kuri galėtų būti kompensuojama, padidėja nuo 2,5 tūkt. iki 8 tūkst. eurų“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Geidžiamųjų sąraše – elektros statybų inžinieriai, informacinių technologijų, kibernetikos specialistai bei gydytojai. Kiekvienai specialybei nustatytos kvotos.

„Yra numatytas ir žmonių skaičius, kiek galėtų dalyvauti programoje. Vienoje – po vieną ar du, kitose yra iki penkių. Tačiau kadangi tų programų yra daug, bendroje sumoje programoje galėtų dalyvauti apie 70–80 žmonių“, – komentavo A. Balčiūnas.

Studijų kaina, kuri galėtų būti kompensuojama, padidėja nuo 2,5 tūkt. iki 8 tūkst. eurų.

 

Karo tarnybos neatlikę studentai lygiagrečiai turės baigti jaunesniųjų karininkų vadovų mokymus, o baigus studijas, penkerius metus atidirbti kariuomenėje.

Šiaulių ligoninės rezidentas Martynas Zaremba tokį kariuomenės užmojį sveikina. Negana to, jis mokosi Karo akademijoje. Taigi atitinka kariuomenės siūlomą naujovę.

„Tai – puiki galimybė rezidentams ir atitarnauti, ir įgyti naujų žinių, kuri tikrai pravers, kai yra tokia geopolitinė situacija“, – savo nuomonę išsakė M. Zaremba.

Tačiau rezidentus priimančios ligoninės tokio kariuomenės pasiūlymo džiugiai nesutinka.

„Kad lengva ranka išleistume, tikrai to negaliu pažadėti“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Aira Mečėjienė.

Jaučiasi konkurencija, nes ligoninės siekia, kad rezidentai pas juos liktų, o ne penkmečiui į kariuomenę išvažiuotų.

„Mano nuomone, per tuos penkerius metus profesinė kompetencija tikrai nukentėtų“,– komentavo A. Mečėjienė.

Su tuo iš dalies sutinka ir Martynas.

„Jeigu tu esi chirurginio profilio specialistas, žinoma, tavo vieta yra operacinėje, prie pacientų. Bet jei esi terapinio profilio, šeimos gydytojas, ta vadinama pirmoji grandis, tikimybė prarasti tuos įgūdžius – mažesnė“, – sakė M. Zaremba.

Kariuomenė sako, kad kiekvienas dirbs pagal savo išsilavinimą.

„Medikas dirbs gydytoju, inžinierius, IT ar ryšių specialistas – pagal savo sritį“, – teigė A. Balčiūnas.

Po studijų penkerius metus dirbant kariuomenėje žadama dar viena paskata – net dviguba kario alga. 

Sukėlė abejonių teisėtumu

Ilgaplaukis, pražilęs vyras ir kelios moterys kastuvėliais ir įvairiais graibštus primenančiais prietaisais kasinėjo pakrantę.

Atidžiau įsižiūrėjusieji galėjo pastebėti šiame keistame veiksme tam tikrą metodiką, žmonės kasė siaurą smėlio juostą nuo jūros apsauginės kopos link.

Pasėmę smėlio žarstė jį, kažko ieškodami ir vis užsirašydami.

Viena moteris labai energingai iš pajūrio smėlio traukė sintetinio maišo liekanas.

Svetimšalius stebėjęs klaipėdietis prisiminė kartą matęs mūsų uosto zonoje kelis kinų tautybės vyrus, šaukšteliais į maišelius sėmusius uosto žemę.

Toks veiksmas klaipėdiečiui sukėlė įtarimų: ar tai negali būti susiję su neteisėtu duomenų rinkimu ar pramoniniu šnipinėjimu?

Pamatę nežinia ko pajūrio smėlyje ieškančius svetimšalius, keli klaipėdiečiai ėmė sukti galvas, ar atvykėliai elgiasi teisėtai. Juolab kad šalia jų lietuviškai kalbančių asmenų nebuvo.

Ant skaisčiai geltonų vienos pajūryje plušusios moters marškinėlių krūtinės ryškėjo vieno Maskvos fizikos instituto logotipas.

Pamačiusi, kad yra fotografuojama, moteris nuskubėjo prie į ją fotoaparatą nukreipusio vyro.

Paklaususi, kokia kalba gali kalbinti vietos gyventoją, moteris prabilo apie kažkokius tyrimus.

Mokėsi naujo metodo

Moteris ištiesė savo vizitinę kortelę, iš jos sužinota, kad ji yra Irina Čiubarenko ir dirba Rusijos mokslų akademijos P.P.Širšovo okeanologijos instituto Atlanto padalinyje, kuris įsikūręs Kaliningrade.

