Šeštadienį platformoje „X“ Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga paskelbtame vaizdo įraše Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kiti eurokomisarai skaitė Holokausto aukų vardus ir pavardes. Vaizdo įraše taip pat buvo pažymėtos jų gimimo ir mirties vietos.

Jame skelbiama, kad kelios aukos buvo „nužudytos Aušvice, Lenkijoje“, nenurodant, kad šią liūdnai pagarsėjusią naikinimo stovyklą Antrojo pasaulinio karo metais pastatė ir valdė nacistinė Vokietija.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad, „kalbant apie nacių naikinimo stovyklą Aušvice, reikia pažymėti, kad ji buvo įkurta vokiečių okupacijos metais.“ Jis pridūrė, kad „Europos Komisijos socialiniuose tinkluose paskelbta informacija bus patikslinta“.

Vėliau sekmadienį įrašas buvo ištaisytas ir jame parašyta: „Aušvicas, Vokietijos nacių naikinimo stovykla“.

Europos Komisija iš karto neatsakė į prašymus pateikti komentarą.

Seimo pirmininkas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) pasidžiaugė šiuo pakeitimu, sakydamas: „Aušvico stovykla buvo Vokietijos nacių koncentracijos stovykla, įkurta 1939 metais Vokietijos okupuotose teritorijose. Tai vienintelė tiesa.“

Lenkai labai jautriai reaguoja į bet kokį Aušvico aprašymą, kuriame nepaminėta, kad šią stovyklą pastatė nacistinė Vokietija po to, kai įsiveržė į Lenkiją.

Šeštadienį grupė Holokaustą išgyvenusių asmenų ir valstybės pareigūnų surengė kuklią ceremoniją Aušvico–Birkenau memorialo ir muziejaus vietoje, skirtą paminėti 79-ąsias stovyklos išlaisvinimo, kurį 1945 metų sausio 17 dieną įvykdė sovietų kariai, metines. Ši diena dabar yra skirta Holokausto atminimui.

1939 metų rugsėjo 1 dieną Vokietija įsiveržė į kaimyninę Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 1940 metų naciai senas Austrijos kareivines Pietų Lenkijoje esančiame Osvencime, kurį pervadino Aušvicu, naudojo kaip koncentracijos ir mirties stovyklą lenkų pasipriešinimo dalyviams. 1942-aisiais jie prijungė netoliese esančią Birkenau dalį su dujų kameromis ir krematoriumais kaip masinio naikinimo vietą, kurioje daugiausia buvo naikinami žydai.

1940–1945 metais Aušvico–Birkenau koncentracijos stovykloje nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų. Per tą laiką Lenkija buvo okupuota Vokietijos ir neteko apie 6 mln. piliečių, iš kurių pusė buvo žydai.

Lenkijos įstatymai baudžia visus, kurie neteisingai kaltina lenkus dėl nacistinės Vokietijos nusikaltimų Lenkijos teritorijoje.

Jeruzalėje esantis Holokausto memorialas „Yad Vashem“ pirmadienį tinklaraštyje parašė, kad dalyje medžiagos, parodytos per sausio 23-iosios renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, buvo „netikslumų, nulėmusių dalinį ir nesubalansuotą istorijos faktų pateikimą“.

Ceremonijos nacių Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-osioms metinėms paminėti vienas organizatorių buvo Pasaulinio Holokausto forumo fondas, kuriam vadovauja Kremliui artimas Rusijos milijardierius Moshe Kantoras (Mošė Kantoras). Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.

Aušvico mirties stovyklą, kur buvo išžudyta 1,1 mln. žmonių, 1945 metų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.

Per sausio 23-iosios ceremoniją parodytus filmus prodiusavo M. Kantoro fondas, „bendradarbiaudamas“ su „Yad Vashem“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šios institucijos atstovas.

Filmuose nebuvo paminėtas „Lenkijos padalijimas tarp nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 metais ir Vakarų Europos užkariavimas 1940 metais“, rašė „Yad Vashem“ tyrimų vadovas Danas Michmanas.

„Be to, žemėlapiuose rodomos netikslios sienos tarp Lenkijos ir jos kaimynių, koncentracijos stovyklos klaidingai vadinamos naikinimo stovyklomis, – sakė jis. – Šie trumpi filmai turėjo pasitarnauti kaip iliustracijos. Tačiau jie neatspindi Holokausto ir karo sudėtingumo, kuriam „Yad Vashem“ skiria savo vykdomus tyrimus.“

„Atsiprašome už šias netinkamas klaidas“, – pridūrė D. Michmanas.

Minima ceremonija vyko kilus piktam Lenkijos ir Rusijos ginčui dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos.

Gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisingai pareiškė, kad Lenkija susimokė su nacių Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu ir prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo sukėlimo. Šie komentarai vėl sukėlė įtampą tarp Maskvos ir Varšuvos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tuomet atsisakė dalyvauti minėjime Jeruzalėje, nes jam nebuvo suteikta teisė ten pasakyti kalbą.

Jis tvirtino, kad neturės galimybės atsakyti, jei V. Putinas tame renginyje pasinaudotų proga vėl apkaltinti Lenkiją antisemitizmu.

Naciai Aušvico stovyklą pastatė okupuotoje Lenkijos teritorijoje.

