Šį kartą tarp svečių bus ne tik sąjungininkai, bet ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), taip pat – Rusijos atstovas.

J. Bidenas San Fransiske pasveikins 20 kitų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo, sukurto prieš tris dešimtmečius, kai JAV politikai buvo įsitikinę, kad aktyvi prekyba suartins Ramiojo vandenyno regioną, narių.

Ši optimistinė vizija baigėsi, nes J. Bideno administracija APEC forsuoja tik ribotą ekonominį paktą, o pastaraisiais mėnesiais griežtina sankcijas Kinijai, kuri laikoma pagrindine JAV varžove.

Tačiau ir JAV, ir Kinija yra išreiškusios viltį, kad bus užtikrintas didesnis stabilumas. Vizitui į Vašingtoną esant politiškai neįmanomam ir iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų likus vieneriems metams, APEC yra unikali galimybė Xi Jinpingui ir J. Bidenui susitikti JAV teritorijoje.

Tikimasi, kad trečiadienį įvyksiančiame J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikime – pirmajame po prieš beveik metus įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje – bus aptarti įvairūs nesutarimai, įskaitant Taivaną, kurio rinkimai po dviejų mėnesių gali sukelti naują įtampą santykiuose su Pekinu.

Kinija reiškia pretenzijas į šią savarankišką demokratinę salą ir neatmeta galimybės ją užgrobti jėga.

Pirmadienį Pekinas teigė, kad susitikime Kinijos lyderis ir JAV prezidentas aptars „pasaulinę taiką ir vystymąsi“.

„Dviejų valstybių vadovai nuodugniai bendraus strateginiais, bendraisiais ir krypties klausimais, susijusiais su Kinijos ir JAV santykiais, taip pat svarbiausiais klausimais, susijusiais su pasauline taika ir vystymusi“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Kinija nebijo konkurencijos, bet mes prieštaraujame Kinijos ir JAV santykių apibūdinimui konkurencijos kalba“, – pridūrė ji.

Vienas JAV pareigūnas išreiškė viltį, kad Xi Jinpingas ir J. Bidenas užmegs naujus ryšius, JAV norint atkurti abiejų kariuomenių bendravimą, kuris laikomi ypač svarbiu krizei dėl Taivano suvaldyti.

APEC kitiems San Fransiske susirinksiantiems lyderiams gali pasirodyti kaip antraeilis dalykas po J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikimo, tačiau tikėtina, kad pats susitikimas jiems taip pat atneš palengvėjimą, teigė Kinijos politikos ekspertas Jude'as Blanchette'as (Džudas Blanšetas) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS).

„Net ir tos regiono šalys, kurios itin nerimauja dėl didėjančios Kinijos agresijos, vis dar turi glaudžius ekonominius ryšius su Kinija ir iš esmės pirmenybę teiktų stabiliems JAV ir Kinijos santykiams, o ne nestabiliems“, – sakė jis.

Vėl susirinksiantys sąjungininkai

Priešingai nei diplomatinės amerikiečių pastangos, kuriomis siekiama išvengti konflikto su Kinija, JAV šalinasi Rusijos – APEC narės – dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, vyks į San Fransiską, niekas ir nesitikėjo, o JAV aiškiai nurodė, kad jis yra nepageidaujamas.

Kinija nebijo konkurencijos, bet mes prieštaraujame Kinijos ir JAV santykių apibūdinimui konkurencijos kalba.

Maskvai atstovaus ministro pirmininko pavaduotojas Aleksejus Overčiukas, kuris vis dar yra aukščiausio lygio Rusijos svečias JAV nuo plataus masto karo pradžios.

J. Bidenas, aiškiai rodydamas priešingą požiūrį nei jo pirmtakas ir varžovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sutelkė dėmesį į sąjungų stiprinimą, įskaitant naujas formas, pavyzdžiui, trišalį karinį paktą su Australija ir Jungtine Karalyste.

Nepaisant Kinijos dalyvavimo, Jungtinės Valstijos ir toliau bendradarbiaus su APEC sąjungininkais, kad „atremtų bet kokias pastangas pažeisti tarptautines taisykles ir normas“, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis amerikiečių pareigūnas, atsakingas už APEC, Mattas Murray'us (Metas Murėjus).

