Įspėjimu ministrė įpareigojo instituto direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų tinkamai vykdoma vidaus kontrolė bei laikomasi teisės aktų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Skatiname greičiau pašalinti trūkumus ir labai tikimės, kad tai ir bus padaryta“, – ministerijos išplatintame pranešime cituojama ministrė M. Navickienė.

Pranešama, kad įspėjimas A. Martišiūtei-Linartienei skirtas atsižvelgiant į Valstybės audito ataskaitoje užfiksuotus pažeidimus, kuriuos nustačius konstatuota, kad direktorė netinkamai vykdė Biudžetinių įstaigų įstatymo, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas.

„Institute tinkamai neveikia vidaus kontrolės sistema ar tam tikros jos priemonės, turinčios užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, saugomas turtas nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, o veikla būtų vykdoma laikantis patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu“, – praneša ŠMSM.

„Institute nesilaikyta Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių. Institutas mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimą, spausdinimo paslaugas ir taip nesilaikė Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių, draudžiančių tokius mokėjimus avansu, pirko paslaugas iš instituto darbuotojų, netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų“, – pažymima pranešime.

Be to, akcentuojama, kad institutas, pirkdamas paslaugas ir remonto darbus, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytų konkurencijos ir skaidrumo principo laikymosi.

Ministerija informuoja, kad, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė institute atlikto audito rezultatus perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), sulaukus šios institucijos išvadų nurodytas įspėjimas gali būti peržiūrėtas ir vertinamas iš naujo.

LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai

Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į STT ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimų gavusių knygų.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat nurodoma, kad institutas pirko paslaugas iš savo darbuotojų, netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.

Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis ir akcentuoja, kad visos lėšos, dėl kurių keliami klausimai, buvo panaudotos tikslingai, pirkti darbai taip pat atlikti, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole.

Su institucijų išvadomis nesutinkanti A. Martišiūtė-Linartienė teigia, kad instituto atžvilgiu vykdomas spaudimas mėginant susidoroti – pasak jos, šių metų pavasarį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru J. Nugaru ji sulaukė pasiūlymo trauktis iš pareigų. Kitu atveju, pasak LLTI vadovės, viceministras teigė, kad konkursas dėl antrosios kadencijos A. Martišiūtei-Linartienei nebus palankus.

LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį. Jau pradėtos konkurso LLTI vadovo pareigoms eiti organizavimo procedūros.

„Kvietime prašome sustabdyti ŠMSM vadovų savivalę, LLTI veiklos žlugdymą ir lituanistikos menkinimą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Martišiūtė-Linartienė.

Ji pažymėjo, kad šių metų pavasarį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Justu Nugaru sulaukė pasiūlymo trauktis iš pareigų.

„Jis išvardijo keletą priežasčių, susijusių su gautu skundu, ir kai mėginau paaiškinti, kad tai yra etiškai labai sudėtinga situacija, (...) gavau atsakymą, kad institutas – ne prieglauda ir kad nesu tinkama eiti direktorės pareigas, jei negaliu su tuo susitvarkyti“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė, pažymėdama, kad J. Nugaras ją taip pat perspėjo, jog jos kandidatūra siekiant antros kadencijos nebus palankiai vertinama.

Neturėdama aiškių neigiamos jos veiklos įvertinimo priežasčių, instituto vadovė mano, jog su LLTI bandoma susidoroti valstybės institucijų lygmeniu.

„Šioje istorijoje susiduriame su dar vienu svarbiu dalyku – valstybės institucijų bandymu nesąžiningai susidoroti su galbūt netinkamomis valstybės institucijomis. Galimai ŠMSM kancleris Juris Lukošius galėjo daryti įtaką instituto vertinimams, kuriuos pateikė Valstybės kontrolei. Ministerijos kancleris dešimt metų dirbo Valstybės kontrolėje“, – kalbėjo LLTI vadovė.

Kodėl imuosi galimos hipotezės – nes visa sekusi spaudimo istorija kaip dalgiu kerta per visas svarbiausias instituto veiklas.

„Kodėl imuosi galimos hipotezės – nes visa sekusi spaudimo istorija kaip dalgiu kerta per visas svarbiausias instituto veiklas. Esame baudžiami, kad pažeidžiame teisės aktus dėl knygų leidybos. Per tuos penkerius metus išleidome daug knygų (...) bet, kaip pasakė viceministras, – man neįdomu, ką jūs veikiate, svarbu, turbūt, yra kiti dalykai, kurių negaliu įvardinti, nes nežinau“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Anot jos, nuo balandžio institutui ŠMSM keliamas spaudimas tik stiprėja.

„Matyčiau spaudimo ir priekabumo dinamiką, kuri iš tikrųjų išaugo būtent po mano apsilankymo ministerijoje. Tada buvo pradėta reikalauti to, ano, trečio ir galų gale – atsakyti už tą laikotarpį, kai net nebuvau direktore“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Nepaisant to, esama LLTI vadovė iš direktorės pareigų trauktis neketina ir ruošiasi dalyvauti rudenį vyksiančiame vadovo konkurse.

