„Vyriausiajai rinkimų komisijai yra žinoma situacija, kai ruošiant balsavimo biuletenius išsiųsti Norvegijoje balsuoti paštu užsiregistravusiems lietuviams, dėl žmogiškos klaidos į pašto vokus keletui rinkėjų buvo neįdėtas Respublikos Prezidento rinkimų antrojo turo biuletenis“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

„Mūsų žiniomis, su tais keliais rinkėjais ambasados darbuotojai jau yra susisiekę ir situacija sprendžiama. Jeigu nutiktų taip, kad dar vienas kitas rinkėjas nerastų biuletenio paštu atkeliavusiame voke, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Osle“, – pridūrė ji.

VRK duomenimis, Lietuvos ambasada Norvegijoje balsavimo biuletenius yra išsiuntusi iš viso maždaug 3,7 tūkst. rinkėjų, kurie šioje valstybėje užsiregistravo balsuoti paštu.

VRK primena, kad paštu užsienyje balsuojantys rinkėjai iš karto gauna ir Europos Parlamento rinkimų biuletenius.

„Paštu užsienyje balsuojantys rinkėjai gauna iš karto dviejų rinkimų balsavimo biuletenius, kadangi visos Lietuvos diplomatinės atstovybės kartu su Respublikos Prezidento II rinkimų turo biuleteniu rinkėjams siunčia ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenį. Tai yra daroma tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau“, – pabrėžė I. Ramanavičienė.

Antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas prezidento rinkimų antrajame ture. Pagrindinė rinkimų diena – sekmadienis. Pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinko G. Nausėda, kurį palaikė 632 tūkst. 811 rinkėjai arba 43,95 proc. Už Ingridą Šimonytę balsavo 288 tūkst. 774 rinkėjai (20,05 proc.).

„Žmonės, kurie sugadino savo balsavimo biuletenius (...) su tokiais žmonėmis reikia susidoroti“, – sakė V. Putinas, kalbėjęs vėlai naktį, kai buvo paskelbta, kad jis laimėjo vadinamuosius rinkimus.

Opozicija ragino rusus ateiti balsuoti sekmadienį vidurdienį ir taip protestuoti prieš V. Putiną, bet šis pareiškė, kad akcija „neturėjo jokios įtakos“.

Anot VRK,  rinkėjus paštu pasiekiančios Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių antspaudais antspauduotos balsavimo biuletenių kopijos yra laikomos teisėtais rinkimų dokumentais. 

Siekdama išsklaidyti socialiniuose tinkluose kai kurių rinkėjų iškeltas abejones dėl biuletenių tikrumo, VRK informuoja, kad pakartotiniame balsavime užsienio atstovybėse nėra naudojami originalūs biuleteniai, kadangi jų pristatymas į atstovybes užimtų nemažai laiko, dėl to dalis rinkėjų, balsuojančių paštu, balsavimo dokumentus gautų pavėluotai ir rizikuotų prarasti galimybę balsuoti. 

Organizuodama balsavimą antrajame Seimo rinkimų ture, VRK Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenio formą išsiuntė atstovybėms, o diplomatinėse atstovybėse dirbančios balsavimo komisijos organizavo pakartotinio balsavimo rinkimų biuletenių dauginimą ir antspaudavimą. 

Balsavimo biuleteniai, kuriuos rinkėjams siunčia Lietuvos Respublikos užsienio atstovybės, neturi būti antspauduoti VRK antspaudu, jie yra antspauduojami diplomatinių atstovybių antspaudais. 

Tokia tvarka organizuojant balsavimą užsienyje taikoma jau keliolika metų tiek Seimo, tiek Respublikos Prezidento rinkimų pakartotinio balsavimo metu. 

Anot VRK, jau kurį laiką mūsų šalies teisės aktai draudžia fotografuoti ar filmuoti balsavimo kabinose. Šis draudimas atsirado siekiant pažaboti balsų pirkėjus, kurie mainais už piniginį ar kitokį atlygį prašydavo parodyti pardavusio savo balsą rinkėjo pažymėto balsalapio fotografiją.