Jis teigė, kad ši organizacija yra tinkama vieta J. Bideno ir Xi Jinpingo aukščiausiojo lygio susitikimui, nes APEC yra neįpareigojanti, todėl nesutariančios šalys gali kalbėtis.

Tarp APEC dalyvaujančių JAV sąjungininkų bus Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis), kuris per pastarąjį mėnesį lankėsi ir Vašingtone, ir Pekine, taip pat Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas).

Prieš išskrisdamas į San Fransiską, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose pasveikins kadenciją baigiantį Indonezijos prezidentą Joko Widodo (Džoką Vidodą), Jungtinėms Valstijoms siekiant konkuruoti su Kinija dėl didžiulių šio salyno nikelio atsargų, gyvybiškai svarbių elektrinių automobilių gamybai.

Postūmis dėl prekybos susitarimo

San Fransiskas buvo pasirinktas dėl istorinių ryšių su Azija ir kertinio vaidmens pasaulinių technologijų srityje, tačiau mažai tikėtina, kad APEC susitikimas leis atsikvėpti nuo klausimo, kuris jau mėnesį įsitaisęs J. Bideno dėmesio centre – Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo.

Tarp APEC narių yra ne tik Indonezija, didžiausia iš šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą, bet ir kaimyninė Malaizija, kurios ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas (Anvaras Ibrahimas) sulaukė opozicijos raginimų boikotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl JAV paramos Izraeliui.

Neįprasta, kad APEC, kurioje narės vadinamos ne šalimis, o ekonomikomis, priklauso ir Kinija, ir Taivanas.

Taivanui atstovauja ne politikas, o verslininkas – Morrisas Changas (Morisas Čangas), svarbi Taivano puslaidininkių pramonės figūra.

Vašingtone laisvosios prekybos susitarimai tapo neparankūs, D. Trumpui pasitraukus iš besiformuojančios Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės, kurią Azijos sąjungininkėms siūlė jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama).

Vietoj to J. Bidenas pasiūlė Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ekonominę programą (Indo-Pacific Economic Framework, IPEF) kuri nesuteikia galimybės patekti į rinką, tačiau ja siekiama palengvinti verslo sąlygas 14 šalių, įskaitant Japoniją, Indiją, Australiją, Pietų Korėją ir didžiąją dalį Pietryčių Azijos, bet ne Kiniją.

Derybos dėl vienos iš trijų IPEF dalių – tiekimo grandinių – jau baigtos, o dėl kitų dviejų, prekybos ir švarios energijos, APEC gali padaryti išvadas, sakė Wendy Cutler (Vendi Katler), buvusi JAV prekybos derybininkė, dabar – Azijos visuomenės politikos instituto viceprezidentė.

Į Kinijos plėtros iniciatyvos „Juostos ir kelio“ forumo renginį kviečiamųjų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankysis vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.

Pasaulio lyderiai plūsta į Kinijos sostinę, kur rengiamas forumas, kuris yra Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) projekto, kuriuo siekiama išplėsti Pekino įtaką pasaulyje, dešimtųjų metinių minėjimas.

Nors Kinija tikisi, kad šis forumas padės sustiprinti jos tarptautinę padėtį, Izraelio karas su „Hamas“ ir toliau dominuoja pasaulio politinėje darbotvarkėje.

Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių.

Daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus ir pasitraukti į pietinę anklavo dalį.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

„Peržengia savigynos ribas“

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „peržengiančius savigynos ribas“ ir paragino „nutraukti kolektyvinį Gazos gyventojų baudimą“.

„(Izraelis) turėtų rimtai įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės raginimus ir nutraukti kolektyvines bausmes Gazos gyventojams“, – sekmadienį pareiškė Wang Yi, pateikdamas kol kas griežčiausią Kinijos reakciją į šį konfliktą.

Būtina, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, o didžiosios šalys turėtų atlikti aktyvų vaidmenį.

