Pasak R. Karbauskio, kiek anksčiau jo pateiktas aiškinimas dėl „valstiečių“ lūkesčių ir sprendimų, Seime sprendžiant kelias savaites trukusį konfliktą, galėjo būti nevisiškai tiksliai suprastas.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis LRT portalui teigė, kad „valstiečiai“ dirbti į plenarinę Seimo salę grįš tuo atveju, jei iš darbotvarkės valdantieji išbrauks narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimus.

Kaip politikas Eltai teigė pirmadienį, į Seimo salę „valstiečiai“ sugrįžtų net ir tuo atveju, jei valdantieji, atsisakę į Seimo darbotvarkę įtraukti antiinfliacinių projektų, sutiktų atsitraukti, nuo, R. Karbauskio požiūriu, visuomenę skaldančių iniciatyvų.

„Mes bet kokiu atveju grįžtam, jeigu daroma tai, ko prašo visa opozicija. Bet kartu mes pasakom, kad jeigu nebūtų daroma tai, ko nori visa opozicija, o būtų mums pažadėta išbraukti tuos klausimus, tada mes taip pat grįžtume. Mūsų pasiūlymas skamba taip: jeigu valdžia pasakytų, kad nesutinka į darbotvarkę įtraukti tų klausimų nuo opozicijos bendrai, bet išbrauktų iš darbotvarkės ir neįtrauktų daugiau ateityje iki rudens sesijos vertybinių klausimų – mes grįžtume. Tokia mūsų žinutė“, – Eltai teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad jo ir LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės nuomonės šiuo klausimu nė kiek nesiskiria.

„Nuomonės visiškai neišsiskyrė. Jeigu paklaustumėt A. Norkienės asmeniškai, ji jums pakartos tai, ką aš ką tik pasakiau  –  kad mes būtume grįžę, jei būtų pažadėję tų įstatymų nesvarstyti. Net jeigu visa kita opozicija būtų negrįžusi“ , – tvirtino R. Karbauskis.

„Mes šitoje vietoje laikomės labiau vertybinės pozicijos negu tos, kurios laikosi socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio grupė“, – pridūrė „valstietis“.

Pirmadienį po Seimo darbo grupės susitikimo Seimo narė A. Norkienė (LVŽS) teigė, kad „valstiečiai“ kartu su visa opozicija grįš į plenarinę salę antradienį, jei į darbotvarkę bus įtraukti antiinfliaciniai opozicijos pateikti įstatymų projektai.

„Rytoj yra metinis prezidento pranešimas, tai mes jį tikrai išklausysime, dalyvausime darbotvarkės tvirtinime ir tada ketiname posėdžiauti Kovo 11-osios salėje ir aptarti būtent tą infliacinį paketą, priemones, kokias mes matome kaip opozicija ir ketiname siūlyti pozicijai“, – prieš Dialogo grupės susitikimą Seime žurnalistams teigė A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė pažymi, kad sprendimas posėdžiauti atskirai buvo priimtas po antradienį vykusio pirmojo Dialogo grupės susitikimo, kuriame, teigia ji, dialogas vis dar neprasidėjo.

Rytoj yra metinis prezidento pranešimas, tai mes jį tikrai išklausysime, dalyvausime darbotvarkės tvirtinime ir tada ketiname posėdžiauti Kovo 11-osios salėje.

„Vakar tikrai buvo nuotaikos skirtingos, nes opozicija ėjo su vienais lūkesčiais, kad Seimo pirmininkė sukvietė ir galvojome, kad dauguma, pasišnekėję tarpusavyje, galbūt mato, kokias klaidas padarė ir kaip galime pradėti dialogą. Bet pajutome, kad kamuolys vėl atmetamas opozicijai ir klausiama, ko jūs čia norite. Buvo skirtingi lūkesčiai, bet šiandien yra antrasis raundas ir vis tik manome, kad dauguma tikrai pasišnekėjo ir kažkokius sprendimus jie turės“ , – komentavo A. Norkienė bei pridūrė, kad trečiadienį vyksiančiame antrajame Dialogo grupės susitikime A. Norkienė tikisi pradėti pokalbį.

