Ne išimtis ir lietuviai – atostogoms dairėsi jei ne į užsienį, tai bent savoje šalyje ieškojo neatrastų vietų. Šiemet vietinis turizmo sektorius kviečia keliauti kitaip.

Pirmiausia – muzika. Bet taip prisistatantis Šiaulių rajonas, aišku, garsus Kryžių kalnu. Šį kasmet aplanko daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Gana gausiai pastaruoju metu – japonai.

„Labai didelį skaičių sudaro Azijos šalys, pirmauja vokiečiai, o, žinoma, lietuvių dalis taipogi yra labai didžiulė“, – sakė Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Lina Šukienė.

Vienų teigimu, kai nėra pinigų – Lietuva kaip tik. Kiti tvirtina atvirkščiai – pigiau užsienyje.

„Šiauliai yra pats saldžiausias Lietuvos miestas, taip buvo ir tarpukariu, visais laikais. Pats saldžiausias Lietuvos miestas. Turime šokolado muziejų ir fabriką, šiemet skaičiuojantį, bus 105 metai“, – kalbėjo šokolado muziejaus ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė.

Kiekvienas sako – jų rajonas, jų miestas, jų kaimas – unikalus ir gražiausias.

„Atvykę į Telšius jūs pamatysite nuostabų miestą, nuostabią Katedrą, nuvesime į rūsius, ateisite aplankyti net kunigų seminarijos. Galite užlipt į 5 aukštą ir matyt visus Telšius iš viršaus“, – kvietė kun. Ramūnas Norkus.

„Tiek maršrutais baidarėmis, plaukiojimas jachtomis ar pontoniniais laivais. Be abejo, daug sukurta maršrutų pėstiesiems. Ir šiemet yra naujovė – pirmasis Lietuvoj – susižymėjom Lazdijų rajone – tai piligrimų kelias“, – gyrėsi Laikinasis Lazdijų turizmo informacinio centro direktorius Žydrūnas Vasiliauskas.

Pernai pamatyti Lietuvos važiavo ir skrido beveik tiek pat žmonių, kiek čia gyventojų – daugiau nei 2 mln. Ūkio ministras tikisi, kad šiemet užsienio turistų dar milijonu padaugės.

Pernai buvo ir tikras vietinio turizmo bumas. Turizmo departamento teigimu, Lietuvą skersai išilgai išmaišė beveik milijonas lietuvių.

Žinoma, visi kalba apie kainas, aptarnavimą. Vienų teigimu, kai nėra pinigų – Lietuva kaip tik. Kiti tvirtina atvirkščiai – pigiau užsienyje. Bet dauguma ima sutarti, kad į įprastas keliones tampa sunku įtraukti vaikus – jiems dabar visko reikia itin interaktyvaus.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Klaipėdos uoste vėl tikimasi grūdų krovos pagyvėjimo.

Įprasta, kad naujo derliaus grūdų eksportas per Klaipėdos uostą prasideda rugpjūtį. Tačiau didžiausias grūdų antplūdis į uostą, sprendžiant pagal praėjusių metų patirtį, būna spalio mėnesį.

Tuomet susideda visos bėdos – ir vagonų trūkumas, ir laiku „neužfraktuoti“ laivai, ir uosto pajėgumų stygius. Bent pernai uosto pajėgumų trūkumas per patį piką buvo ryškus.

Šiemet jo jau nebesitikima. Uostas padarė išvadas – šalia jau dešimtmetį veikiančio Klaipėdos jūrų krovinių grūdų terminalo atsirado papildomos grūdų krovos galimybės laivų krovos kompanijoje "Bega", bendrovėse "Malkų įlankos terminalas", "Vakarų krova". 

Pernai Klaipėdos uoste krauta 2,7 mln. tonų žemės ūkio produktų, daugiausiai grūdų. Bendras žemės ūkio produktų augimas sudarė net 72 proc., palyginti su 2011 metais. 2012-ųjų derliaus grūdai per Klaipėdos uostą dar keliavo ir 2013 metais. Grūdų eksporto piko mėnesiais laikomi ir sausis, vasaris, kovas.
Pasirašytos sutartys su šalies grūdų eksportuotojais ir šiemet uostininkams leidžia tikėtis nemažo lietuviškų grūdų derliaus. Tačiau pernykščio grūdų bumo nebesitikima.

Dėl 2012 metų lietuviškų grūdų bumo palyginti nedaug per Klaipėdos uostą gabenta Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano tranzitinių grūdų. Kai 2012-aisiais Lietuvoje buvo žymus grūdinių kultūrų derliaus prieaugis, Rusijoje ir Kazachstane fiksuotas grūdų derliaus kritimas. Pernai Rusijos grūdų eksportas siekė 15,8 mln. tonų. Jis buvo net 41 proc. mažesnis nei 2011-aisiais. Kazachstanas 2012 metais eksportavo 7,1 mln. tonų grūdų, kai 2011 metais jos grūdų eksportas siekė 12 mln. tonų.

Šiemet Lietuvoje gali būti prastesnis grūdų derlius, nes ištisus grūdinių kultūrų masyvus bent pajūrio regione išguldė neseniai praūžusi audra. Tikimasi, kad Rusijos grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiemet bus didesnis.