„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.

„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.

„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.  

Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų.

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

„Europos Sąjungos investicijos papildomos, kiek mes galime spartinti šitos finansinės perspektyvos net ir ateinančių metų lėšas, tada yra papildomos karinio mobilumo lėšos, kurias skirsto Europos Komisija, kur mes irgi tikimės papildomai“, – BNS šią savaitę sakė M. Skuodis.

Iš Europos Sąjungos (ES) lėšų bus skirta 31,8 mln. eurų – 10 mln. eurų mažiau nei planuota, tuo metu papildoma ES parama, skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje augs 10 mln. iki 127 mln. eurų.

„Korekcijų tam tikrų metų eigoje tikrai gali būti, priklausomai nuo to, kiek mums pavyks pritraukti kitų šaltinių ir taip toliau“, – sakė M. Skuodis.

Tuo metu finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) nesikeis ir sieks 583,2 mln. eurų, šią sumą įvairiems projektams netrukus turėtų paskirstyti Vyriausybė.

40 mln. eurų KPPP lėšų bus skirta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui, o 543,2 mln. eurų – valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, iš jų 102,8 mln. eurų – magistralinio kelio „Via Baltica“ Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dviejų ruožų rekonstravimui, Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui, kelio Vilnius–Utena kapitaliniam remontui, kelio Kaunas–Prienai atnaujinimui.

„Papildomas finansavimas reikšmingai prisidės prie išaugusių nacionalinio saugumo poreikių ir leis gerokai paspartinti visos reikalingos infrastruktūros įrengimą“, – penktadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Didžioji dalis laikino solidarumo įnašo lėšų bus skiriama Rūdninkų poligono plėtrai, įrengiant apgyvendinimo infrastruktūrą, šaudyklas ir kitą mokymams skirtą infrastruktūrą, šaudmenų ir sprogmenų sandėlius, taip pat vidaus kelių tinklo plėtrai, privažiuojamojo kelio į poligoną rekonstravimui.

Numatoma, kad karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams skirtos laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų.

Atmetus Rūdninkų poligonui planuojamus skirti pinigus, likusias lėšas Susisiekimo ministerija paskirstys įvairiems dvigubos paskirties karinio mobilumo projektams.

Gegužės 16 dieną įsigaliojęs laikinas bankų solidarumo įnašas mokamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių 4 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

Pirmąją įnašo įmoką šalies komerciniai bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė liepos pabaigoje BNS teigė, kad vis dar neaiški jo skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu dėl Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 13 susilaikė. 

Iš valdančiųjų koalicijos narių liberalų ir „laisviečių“, kritikavusių mokestį, po vieną balsavo už jo įteisinimą – aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Septyni „laisviečiai“ buvo prieš, o susilaikė trys,  iš liberalų po keturis buvo prieš ir susilaikė, o dar trys iš viso nebalsavo.

Be to, susilaikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Justas Džiugelis. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri įveda tokį mokestį bankams. 

„Tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės“, – prieš galutinį balsavimą teigė ji.

Prieš balsavimą Seimas nepritarė opozicijos parlamentaro Petro Gražulio siūlymui iš naujo mokesčio lėšų kompensuoti 50 proc. palūkanų už paskolą pirmam būstui įsigyti. Už šį pakeitimą balsavo 55 Seimo nariai, 56 buvo prieš, o 13 susilaikė. 

„Tai pati būtiniausia priemonė, (...), nes išaugus palūkanoms ne viena jauna šeima liks ant gatvės, nesugebės išmokėti tų palūkanų“, – prieš balsavimą teigė P. Gražulis.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje pareiškė, kad tokios nuostatos būtų neįmanoma įgyvendinti.

„Praktiškai atlikti tokio kompensavimo nebūtų įmanoma. Nelabai aišku, kaip apskritai atrodytų finansinis šito pasiūlymo planas, jau neminint to fakto, kad šitų išlaidų biudžete nėra suplanuota. (...) Tuo tarpu lėšos kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai, partnerių priėmimui yra numatytos biudžete, patvirtintos, suteikta teisė Vyriausybei išleisti daugiau negu patvirtinto biudžeto projekte“, – kalbėjo premjerė. 

„Saugumas, valstybės apginamumas ir gynyba yra vienintelė tikroji viešoji gėrybė, kurios yra neįmanoma nusipirkti rinkoje, dėl to už ją visada atsako valstybė. Ir kaip rodo dabartinė praktika, karas Ukrainoje, kintanti Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu, agresyvėjanti laikysena, tai yra ta valstybės atsakomybė, kuri laikui einant kainuos tik brangiau“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė tikino, jog Seimas daug kalba, kad reikia padėti jaunos šeimos, bet realiai to nedaro.

Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad neduodamas šešių mėnesių terminas verslui prisitaikyti prie naujo mokesčio. Jis taip pat mano, kad įvedus mokestį bankai gali padidinti paslaugų įkainius.  

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sakė, kad tokiu sprendimu Lietuva kuria pavojingus precedentus, kurie „gali kainuoti daug daugiau negu iš šio laikino įnašo galima surinkti“.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Aido Gedvilo teigimu, iš mokesčio numatytos finansuoti investicijos į infrastruktūrą duos naudos visiems žmonėms.

Tuo metu kitas šios frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad kitų ūkio šakų įmonėms uždirbus daugiau, valdžia gali ir jų pelnus atimti.  

Mokestis siūlomas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų.

Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų. 

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.

Prezidentūra mano, kad mokestis neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams. Tuo metu kai kurie ekonomistai bei Seimo nariai ir iš opozicijos, ir iš valdančiųjų liberalų bei „laisviečių“ sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, pabloginsiantis šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą. 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos. 

LBA prašo prezidento vetuoti laikiną bankų solidarumo įnašą

Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.

Asociacija teisės aktą vadina prieštaraujančiu Konstitucijai.

„LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms“, – teigiama antradienį išplatintame pranešime.

Asociacijos vertinimu, įstatymo įsigaliojimas iš karto nesuderinamas „su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu ir su konstituciniu teisinės valstybės principu“.

LBA taip pat primena, jog Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 metų moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį – 20 proc. pelno mokestį vietoj įprastinių 15 proc. 

Skubiai sušauktame posėdyje antradienį už siūlymą balsavo keturi komiteto nariai, prieš buvo šeši, o vienas susilaikė.

Šįkart pataisą siūlė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Petras Gražulis – jis siūlė iš naujo laikino mokesčio kompensuoti 50 proc. palūkanų už paskolą pirmam būstui įsigyti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis Seime žurnalistams antradienį teigė, jog dalis mokesčio turėtų būti panaudojama palūkanų kompensavimui.

„Šiandien tokia pataisa yra, priklausys nuo to, kaip tą pataisą valdantieji ar palaikys, ar ne. Jeigu atmes, tada frakcija balsuos laisvai“, – teigė jis. 

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas anksčiau yra sakęs, naudojant lėšas ir kitoms reikmėms, „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir parengtas projektas.

„Tikiuosi, kad Seimas liks prie pradinio Vyriausybės pasiūlymo ir vis dėlto tikiuosi, kad pats įstatymas bus palaikytas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ji teigė besitikinti, kad Seimas palaikys Vyriausybės iniciatyvą įnašu finansuoti gynybą ir saugumą, o ne kitas kai kurių opozicijos narių siūlomas iniciatyvas.

„Gynyba, saugumas yra vienintelė tikra viešoji gėrybė pagal ekonomikos apibrėžimą, vienintelis dalykas, kurio neįmanoma nusipirkti rinkoje ir vienintelis, už ką niekas kitas atsakingas, kaip tik valstybė. Todėl mes siūlome laikytis to paties pasiūlymo, kurį pasiūlė Vyriausybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Seimas balsuos dėl opozicijos atstovų siūlymo dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.   

Premjerė sako, kad solidarumo įnašas kitiems tikslams negali būti renkamas.

„Visais kitais atvejais mes kalbame apie atskirų grupių interesus ir tokiu atveju turbūt sutarti, kuris čia interesas, kurios grupės yra aukščiau kitų interesų, būtų neįmanoma ir aš jau tada matyčiau labai ribotas galimybes apskritai šį sprendimą priimti“, – teigė I. Šimonytė.

Jos teigimu, nesiruošiama daryti kokių nors nuolaidų mainais į įnašo patvirtinimą Seime.

„Čia ne mainymas ar nuolaidų darymas, visos nuolaidos ar mainymai turi turėti kažkokią vis dėlto logiką. Ir logika yra paprasta – šis pasiūlymas būtent susietas su krašto apsaugos finansavimu dėl labai aiškių priežasčių. Dėl to, kad Lietuva turi per labai trumpą laiką, kol galios ta įmoka, jeigu Seimas ją patvirtins, įgyvendinti labai svarbius ir bangiai kainuojančius projektus karinio mobilumo srityje ir karinės infrastruktūros kūrimo srityje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, Seimui įnašo nepatvirtinus lėšas šiems tikslams Vyriausybei tektų skolintis: „Mes turėtume antraip šitiems tikslams lėšas skolintis ir ne už pačias maloniausias palūkanas“.