„Taip, ketinu dalyvauti, nes yra pradėta daug naujų darbų“, – sakė dabartinė instituto vadovė.

Pasak instituto atstovų, viešas kreipimasis išsiųstas prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Dėl kylančių įtarimų panaudojant lėšas pateikė atsakymus

Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimą gavusių knygų. Taip pat nustatyta, kad institutas avansu pervedė 100 proc. remonto išlaidų, nors tokio dydžio avansiniai mokėjimai nėra galimi.

Visgi, A. Martišiūtė-Linartienė atkreipia dėmesį, kad minimi darbai buvo atlikti, tik vėlavo.

„100 procentinį avansą pervedėme, nes gruodžio mėnesį nespėjome atlikti remonto darbų ir kitaip tas lėšas būtų turėję grąžinti į biudžetą“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

„Darbai padaryti, pinigai panaudoti pagal paskirtį, bet to nemato nei ministerija, nei Valstybės kontrolė“, – pabrėžė LLTI vadovė.

Tuo metu institutui reiškiami įtarimai dėl 2013–2020 metais galimai neišleistų knygų, tačiau leidybai įsisavintų lėšų, nėra teisingi, nes galiausiai knygos buvo išleistos, pažymi A. Martišiūtė-Linartienė.

„Knygos, dėl kurių buvo gautas skundas, galiausiai buvo išleistos. Didžiausia problema – kad net ir bandant knygas išleisti, buvo toliau rašomi kiti skundai, stabdant mūsų darbą“, – teigė vadovė, pridurdama, kad per jos kadenciją trijų knygų leidyba taip pat vėlavo dėl jas rengusių mokslininkų sveikatos problemų.

Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė A. Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.

Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.

Šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus aštuonių knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.

Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.

ŠMSM kancleris neatsako, ar LLTI vadovei siūlyta atsistatydinti

ŠMSM kancleris J. Lukošius tikina asmeniškai nespaudęs trauktis LLTI vadovės A. Martišiūtės-Linartienės. Visgi, jis tikina, kad ministerija įvertins situaciją dėl galimų instituto finansinių ir viešųjų pirkimų pažeidimų ir tik tuomet imsis atitinkamų sprendimų.

„Aš asmeniškai jokio spaudimo direktorei nedariau, su ja kalbėjau tik vieną kartą telefonu, praėjusį penktadienį. Prieš tai mano dalyvavimas buvo toks, kad aš pasirašiau tuos raštus, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti“, – antradienį žurnalistams prie ministerijos teigė J. Lukošius.

„Aš neteikiau jokio pasiūlymo trauktis iš jokių pareigų“, – pridūrė jis.

Prieš tai mano dalyvavimas buvo toks, kad aš pasirašiau tuos raštus, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti.

A. Martišiūtei-Linartienei pareiškus, kad J. Lukošius galėjo turėti įtakos valstybės kontrolės atliktam vertinimui, pats kancleris tikina, kad „to tikrai nebuvo“.

Visgi, J. Lukošius neatskleidžia, ar pasitiki instituto vadove. Kancleris tikina nesvarstantis siūlyti A. Martišiūtei-Linartienei eiti antros kadencijos.

„Prašiau pateikti pasiaiškinimą dėl nustatytų dalykų. Bet kuriuo atveju šį rudenį įvyks konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Nei siūlyti, nei nesiūlyti direktorei kažkokių pareigų negalvojau ir negalvoju“, – kalbėjo J. Lukošius.

„Mes, kaip ministerija, turime priimti dabar sprendimą ir priklausomai nuo jo, galėsime spręsti, ar yra pasitikėjimas“, – pridūrė jis.

Nors pati instituto vadovė reaguodama į šią situaciją tikino, kad konfliktą lėmė „etiškai sudėtinga situacija“, visgi, kanclerio teigimu ministerija remiasi Lietuvos mokslų tarybos patvirtinta informacija.

Anot J. Lukošiaus, remiantis turima informacija, ŠMSM ketina artimiausiu metu priimti atitinkamus sprendimus.

„Nesame priėmę sprendimų. Tačiau ne ką mažiau svarbūs yra kitų institucijų sprendimai, kurioms yra perduoti rezultatai. Mano žiniomis, STT taip pat yra gavusi. Nebūtinai tai turi būti visiškai atskiri sprendimai. Pagal tuos dalykus, kurie yra jau dabar nustatyti valstybinio audito ataskaitoje, gali būti vienoks sprendimas priimtas. Jeigu paskui tvirtintųsi – kiti dalykai. Iš STT tuomet galėtume vertinti iš naujo“, – aiškino jis.

„Šiam pirmajam užtektų mūsų vidinių vertinimų, jeigu teisėsaugos pareigūnai priimtų kažkokius tai sprendimus, kuriuos jie patys tirtų. Mes, kaip ministerija, galėtume vertinti bet jau rimtesniame kontekste“, – pridūrė kancleris.

J. Lukošiaus teigimu, įvertinusi situaciją ministerija galėtų nesiimti jokių veiksmų, įspėti ar net atleisti instituto vadovę iš pareigų.