Sovietų bendradarbiavimas su naciais vis dar yra itin opus klausimas buvusiame sovietiniame bloke ir dažnas politinės retorikos elementas.

Nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metų rugsėjį įsiveržė į Lenkiją, kurios teritoriją abi galybės buvo susitarusios pasidalyti pagal kiek anksčiau sudaryto Molotovo-Ribbentropo (Ribentropo) pakto slaptąjį protokolą. Ši nacių invazija paskatino Didžiąją Britaniją ir Prancūziją paskelbti karą Vokietijai.

Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir britų princas Charlesas (Čarlzas) pasakys kalbas šiame renginyje Jeruzalės Holokausto muziejuje „Yad Vashem“.

Daugiau kaip 40 prezidentų, premjerų ir monarchų forumas bus didžiausias tarptautinis susitikimas, kada nors surengtas Izraelyje. Jį saugos daugiau kaip 10 tūkst. policininkų – trečdalis žydų valstybės policijos.

Drauge su šeimininku, Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), lyderiai savo kalbose prie memorialo 6 mln. žydų, kuriuos naciai išžudė dujų kamerose, getuose ir prievartinio darbo stovyklose, perspės neleisti vėl kilti antisemitizmui.

Į minėjimą taip pat atvyks Ispanijos, Belgijos ir Nyderlandų karaliai.

Pirmadienį ceremonijos persikels į nacių okupuotoje Lenkijoje veikusią Aušvico mirties stovyklą, kurią baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945-ųjų sausio 27-ąją, išvadavo sovietų Raudonoji armija.

Nors Jeruzalėje labiausiai bus akcentuojamas Holokaustas ir persekiojantis jo palikimas, renginį paveikė ir dabartinė politika. Jis vyksta smarkiai išaugus įtampai tarp JAV ir Irano, prieš kovą įvyksiančius Izraelio rinkimus.

B. Netanyahu šią savaitę tiesiogiai susiejo nacių „galutinį sprendimą“ – Europos žydų išžudymą – ir grėsmę, kurią, pasak Izraelio, kelia jo nesutaikomas priešininkas Iranas.

Nacių mirties stovyklose „sudegė trečdalis žydų tautos“, o šiandien „Iranas kasdien atvirai skelbia, kad nori nušluoti Izraelį nuo Žemės paviršiaus“, sakė B. Netanyahu.

„Manau, kad Aušvico pamoka tokia: pirma, sustabdyti blogus dalykus, kol jie yra maži. O Iranas yra labai blogas dalykas, jis ne toks mažas, bet galėtų tapti daug didesnis su branduoliniais ginklais“, – pabrėžė B. Netanyahu.

„Aukų atminimas“

B. Netanyahu tvirtai palaiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris, 2018 metais išvedęs savo šalį iš Irano branduolinio susitarimo, didina spaudimą Teheranui, o anksčiau šį mėnesį įsakė nukauti įtakingą iraniečių generolą.

Per derybas su M. Pence'u B. Netanyahu turėtų siekti jo patvirtinimo, kad Vašingtonas ir toliau palaiko Izraelio nausėdijų politiką okupuotose palestiniečių teritorijose ir remia jį kitais ginčytinais klausimais.

Įtakingiausia figūra Jeruzalėje ketvirtadienį bus V. Putinas, svarbus veikėjas Artimuosiuose Rytuose, nes Rusijos kariai drauge su iraniečių kovotojais 2015 metais pradėjo remti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) ištikimas pajėgas.

Vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras (Mošė Kantoras) – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.

V. Putinas, į Jeruzalę vykstantis drauge su savo užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, minėjime pasakys kalbą. Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) atsisakė dalyvauti renginyje, nes nebuvo įtrauktas į kalbėtojų sąrašą.

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos Varšuvos ir Maskvos santykiai buvo įtempti, bet stabilūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais Lenkiją užgriuvo nauja melagingų Rusijos pareiškimų apie šalies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare banga.

Praėjusį mėnesį V. Putinas išprovokavo pasipiktinimo bangą, melagingai apkaltinęs Lenkiją, kad šalis prisidėjo pakurstant Antrąjį pasaulinį karą.

Lenkija pabrėžia, kad Maskva bando perrašyti istoriją ir ignoruoja prieš karą 1939 metais sovietų su naciais pasirašytą nepuolimo sutartį, dar žinomą kaip Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą. Su šia sutartimi taip pat buvo pasirašytas slaptas protokolas dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo tarp totalitarinių valstybių.

Varšuva V. Putiną ragina „nesinaudoti Holokausto aukų atminimu politiniams žaidimams“.

Jeruzalėje V. Putinas atidengs paminklą nacių blokados Leningrade, dabartiniame Sankt Peterburge, aukoms pagerbti. Tada žuvo šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant apie 70 tūkst. žydų karių.

Izraelis šį minėjimą rengia apimtas politinio paralyžiaus: šalies rinkėjai kovo 2 dieną jau trečiąkart per trumpiau nei metus rinks parlamentą.

Apklausos rodo, kad vyriausybei laikinai vadovaujančio B. Netanyahu ir jo varžovo centristo Benny Gantzo (Benio Ganco) šansai yra apylygiai, tad nė vienam iš jų vėl gali nepavykti iškovoti aiškios daugumos.