Vakarų pareigūnai kritikavo Pekiną už tai, kad Kinijos pareiškimuose dėl šio konflikto neįvardijamas „Hamas“.

Sekmadienį Wang Yi kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), kuris paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Artimuosiuose Rytuose ir siekti ramybės šiame regione.

Kinija palaiko santykius su Iranu, kurio dvasinė vadovybė remia ir „Hamas“, ir Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“, galinčią atverti antrąjį frontą prieš Izraelį.

Anksčiau šiais metais Kinija tarpininkavo derybose dėl Irano ir Saudo Arabijos santykių normalizavimo.

Sekmadienį Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad šią savaitę Pekino specialusis pasiuntinys Zhai Junas (Džai Džunas) lankysis Artimuosiuose Rytuose, kur sieks paliaubų ir taikos derybų. Tačiau dar nepaskelbta, kurias regiono šalis jis aplankys.

Atlanto tarybos Pasaulinio Kinijos centro nenuolatinė bendradarbė Niva Yau (Niva Jau) nurodė, kad „Juostos ir kelio“ aukščiausiojo lygio susitikimas leis Pekinui savo dalyvavimą vertinti kaip gestą, kuriuo remiama jo pozicija dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Bet kuris aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantis valstybės vadovas tarsi pritaria Pekino pozicijai šiais pasauliniais klausimais“, – nurodė ji.

Strateginė priklausomybė

Prieš antradienį prasidedanti dviejų dienų forumą dviejų dienų forumą keli lyderiai jau yra atvykę į Pekiną.

Tarp jų – Vengrijos, Etiopijos ir Kambodžos ministrai pirmininkai, Kenijos, Čilės bei Indonezijos prezidentai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atskrido į Pekiną ir po kelių valandų jau vedė derybas su savo kolega iš Kinijos.

Maskvos išplatintame pranešime teigiama, kad S. Lavrovas padėkojo Kinijai už tai, kad ji pakvietė V. Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą kaip „pagrindinį svečią“.

S. Lavrovas pabrėžė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai stiprėja, ir pridūrė, kad abiejų šalių prezidentai „juos visapusiškai aptars, kai susitiks“.

Wang Yi savo ruožtu teigė, kad Kinija vertina Rusijos paramą „Juostos ir kelio“ iniciatyvai.

Aukščiausiasis Kinijos diplomatas taip pat aptarė Izraelio ir „Hamas“ konfliktą. Wang Yi pabrėžė, kad Pekinas „smerkia visus veiksmus, kuriais kenkiama civiliams gyventojams, ir priešinasi bet kokiems tarptautinės teisės pažeidimams“.

„Būtina, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, o didžiosios šalys turėtų atlikti aktyvų vaidmenį“, – pridūrė jis.

Planuojama, kad V. Putinas į Kiniją atvyks šiąnakt.

Šiais metais Kinijos ir Rusijos prekyba išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios. Maskvai taip pat svarbu, kad Kinija importuoja rusišką naftą, nes Rusijai šiuo metu taikomos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą.

Kinija nepasmerkė Maskvos karo Ukrainoje ir laikosi neutralios pozicijos, nors teikia Maskvai itin svarbią diplomatinę ir finansinę paramą.

Stiprėjančios Rusijos ir Kinijos partnerystės pagrindas – Xi Jinpingo ir V. Putino santykiai. Jiedu yra pavadinę vienas kitą „brangiu draugu“.

Jų santykių pagrindas, jų įsitikinimu, yra pasipriešinimas Vakarų dominavimui.

V. Putinas prieš vizitą duodamas interviu Kinijos valstybiniam transliuotojui CGTN pasidžiaugė ryšiais su Pekinu ir pagyrė Xi Jinpingo „labai svarbias ir reikšmingas“ iniciatyvas.

Taip užbaigiamos kelis mėnesius trukusios spekuliacijos dėl galimo V. Putino dalyvavimo šiame susitikime.

„Abipusiu susitarimu Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau Rusijos Federacijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas“, – pareiškime sakė PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos (Sirilo Ramafosos) atstovas spaudai Vincentas Magwenya (Vinsentas Magvenija).