„Naujasis įstatymas įpareigoja viešojo sektoriaus institucijas ir vadovus kurti realią antikorupcinę aplinką savo organizacijose ir suteikia visas šiam tikslui reikalingas priemones ir instrumentus, įgalinančius vadovus tvarkytis su visomis rizikomis. Todėl yra labai svarbu pasiruošti jį tinkamai taikyti“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Prezidentas Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse susitikime su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi aptarė bendrą korupcijos situaciją valstybėje ir pasirengimą įgyvendinti naujai priimtą Korupcijos prevencijos įstatymą.

Prezidento inicijuotas įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Pagal jį įstaigos ir institucijos turės reguliariai vertinti savo atsparumo korupcijai lygį, jo rezultatus bus privalu skelbti viešai. Tokį vertinimą savo iniciatyva galės atlikti ir STT.

Įstatymas taip pat numato, kad įstaigose turės būti steigiami korupcijos prevencijos padaliniai arba paskiriami specialūs darbuotojai.

Pasak šalies vadovo, iki įsigaliojant naujam įstatymui organizacijos turi pasirengti antikorupcinio elgesio taisykles, paskirti už antikorupcinę veiklą atsakingą asmenį, padalinį, o vėliau – užtikrinti prevencijos priemonių taikymą ir viešinti jų įgyvendinimą, pasiektą pažangą.

Pasak šalies vadovo, kuriant skaidrią Lietuvą, svarbus ir pilietinės visuomenės įsitraukimas. Tam skatinti vykdomas STT inicijuotas skaidrumo supratimą ugdantis švietimo projektas jaunimui, taip pat praktinė prezidento iniciatyva „Skaidrumo akademija“, skatinanti antikorupcinį švietimą ir gerųjų patirčių mainus.

„Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos. Tačiau integracija į ugdymo turinį vyks ne per atskiras antikorupcijai skirtas temas, bet per potemes, ugdant mokinių gebėjimus ir antikorupcines kompetencijas“, – BNS atsiųstame komentare teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak jo, antikorupcinis ugdymas kaip ir iki šiol remsis vertybiniu ugdymu, o antikorupciniu švietimu siekiama stiprinti mokinių gebėjimą pasirinkti ir priimti sprendimą, „o ne vien sugebėti atkartoti teisines žinias“.

Siekiama, kad mokinys, baigęs mokyklą, būtų aktyvus ir atsakingas visuomenės narys, turintis supratimą apie korupcijos keliamą pavojų.

„Siekiama, kad mokinys, baigęs mokyklą, būtų aktyvus ir atsakingas visuomenės narys, turintis supratimą apie korupcijos keliamą pavojų visuomenės gerovei ir valstybės saugumui, nesitaikstantis su korupcija, sąžiningai ir atsakingai priimantis sprendimus“, – sako viceministras.

Jo teigimu, taip pat planuojama mokinius ir jų tėvus labiau įtraukti į praktines veiklas, tokias kaip dalyvaujamojo biudžeto svarstymas, kai visa bendruomenė sprendžia dėl viešųjų lėšų panaudojimo.

Šiuo metu yra parengta nauja metodinė priemonė apie antikorupcinį ugdymą mokykloje, skirta įvairių dalykų mokytojams ir popamokinei veiklai, pradėti kvalifikacijos tobulinimo mokymai mokytojams.

Pasak viceministro, antikorupcinis ugdymas mokyklose buvo privalomas ir iki šiol: pagrindiniame ugdyme jis buvo integruojamas į socialinius ir dorinio ugdymo dalykus, o viduriniame ugdyme – ir į ekonomikos pamokas.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, jog antikorupcinio ir teisinio švietimo įtraukimas į bendrojo ugdymo programas mokyklose turėtų būti pradėtas šių metų pabaigoje, procesą baigti numatoma per dvejus metus.