„Tai tikrai tikimės dialogo šiandien“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad antradienį įvyko pirmasis opozicijos atstovų susitikimas su Seimo pirmininke, siekiant spręsti praėjusią savaitę kilusį valdančiųjų ir opozicijos konfliktą.

Vadinamojoje Dialogo grupėje dalyvavę opozicijai priklausantys politikai teigė, kad pirmajame susitikime veikiau siekta apsikeisti nuomonėmis nei į vieną posėdžių salę sugrąžinti susipykusią opoziciją ir valdančiąją daugumą. Opozicija yra pareiškusi, kad kol valdantieji neįsiklausys į jų reikalavimus, Seimo posėdžių boikotas bus tęsiamas toliau.

Parlamento posėdžių boikotą tęsianti opozicija ketina nedalyvauti ir Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose. Reaguodamas į tai, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma prakalbo apie valdančiųjų atstovavimo didinimą komitetuose, kuriuose ketinama svarstyti svarbius įstatymo projektus.

Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujančios parlamentarės  Rimantė Šalaševičiūtė ir  Aušrinė Norkienė.

Pagal siūlomą projektą, periodinės išmokos dydis – senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Vienkartinė išmoka būtų išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d.

Projekto autorės sako, kad ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms senjorų išlaidos įprastai didėja. Seimo narių duomenimis, panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Įstatymo projektą parengusios Seimo narės R. Šalaševičiūtė ir A. Norkienė sako, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo principą.

„Siūlymas susieti išmokos dydį su senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiu argumentuojamas tuo, jog nuo š. m. sausio 1 d., siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (turintys 15 metų minimalų stažą), bet neturintys būtino stažo, gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį – 215,09 euro. Todėl suveikia mažiausią pensiją gaunančių asmenų rėmimo mechanizmas. O tuo tarpu siūlymas mokėti periodines vienkartines išmokas priklausomai nuo turimo darbo stažo įtvirtina solidarumo principą bei stiprina dirbančiųjų žinojimą, jog jų šiandienos darbas yra įvertinamas ir atlygintinas ateityje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekto rengėjų skaičiavimais, jo įgyvendinimas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis.

Vienkartinės išmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Siūloma, kad naujas  įstatymas galiotų nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Vykdėme frakcijos narių apklausą ir kolegos yra pasipiktinę – dauguma Seimo narių yra pasiskiepiję. Yra visos galimybės organizuoti Seimo narių testavimą prieš kiekvieną posėdį, netgi greituosius testus, o valdantieji, užuot tai darę, siekia vėl visą Seimą paversti nuotoliniu, tarsi nei vakcinų, nei testų nebūtų“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Jos teigimu, kyla labai didelės dvejonės, ar tai nėra daroma vien dėl politinių priežasčių, siekiant paskleisti dūmų uždangą sudėtingiausių projektų svarstymui ir priėmimui. Kartu su biudžetu bus svarstomas mokesčių didinimas, artėja narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės įstatymo projektų pateikimai ar svarstymai.

„Neabejotina, kad nuotolinis Seimo darbas leistų „ramesnį“ svarstymą, Seimo nariai liktų savo namuose, užuot buvę Seime. Būtų mažiau komentarų, prieštaravimų, diskusijų. Be to, ir procedūromis manipuliuoti būtų lengviau“, – sako A. Norkienė.

LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė pažymi, kad nuotoliniai Seimo posėdžiai buvo nustoti rengti po to, kai Seimo nuotolinio plenarinio posėdžio metu kilo chaosas, nes ėmė gesti balsavimo sistema. Tuomet dalis Seimo narių tiesiog negalėjo išreikšti savo valios balsuodami, o taip pat turėjo problemų registruodamiesi pasisakymams bei jungdamiesi prie nuotolinių posėdžių sistemos.

„Valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas – vienas pagrindinių Seimo rudens sesijos darbų. Kas bus atsakingas, jei balsavimui skirta elektroninė sistema vėl pradės gesti pačiu atsakingiausiu rudens Seimo sesijos momentu?“ – klausia LVŽS frakcijos seniūnė.