Iš solidarumo įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.

Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).  

Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.

„Man atrodo, toks paskirstymas tiesiog būtų pats teisingiausias pasirinkimas dabartiniame kontekste solidariai prisidedant prie to, kas valstybei yra gyvybiškai svarbu ateityje“, – teigė ministrė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Seime sakė, kad projektas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui bei sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui. 

Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad Seimas linksta apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus. Pasak jo, tokį mokestį geriau vadinti bankų „nuskalpavimo“, o ne solidarumo įnašu.

„Man tai primena tą laikotarpį, kada verslininkai mokėdavo solidarumo mokestį, tačiau jį rinko ne valstybė, o tuo metu siautėję reketininkai. Pasirodo, perimti turtą iš buožių vis dar vilioja netgi praėjus šimtui metų po spalio revoliucijos“, – pareiškė A. Bagdonas. 

Pasak jo, projektu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką, be to, jis nepadidins konkurencijos bankų sektoriuje, nepagerins paslaugų kokybės ir nesumažins kainų. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius kritikavo Lietuvos banko politiką: „Komerciniai bankai išskirtinai Baltijos šalyse sukaupė didžiulius pelnus dėl blogos vykdomos monetarinės politikos“.  

Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teigimu, nėra garantijų, kad kitais metais valdžia neįvestų solidarumo mokesčio žemės ūkio ar kitoms įmonėms.

Laisvės frakcijos Kasparas Adomaitis sako, kad mokestis neteisingas, nes skirtas vienam sektoriui ir pamina bet kokius teisėkūros ir terminų laikymosi principus.

Tie pinigai, kurie krenta iš dangaus, turi būti perskirstyti siekiant viešojo gėrio.

Liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad mokestis nestiprins investicinio šalies įvaizdžio ir konkurencingumo.

„Tai silpnoji papildomo apmokestinimo vieta“, – teigė jis.

Šioms pozicijoms oponavęs socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad bankai nepajudino nė piršto, kad uždirbtų šiuos pinigus.

„Tie pinigai, kurie krenta iš dangaus, turi būti perskirstyti siekiant viešojo gėrio“, – pabrėžė jis.

„Pamėginkite sumokėti baudą, gauti atlyginimą ar atlikti kažkokią kitą operaciją. Taip, bankų paslaugos jau panašėja į vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir panašiai paslaugas. Todėl jos privalo būti reguliuojamos, jos privalo būti padidinto dėmesio centre ir atitinkamai turi būti užtikrinta, kad jeigu susiklosto aplinkybės, kai pribyra daugiau pinigų negu patys bankai įdėjo pastangų, tie pinigai būtų perskirstyti, dar kartą sakau, viešosioms reikmėms“, – kalbėjo G. Paluckas.  

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.

Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.   

Nesutiko bankų įnašo dalį skirti ir būsto paskolų palūkanoms

Seimas ketvirtadienį nepritarė opozicijos siūlymui dalį Vyriausybės siūlomo bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.   

„Valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o llikusią dalį –  palūkanoms kompensuoti.

Už tokį siūlymą svarstydami Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 47, o 14 susilaikė. Seimas dar balsuos, ar visam projektui po svarstymo pritarti. 

Seimas taip pat nepritarė ir Mišrios Seimo narių grupės nario Petro Gražulio siūlymui, kad įnašu būtų kompensuojamos pirmojo būsto paskolų palūkanos. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė Urbonienė priminė, kad Lietuvoje yra renkami parašai opozicijos iniciatyvai, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas anksčiau yra sakęs, naudojant lėšas ir kitoms reikmėms, „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir parengtas projektas.  

Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai. 

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.

„Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc. BVP, kas sudaro pusę gynybos biudžeto“, – teigė LB atstovas. 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovės Eivilės Čipkutės teigimu, įvedusi tokį mokestį valstybė teiktų neteisėtą pagalbą.

„Iškraipoma konkurencija tarp bankinio sektoriaus rinkos subjektų, nes įvestas rezidentų koeficientas ir „Revolut“ nemokės mokesčio ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą“, – komitete prieš balsavimą teigė E. Čipkutė.  

Pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos.  

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo nėra teisingas. 

„Rizikuojame šalies reputacija ir teisingumu, teisingos visiems mokesčių sistemos vardu, kuri Lietuvoje yra sukurta, vardan tam tikro pinigų kapšelio“, – komitete sakė V. Mitalas.  

Pasak jo, ši rizika yra didesnė negu rezultatas valstybės biudžetui. 