VRK primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato teisinę atsakomybę už rinkėjų balsavimo slaptumo ir balsavimo tvarkos pažeidimus. Tačiau VRK yra labiau linkusi apeliuoti į pačių rinkėjų sąmoningumą ir rekomenduoja stengtis išlaikyti balsavimo paslaptį, kadangi pasidalijimas pažymėto arba sugadinto balsavimo biuletenio nuotrauka socialiniame tinklo paskyroje gali daryti įtaką kitų rinkėjų apsisprendimui.

Taip pat VRK labai ragina rinkėjus, turinčius informacijos apie galimus papirkimus ar kitus įstatymų pažeidimus, susijusius su rinkimais, pranešti apie turimą informaciją.

„Esminė naujovė – balsavimas iš anksto savivaldybėse truks penkias dienas“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

„Turėjome savivaldybių rinkimus, kai balsavimas iš anksto vyko dvi dienas, šį kartą per abejus rinkimus, nuo pirmadienio iki penktadienio, visos savivaldybės bus atviros Lietuvos rinkėjams, balsuojantiems iš anksto“, – pabrėžė ji.

Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Iki šiol išankstiniam balsavimui buvo skirtos dvi dienos.

Visi trys biuleteniai bus skirtingų spalvų – pirmą kartą šiuose rinkimuose. Tai padės ir rinkėjams atskirti, kuris rinkimų biuletenis yra prezidento rinkimų, kuris – kurio referendumo, nes referendumus turėsime du.

Dar viena šių rinkimų naujovė yra skirtingų spalvų biuleteniai, taip pat akliesiems sudaryta galimybė balsuoti biuletenį perskaitant Brailio raštu: paprastas biuletenis bus dedamas į specialią įmautę, ant kurios bus atspaustas tekstas.

„Visi trys biuleteniai bus skirtingų spalvų – pirmą kartą šiuose rinkimuose. Tai padės ir rinkėjams atskirti, kuris rinkimų biuletenis yra prezidento rinkimų, kuris – kurio referendumo, nes referendumus turėsime du“, – sakė VRK vadovė.

Anot L. Matjošaitytės, rinkimų dieną pasiimdamas biuletenius rinkėjas turės pasirašyti už kiekvieną atskirai.

„Kuomet rinkimų komisijos narys pasiūlo rinkėjui tris biuletenius, vieną prezidento rinkimų ir du referendumų, ir jei rinkėjas nusprendžia vieno iš jų neimti, tuomet nepasirašo lape. Rinkimų dieną rinkėjas pasirašys rinkimų lape už kiekvieną pasiimtą biuletenį. Jei rinkėjas nuspręs neimti biuletenio, jo parašo nebus, tas biuletenis nebus išduotas“, – sakė VRK vadovė.

Balsavimo biuletenio neėmimas reiškia, kad jis tuose rinkimuose ar referendume nedalyvauja.

L. Matjošaitytė taip pat pažymėjo, kad einant balsuoti su savimi nebūtina turėti rinkėjo kortelės, tai yra tik kvietimas balsuoti.

Norint pareikšti savo valią rinkimuose, rinkėjui pakanka tapatybę patvirtinančio dokumento. Tai gali būti pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ar kitas dokumentas su asmens nuotrauka ir asmens kodu.

VRK vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkimų dieną bus galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, tik balsuojantiesiems ne savo apylinkėje reikės apie 15 minučių palaukti. Per šį laiką komisijos nariai susisieks su balsuoti atėjusio asmens apylinkės rinkimų komisija ir patikrins, ar jis jau nėra balsavęs. Jei bus gautas patvirtinimas, kad rinkėjas nebalsavo, tokiam rinkėjui bus leista balsuoti.

Lietuvoje gegužės mėnesį vyks dveji rinkimai ir du referendumai. Gegužės 12 dieną vyks prezidento rinkimų pirmasis turas bei referendumai dėl daugybinės pilietybės instituto išplėtimo ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 tautos atstovo.

Gegužės 26 dieną su Europos Parlamento rinkimais numatomas prezidento rinkimų antrasis turas.