LVŽS frakcijos įsitikinimu, dėl mokestinės reformos biudžeto priėmimas akivaizdžiai blogins žmonių padėtį, planuojama apmokestinti miško žemę, artimųjų giminaičių teikiamas dovanas, netgi – paviršinį vandenį, sodininkų naudojamą daržams laistyti, augs nekilnojamo turto mokesčiai, įvairūs akcizai.

„Būtų mažų mažiausiai neatsakinga Seimo nariams esant tokiai situacijai užsidaryti elektroninėje erdvėje, slėptis nuo rinkėjų, mažinti diskusijų skaičių. Jokios objektyvios priežasties rengti nuotolinius Seimo posėdžius nėra. Labai tikimės, kad valdantieji nepriims vienasmenių sprendimų ir atsižvelgs į opozicijos pasiūlymą“, – pabrėžia A. Norkienė.

Frakcijos savo nuomonę Seimo pirmininkei turi išreikšti iki spalio 6 dienos.

Kaip primena ELTA, pernai gruodį parlamentarai Seimo Statute numatė galimybę rengti Seimo posėdžius ir nuotoliniu būdu.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai gali būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai gali būti šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.

„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.

„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.

Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.

Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei

Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.

„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai.

„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.

Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla.

Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.

„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.

Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.

„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.

„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.

„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.

508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.

Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.

Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.

Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.

Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.

„Vakar dar kartą teiravomės, tai atsakymo taip ir nėra. „Ne, neateisime“ jie nesako, galbūt ieško patogaus laiko, bet, kad ateis, dar nepasakė“, – Eltai sakė A. Norkienė.

„Jokio atsakymo. Tarp dangaus ir žemės dabar „kybome“ visi ir laukiame“, – juokavo „valstietė“, kartu pažymėdama, kad jau praėjo savaitė nuo kvietimo pateikimo, todėl ji teigia jau neturinti didelių vilčių, jog susitikimas apskritai įvyks.

Jokio atsakymo. Tarp dangaus ir žemės dabar „kybome“ visi ir laukiame.

Visgi A. Norkienė patikslino, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicinių parlamentinių frakcijų seniūnai ketvirtadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte.

„Premjerė kvietė. Rytoj visų frakcijų ir pozicijos, ir opozicijos seniūnai esame pakviesti pas ją į susitikimą“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė.

ELTA primena, kad vidaus ir užsienio reikalų ministrus „valstiečiai“ praėjusį trečiadienį pakvietė į susitikimą, siūlydami savo pagalbą migrantų krizės valdymo klausimu.

„Tikslas yra telktis ir padėti „išbristi“ iš šios situacijos, todėl ir buvo nuspręsta kitą savaitę į frakcijos posėdį pasikviesti vidaus reikalų ministrę ir užsienio reikalų ministrą. Bandysime derinti laiką, kad galėtų abudu. Tiesiog siūlome savo įžvalgas, manome, kad reikia telktis ir šioje krizėje žmonėms reikia nuraminimo, tikslios informacijos. Vis tik jau užtenka vaidinti viršininkus. Siūlome savo pagalbą ir norime pasikalbėti“, – tuomet sakė A. Norkienė.

„Tikrai negražu būti linksniuojamiems Europoje už  tai, kad mes neįvykdome EŽTT sprendimo. Manau, kad sutarimas  bus pagaliau rastas šitame Seime. Mes už tai, kad būtų išspręsta ši problema ir priimtos siūlomos pataisos, leisiančias R. Paksui siekti Seimo nario mandato ir Prezidento posto“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ketvirtadienį 48 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupės  vardu ketina pateikti  Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą, leisiantį įgyvendinti EŽTT sprendimą R. Pakso byloje.

Jį priėmus bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Tai reikštų, kad R. Paksas vėl galėtų siekti Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.

Konstitucijoje siūloma įrašyti, kad „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pašalintas iš pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, praėjo ne mažiau kaip dešimt metų.“

EŽTT 2011 m. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.