„Pelnas nėra nuodėmė. Yra sektorių, kurie pelningesni nei bankų sektorius. Tai (pelningumas – BNS) ne kriterijus mokėti solidarumo įnašą“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

Laisvosios rinkos instituto atstovo Leonardo Marcinkevičiaus teigimu, valdžia turėtų atlikti įnašo ekonominio poveikio vertinimą.

G. Norkūnas tvirtino, kad tokia analizė nebūtina dėl trumpo įnašo galiojimo termino, bet poveikis bankų stabilumui, pasak jo, bus vertinamas. 

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.  

Komitetas nepritarė opozicijos atstovų siūlymui dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.  

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Vis dėlto, pasak jo, projektui peržengus pateikimo stadiją frakcija siūlys jį skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

„Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas. Tačiau esminės pozicijos kertasi dėl to, kam jis bus panaudotas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Jeigu bus pritarta po pateikimo, mes teiksime savo pasiūlymus, kad būtų susieta ir galėtų žmonės susigrąžinti dalį palūkanų už sumokėtus pirmojo gyvenamojo būsto įnašus“, – pridūrė jis.

Šitą solidarumo mokestį mes palaikysime, kadangi manome, kad jis iš tikrųjų yra reikalingas.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. 

Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

ECB rekomenduoja projektą papildyti galimų neigiamų padarinių bankams analize, kurioje būtų aptartas įnašo poveikis bankų pelningumui ir kapitalo bazei ilgesniuoju laikotarpiu, taip pat naujų paskolų teikimui ir konkurencijos sąlygoms rinkoje.

ECB pažymi, kad ilguoju laikotarpiu didėjanti infliacija gali sukelti neigiamų pasekmių įmonių finansinei padėčiai, todėl padidėtų bankų kredito rizika. Anot ECB, šios pasekmės neatsispindi solidarumo įnaše ir mažai tikėtina, kad visos jos kils artimiausiais metais, kai šis įnašas bus taikomas.

Teigiama, kad dėl solidarumo įnašo galėtų būti pritraukiama mažiau naujų indėlių ir suteikiama mažiau paskolų, vidaus ir užsienio investuotojai galėtų būti mažiau suinteresuoti investuoti į bankus, nes mažėtų jų pelningumas. Be to, bankams  galėtų būti sudėtingiau kurti papildomus kapitalo rezervus ir didinti atsparumą galimiems ekonomikos sukrėtimams.

„Reikėtų atidžiai stebėti galimus neigiamus laikinojo solidarumo įnašo padarinius bankų sektoriui ir poveikį finansiniam stabilumui, visų pirma atsižvelgiant į dabartines didesnio neužtikrintumo ir padidėjusio kintamumo finansų rinkose aplinkybes“, – nurodo ECB.

Pakenkus kredito įstaigų gebėjimui išlaikyti pakankamą kapitalo bazę, galėtų kilti pavojus sklandžiam bankų atliekamam pinigų politikos priemonių perkėlimui į ekonomiką platesniu mastu.

ECB teigimu, kadangi apmokestinamos tik grynosios palūkanų pajamos, o ne visas pelnas, gali būti, kad solidarumo įnašas vis tiek būtų taikomas net ir susiklosčius pesimistiniams scenarijams. ECB perspėja ir dėl galimų sunkumų bankams, kurių verslas sparčiai auga arba kurie dalyvauja susijungimuose.

„Būtina laikytis atsargaus požiūrio siekiant užtikrinti, kad laikinasis solidarumo įnašas nedarytų poveikio pavienių kredito įstaigų gebėjimui kurti tvirtą kapitalo bazę ir numatyti tinkamus atidėjinius vertės sumažėjimo ir kredito kokybės pablogėjimo atveju. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į dabartinę įtampą rinkoje“, – teigia ECB.

„Pakenkus kredito įstaigų gebėjimui išlaikyti pakankamą kapitalo bazę, galėtų kilti pavojus sklandžiam bankų atliekamam pinigų politikos priemonių perkėlimui į ekonomiką platesniu mastu“, – nurodo ECB.

Nurodoma, kad solidarumo įnašo suma gali neatitikti banko pelningumo, o dalis jų galėtų tapti mažiau pajėgūs atlaikyti ekonomikos nuosmukio sukeltą neigiamą riziką.

Lietuvos bankas BNS pranešė, kad balandžio 4 dieną paskelbta ECB nuomonė yra dėl pirmojo laikinojo solidarumo įnašo projekto varianto, o balandžio 5 dieną Finansų ministerijos pristatytas patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.