Už tokias Maisto įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 23 susilaikė.

„Kad maistas patektų ne į sunaikinimą, į energetikos įmones, o labdarai“, – teigė vienintelis motyvus dėl pataisų išsakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.   

Seimas įpareigojo visas mažmeninės prekybos įmones pasirašyti sutartis su paramos ir labdaros gavėjais. Jose būtų susitarta dėl maisto perdavimo tvarkos ir sąlygų, prekybininkai galėtų pasirašyti su viena ar keliomis organizacijomis.

Pataisos taip pat nustato atvejus, kada įmonės galėtų atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijoms – jį priimti. 

Pirmą kartą pažeidimą padariusios įmonės būtų įspėjamos raštu ir per mėnesį tokias sutartis privalėtų sudaryti. Kitu atveju būtų skiriama 1–3 tūkst. eurų bauda.   

„Tokie reikalavimai kai kurioms įmonėms sukurs papildomas sąnaudas, kurių nepatirs jų konkurentės“, – pranešime teigė taryba.

Maisto įstatymo projektas numato, kad produktai, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie yra saugūs ir tinkami vartoti, gali būti neatlygintinai perduoti labdarai, o visoms maisto prekybos įmonėms, kurių plotas yra didesnis nei 400 kv. metrų, tokį maistą išmesti draudžiama, prieš tai nepasiūlius jo labdaros gavėjams.

Taryba pasiūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išanalizuoti, ar toks ploto slenkstis negalėtų būti žemesnis, siekiant apimti kuo didesnį parduotuvių skaičių.

Tarnyba taip pat rekomendavo įvertinti, ar prievolė itin nepadidintų kaštų įmonėms ir dėl to neišaugtų kainos.

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai.

Ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau teigė, kad leidžiant prekiauti tokiais produktais būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus.