Portalo duomenimis, 2018 m. rugsėjo–2019 m. rugpjūčio laikotarpiu švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis siekė 774 eurus „į rankas“, t. y. buvo 17 proc. didesnis nei 2017 m. rugsėjo–2018 m. rugpjūčio laikotarpiu (660 eurų).

Iš visų švietimo srities darbuotojų mokytojų padėjėjai uždirba mažiausiai, jų atlyginimų vidurkis – 430 eurų. Toliau yra bibliotekininkai su 570 eurų atlyginimu, muzikos ir meno mokyklos mokytojai – 595 eurų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos mokytojai – 610 eurų.

O štai vidurinės mokyklos mokytojai uždirba daugiau nei universiteto dėstytojai. Mokytojų atlyginimo vidurkis – 782 eurai, universiteto dėstytojų – 730 eurų.

Portalo duomenimis, švietimo srities darbuotojų atlyginimai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, darbo krūvio mokykloje, darbuotojo kvalifikacijos. Regionuose, o ypač mažose mokyklose dirbantys mokytojai dažnu atveju dirba ne visu krūviu, turi vos kelias pamokas, todėl apsiima dėstyti kelis dalykus arba derina kelis darbus.

Darbo stažas švietimo sektoriuje nėra svarbiausias atlyginimo dydį lemiantis faktorius arba, kitaip pasakius, atlyginimo skirtumai pagal darbo patirtį metais nėra labai ryškūs. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos mokytojas, turintis 1–3 metų darbo patirtį, uždirba 590 eurų, o turintis daugiau nei 10 metų darbo stažą uždirba 620 eurų.

Pedagogų atlyginimai, įvertinus jų atsakomybės lygį, vis dar yra labai maži.

Švietimo srities darbuotojai negali pasigirti ir nefinansiniais priedais – 53 proc. pedagogų negauna jokių nefinansinių priedų, o likusieji yra motyvuojami mokymais bei renginiais.

Beje, mokyklų vadovų bei pavaduotojų atlyginimai taip pat gerokai atsilieka nuo kitų veiklos sričių įmonių vadovų atlyginimų. Mokyklos direktoriaus pavaduotojo atlyginimo vidurkis – 1180 eurų, mokyklos direktoriaus – 1140 eurų „į rankas“.

Palyginimui, aukščiausius atlyginimus rinkoje gauna vadovai (vidurkis – 1700 eurų į rankas) bei technologijų (1450 eurų), IT (1350 eurų), farmacijos (1140 eurų), telekomunikacijų (1100 eurų), teisės (1100 eurų) sričių darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) šių metų antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1437,9 eurų, vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1175,4 eurų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sostinės regione per ketvirtį padidėjo 1,9 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 2,3 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 1,2 proc. Panevėžio iki 3 proc. Šiaulių apskrityje.

Antrąjį metų ketvirtį didžiausią – 1437,9 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1003,4 eurų – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,1 iki 2,7 proc.

Darbo užmokesčio padidėjimą, pasak Statistikos departamento, šių metų antrąjį ketvirtį lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Šalčininkų rajono, Neringos, Kėdainių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybes, kuriose sumažėjo nuo 0,1 iki 0,7 proc., o Lazdijų rajono savivaldybėje nepasikeitė.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1483,3 eurus – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 194,3 euro viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (903,1 eurus) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybėje (atotrūkis sudarė 580,2 euro).

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse – nuo 2,4 proc. Tauragės rajone iki 12,9 proc. Lazdijų rajone.