Pasirodo, būrelis rusų mokslininkų čia išbandė lietuvių taikomą pajūrio smėlio tyrimo būdą, kurio tikslas – ištirti kaip galima smulkesnes šiukšles.

"Šiuo metu vykdomi du tyrimai. Vieno jų "Bonus Micropoll" tikslas – daugiapakopis mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų Baltijos jūroje tyrimas. Paprasčiau sakant, stebimas paplūdimių užterštumas mikroplastiku. Tyrimui yra naudojamas metodas, kai paplūdimio smėlis sijojamas per dviejų milimetrų metalinį sietą ir stebimos paplūdimius teršiančios šiukšlės. Šiuo metodu pasidalijome su kito projekto "ERA-Net Baltic Litter" dalyviais iš Rusijos, Vokietijos. Klaipėdiečiai Melnragės paplūdimyje pastebėjo Rusijos mokslininkus, išbandančius šį mūsų taikomą metodą. Jie ketina šį tyrimo būdą pritaikyti tirdami savo pakrantę. Tai buvo parodomasis bandymas", – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro bendradarbis, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Balčiūnas.

Pirmajame projekte dalyvauja penkios Baltijos jūros šalys, tarp kurių yra Lietuva ir Vokietija.

Antrąjį projektą vykdo trys šalys – Vokietija, Rusija ir Estija, tad vokiečių mokslininkai dalyvauja abiejuose tyrimuose, o lietuviai – tik viename.

Projekto, kuriame dalyvauja ir mūsų šalies mokslininkai, tyrimo būdas labiau atspindi taršos būklę.

Rusai išbandė naują jiems metodą ir ketina jį taikyti savo tyrimuose.

Lengviau lygins duomenis

Jokių abejonių dėl svečių iš Rusijos veiklos teisėtumo nėra.

"Nežinau, ką jie rado mūsų paplūdimiuose. Mes jiems parodėme patį tyrimo būdą, o toliau jie bandė dirbti savarankiškai. Bandymų rezultatai paaiškės tik tada, kai laboratorijose bus išanalizuoti surinkti duomenys. Tyrimo vietoje mėginiai tik paimami, o vėliau skaičiuojami, – paaiškino A.Balčiūnas. – Jokių abejonių dėl svečių iš Rusijos veiklos teisėtumo nėra. Visi jie yra mokslų daktarai ir universitetų profesoriai, ne kartą su jais esame bendradarbiavę, susitikę konferencijose, tad klausimų dėl to nekyla."

A.Balčiūnas pasakojo, kad etiketas reikalauja perspėti kolegas apie planuojamą atvykimą bei ketinimus atlikti tyrimus.

Šį kartą mokslininkų iš kaimyninės šalies atvykimas buvo iš anksto suderintas su Klaipėdos universiteto bendradarbiais.

Nors šį kartą rusai ir nedalyvauja lietuvių vykdomame projekte, tačiau čia jiems buvo patogiausia išmokti taikyti naują tyrimo būdą.

Tokiu būdu, taikant vienodus tyrimo metodus, bus gauti vienodais tyrimais pagrįsti duomenys apie Baltijos jūros pakrančių užterštumą.

Iš kur atplaukė maišas?

Lietuvių ir rusų tyrėjai diskutavo, ar rusų mokslininkės iš jūros smėlio ištrauktas maišas gali būti čia atkeliavęs iš Rusijai priklausančios Kaliningrado srities.

Mat šioje mūsų paplūdimio vietoje krantas nuo erozijos nėra tvirtinamas smėlio maišais.

Taip elgiamasi tvirtinant Kaliningrado paplūdimius. Bangos iš maišų išplauna smėlį ir juos ištuština, o vėliau srovės juos nubloškia labai toli.

Ištyrus maišo liekanas, tikimasi sužinoti, iš kur jis atsirado Melnragėje.

Vakar Smiltynėje dirbę Rusijos mokslininkai buvo beveik nepasiekiami mobiliuoju ryšiu.

Pavyko išgirsti tik vieną I.Čiubarenko ištartą frazę, kad grupė visą dieną ketina praleisti kitame Kuršių marių krante, Smiltynėje.

Tą patį vakarą rusai ketino iškeliauti namo.

"Kai tyriau randamas pakrantėje šiukšles, esu aptikęs įvairių daiktų, atplukdytų iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos. Ir tai nėra keista, Baltijos jūra yra uždara, tad mes dalijamės viskuo. Svarbu nebūti tais, kurie labiausiai teršia", – kalbėjo A.Balčiūnas.

