Naujausiu organizacijos žingsniu tapo Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos baseino įkurtas bitynas, kuriame bičių šeimos apgyvendintos Kauno modernizmo pastatus vaizduojančiuose aviliuose.
Nemuno saloje dirbančios bitės apsigyveno aviliuose, kurie atrodo kaip Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Kauno centrinio pašto pastatas ir KTU centriniai rūmai.
Idėjos autoriai tokiu sprendimu kviečia kauniečius ir miesto svečius dar kartą iš naujo pažvelgti į architektūrą, pažinti senųjų miesto pastatų istoriją bei įsivaizduoti tuometinį gyvenimą, kuris virė taip pat energingai, kaip dabar verda šiuose bičių namuose.
„Viena iš „Žalgirio“ organizacijos vertybių yra lyderystė, lyderystė veikti bendruomeniškai ir tvariai, – sako „Žalgirio“ arenos direktoriaus pavaduotoja Radvilė Krušinskienė. – Įkurdinti bites Nemuno saloje, „art deco“ stiliaus unikaliuose aviliuose, atliepia mūsų vertybes bent keliais aspektais – mes puoselėjame ir didžiuojamės Kauno miesto architektūriniu paveldu, kuriame gamtai draugišką erdvę ir šiuolaikiškai pristatome meno kūrinius kauniečiams bei turistams.“
Unikalius avilius 2022 m. Kaune vykusio landšafto dizaino festivalio „Magenta“ metu sukūrė japonų menininkas, dizaineris, kūrėjas ir architektas Kazuhiro Yajima, medžio meistryste ir projekto išpildymu pasirūpino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dailidė Vidas Varnas, o avilių priežiūra ir medaus paėmimu rūpinsis miesto bitininkai – Urbanbee.lt komanda.
Festivalis „Magenta“ – apie miestą gamtoje ir gamtą mieste, siekiant aktualizuoti urbanizuotą gamtą ir stiprinti landšafto dizaino vaidmenį kuriant geresnę ir sveikesnę mūsų ateitį, jungiant dizainą, architektūrą, istoriją, gatvės meną, biologiją, ekologiją, psichologiją ir kitas disciplinas.
Organizatorių nuotr.
Kauną svečiai ir vietos gyventojai ne veltui vadina žaliausiu Lietuvos miestu – Kaunas yra nuo landšafto itin priklausomas miestas, kurio urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, istorinis ąžuolynas ir dirbtinis Kauno marių tvenkinys.
Žaliosios politikos kryptimi keliaujanti „Žalgirio“ organizacija taip pat rūpinasi taupia energetika – „Žalgirio“ arenoje yra įdiegta energijos valdymo sistema, o ant „Žalgirio“ arenos stogo šiuo metu energiją generuoja 110 kW saulės energijos elektrinė.
Taip pat birželio pabaigoje ir liepos pradžioje prie „Žalgirio“ arenos vykusiame „Pakrantės“ festivalyje buvo naudojami daugkartiniai bokalai.