Rūkaliai – tarp didžiausių teršėjų

A.Balčiūnas yra apsigynęs mokslinį darbą apie Lietuvos pajūrio bei jūros dugno užterštumą šiukšlėmis.

Mokslininkas tyrė dešimt vietų Lietuvos pakrantėje (Nidoje, Juodkrantėje, laukiniame Kuršių nerijos paplūdimyje, kur Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis pasiekia mūsų šalį, Melnragėje, Karklėje, Nemirsetoje, Palangoje, keliose Šventosios paplūdimio vietose) nuo 2012-ųjų iki 2016 m.

Stebėjimai vyko įvairiais metų laikais.

Aiškintasi, kokios šiukšlės teršia mūsų pajūrį, kokio jos yra dydžio.

Tyrimas patvirtino logiškai suprantamą teiginį, kad labiausiai apšiukšlinti paplūdimiai yra arčiausiai gyvenviečių: Melnragės, Karklės ir Palangos.

Paaiškėja, kad Lietuvos pajūrį labiausiai teršia plastiko šiukšlės.

83 proc. didesnių nei 5 milimetrai šiukšlių sudaro būtent plastikiniai daiktai bei jų liekanos.

Mažesnių šiukšlių masėje, be parafino, kuris siejamas su išmetimais iš laivų, didžiąją dalį taip pat sudaro plastikas.

Dauguma šiukšlių į pajūrį atkeliauja ne iš jūros, o nuo kranto.

Tai yra daiktai, kuriuos paplūdimiuose palieka žmonės, atplukdė į jūrą įtekančios upės, arba poledinės žvejybos mėgėjų paliktas šiukšlės ant ledo išplukdo marios.

Paradoksalu, bet rūkaliai yra antri didžiausi pajūrio teršėjai. Jų išmetamos nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, o iki smulkiausių dalelių jos suyra per dešimtmečius.

Mašinos gali sukelti eroziją

Pradėjus supirkti tarą, mūsų paplūdimiai labai smarkiai apsivalė, prie jūros neliko nei stiklinių, nei plastikinių butelių.

"Jei kas nors klaustų, ką galime kiekvienas mūsų padaryti pajūrio švarinimui, galėčiau pasakyti, kad turėtume išsinešti ne tik tai, ką patys atsinešėme, bet ir tai, ką randame. Baltijos jūros vanduo yra vienas labiausiai užterštų, tačiau paplūdimiai, kaip ir kaimyninėse šalyse, tvarkomi gana gerai, – tikino mokslininkas. – Labiausiai džiuginantis dalykas – pradėjus supirkti tarą, mūsų paplūdimiai labai smarkiai apsivalė, prie jūros neliko nei stiklinių, nei plastikinių butelių."

Jaunas mokslininkas linkęs susilaikyti nuo drąsaus teiginio, kad žuvys masiškai ryja plastiko daleles.

Dalies jų skrandžiuose tikrai randama šių šiukšlių, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

Kritiškai mąstantis A.Balčiūnas įsitikinęs, kad, palyginti su šiltųjų kraštų jūromis, Baltija yra gana geros būklės.

Dabar kvadratiniame metre pajūrio smėlio randama kiek daugiau nei viena ir mažiau nei dvi maždaug milimetro dydžio plastikinės dalelės.

Pats laikas susimąstyti ir imtis priemonių, kad šiukšlės netaptų mūsų pajūrio dalimi.

Kalbėdamas apie smėlio sijojimo mašinas mokslininkas baiminosi, ar išsijojusi ir akmenis, kurie sulaiko smėlį, nepasidarytume sau meškos paslaugos, ar naudodami tokias mašinas nepaskatintume smėlio išpustymo.

„Šis žingsnis dar labiau skatina kariuomenės ir visuomenės artimesnį bendravimą, suteikia dar didesnes galimybes greičiau ir patogiau gauti informaciją apie tarnybą bei susitvarkyti dokumentus karo prievolininkams“, – teigė poskyrį atidaręs Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Šiemetiniai karo prievolininkų surašai bus sudaromi ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje. Iš 28 tūkstančiai 19–26 metų jaunuolių pašaukti tarnauti bus beveik 3,9 tūkstančiai karo prievolininkų.

Į šauktinių sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki jų sudarymo bus pateikę prašymus tarnybą atlikti savo noru. Šauktiniai savanoriai turi galimybę pasirinkti tarnybos vietą ir gauti didesnį atlyginimą.

Seimas šauktinių tarnybą atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad visi šauktiniai į kariuomenę iki šiol ateidavo savanoriškai, tačiau prognozuojama, jog šiemet tarp jų bus ir realių karo prievolininkų.